Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Latvija
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Latvija turi 15 dalykų dažni (Unijapedija): Čekija, Estai, Ikškilė, Kalavijuočių ordinas, Karaliaučius, Lenkai, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonija, Rusai, Ryga, Saulės mūšis, Vasario 15, Vilnius, Vokiečių ordinas.
Čekija
Čekija, oficialiai Čekijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Čekija · Latvija ir Čekija ·
Estai
Estai – tauta, priklausanti finougrų šeimos finų grupei; artimi suomiams.
Estai ir Kryžiaus žygiai į Pabaltijį · Estai ir Latvija ·
Ikškilė
Ikškilė (lyviškai ikš 'vienas' + kilā 'kaimas') – Latvijos miestas, kurį galima vadinti vienu seniausių miestų Latvijos teritorijoje (anksčiau paminėta tik Ludza - 1177 m.). Miestas įkurtas 1185 m. labai palankioje geografinėje padėtyje, 28 km nuo Latvijos sostinės Rygos, prie Dauguvos upės.
Ikškilė ir Kryžiaus žygiai į Pabaltijį · Ikškilė ir Latvija ·
Kalavijuočių ordinas
Kalavijuočių ordino kryžius Kalavijuočių ordino antspaudas Kalavijuočių ordino riteris apie 1230 m. Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva.
Kalavijuočių ordinas ir Kryžiaus žygiai į Pabaltijį · Kalavijuočių ordinas ir Latvija ·
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Karaliaučius ir Kryžiaus žygiai į Pabaltijį · Karaliaučius ir Latvija ·
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Lenkai · Latvija ir Lenkai ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Lietuviai · Latvija ir Lietuviai ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Latvija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Livonija
Livonija (vok., šved., dan. Livland, sen.,,, m.) – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje.
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Livonija · Latvija ir Livonija ·
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Rusai · Latvija ir Rusai ·
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Ryga · Latvija ir Ryga ·
Saulės mūšis
Saulės mūšis (Šiaulių mūšis) – mūšis, įvykęs 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp žemaičių ir Kalavijuočių ordino kariuomenės, kuriame buvo sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir nutrauktas kitų baltų žemių užkariavimas.
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Saulės mūšis · Latvija ir Saulės mūšis ·
Vasario 15
Vasario 15 yra 46-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Vasario 15 · Latvija ir Vasario 15 ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Vilnius · Latvija ir Vilnius ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Vokiečių ordinas · Latvija ir Vokiečių ordinas ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Latvija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Latvija panašumų
Palyginimas tarp Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Latvija
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį yra 94 santykius, o Latvija turi 371. Kaip jie turi bendro 15, Jaccard indeksas yra 3.23% = 15 / (94 + 371).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Latvija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
