Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Vokiečių ordinas
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Vokiečių ordinas turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Švedija, Estija, Gotthard von Kettler, Jelgava, Latvija, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonija, Livonijos ordinas, Vokietija.
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Švedija ir Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė · Švedija ir Vokiečių ordinas ·
Estija
Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.
Estija ir Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė · Estija ir Vokiečių ordinas ·
Gotthard von Kettler
Gothardas Ketleris (1517 m. vasario 2 d. Vestfalijoje – 1587 m. gegužės 17 d. Mintaujoje) – didikas, Livonijos ordino magistras, Kuršo hercogystės valdytojas bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Gotthard von Kettler ir Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė · Gotthard von Kettler ir Vokiečių ordinas ·
Jelgava
Jelgava (iki 1917 m. Mintauja) – miestas Latvijoje, Žiemgaloje, apie 50 km į pietus nuo Rygos.
Jelgava ir Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė · Jelgava ir Vokiečių ordinas ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Latvija · Latvija ir Vokiečių ordinas ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Lenkija · Lenkija ir Vokiečių ordinas ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vokiečių ordinas ·
Livonija
Livonija (vok., šved., dan. Livland, sen.,,, m.) – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje.
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Livonija · Livonija ir Vokiečių ordinas ·
Livonijos ordinas
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Livonijos ordinas · Livonijos ordinas ir Vokiečių ordinas ·
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Vokietija · Vokietija ir Vokiečių ordinas ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Vokiečių ordinas turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Vokiečių ordinas panašumų
Palyginimas tarp Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Vokiečių ordinas
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė yra 97 santykius, o Vokiečių ordinas turi 153. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 4.00% = 10 / (97 + 153).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Vokiečių ordinas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
