Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Kristupas Valadkovičius ir Petras Kazimieras Vėževičius

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Kristupas Valadkovičius ir Petras Kazimieras Vėževičius

Kristupas Valadkovičius vs. Petras Kazimieras Vėževičius

Kristupas Valadkovičius (apie 1600–1670) – LDK valstybinis veikėjas. Minsko žemės raštininkas, Naugarduko vaivada nuo 1658 metų. Herbas „Leliva“ Petras Kazimieras Vėževičius (m. 1658 m. balandžio 2 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Smolensko vaitas 1650–1657 m., Mstislavlio vaitas 1657 metais, Naugarduko vaivada nuo 1653 metų, Smolensko kapitonas 1651–1652 metais, Oršos vaitas 1650–1657 m., Lietuvos Tribunolo maršalka 1645 metais, Mstislavlio pakamaris 1644 metais, Smolensko pavaivadis 1643–1653 m., Mstislavlio stalininkas 1632 metais.

Panašumai tarp Kristupas Valadkovičius ir Petras Kazimieras Vėževičius

Kristupas Valadkovičius ir Petras Kazimieras Vėževičius turi 4 dalykų dažni (Unijapedija): Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naugarduko vaivada, 1652 m., 1658 m..

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Kristupas Valadkovičius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Petras Kazimieras Vėževičius · Žiūrėti daugiau »

Naugarduko vaivada

Naugarduko vaivadijos herbas Naugarduko vaivadija XVII amžiuje Naugarduko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Naugarduko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Naugarduko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.

Kristupas Valadkovičius ir Naugarduko vaivada · Naugarduko vaivada ir Petras Kazimieras Vėževičius · Žiūrėti daugiau »

1652 m.

1652 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1652 m. ir Kristupas Valadkovičius · 1652 m. ir Petras Kazimieras Vėževičius · Žiūrėti daugiau »

1658 m.

1658 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1658 m. ir Kristupas Valadkovičius · 1658 m. ir Petras Kazimieras Vėževičius · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Kristupas Valadkovičius ir Petras Kazimieras Vėževičius

Kristupas Valadkovičius yra 9 santykius, o Petras Kazimieras Vėževičius turi 13. Kaip jie turi bendro 4, Jaccard indeksas yra 18.18% = 4 / (9 + 13).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Kristupas Valadkovičius ir Petras Kazimieras Vėževičius santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »