Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Kęsgailos ir Rumbaudas Valimantaitis
Kęsgailos ir Rumbaudas Valimantaitis turi 9 dalykų dažni (Unijapedija): Žemaičių seniūnas, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Buška, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mykolas Kęsgaila Valimantaitis, Skirsnemunė, Stanislovas Valimantas, Zadora, 1413 m..
Žemaičių seniūnas
Žemaičių seniūnijos herbasŽemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.
Kęsgailos ir Žemaičių seniūnas · Rumbaudas Valimantaitis ir Žemaičių seniūnas ·
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Kęsgailos · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Rumbaudas Valimantaitis ·
Buška
Buška (Buškys, Buseika) – Lietuvos bajoras, Valimantaičių ir Kęsgailų giminių pradininkas, Valimanto tėvas.
Buška ir Kęsgailos · Buška ir Rumbaudas Valimantaitis ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Kęsgailos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rumbaudas Valimantaitis ·
Mykolas Kęsgaila Valimantaitis
Mykolas Kęsgaila Valimantaitis (apie 1380 m. Deltuvoje – 1451 ar 1452 m. greičiausiai Kražiuose) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas.
Kęsgailos ir Mykolas Kęsgaila Valimantaitis · Mykolas Kęsgaila Valimantaitis ir Rumbaudas Valimantaitis ·
Skirsnemunė
Skirsnemunė – kaimas Jurbarko rajono savivaldybėje, 9 km į rytus nuo Jurbarko, dešiniajame Nemuno krante, prie kelio.
Kęsgailos ir Skirsnemunė · Rumbaudas Valimantaitis ir Skirsnemunė ·
Stanislovas Valimantas
Stanislovas Valmantas (vok. Walmundt Buschken son, lenk. Wolimunt Buszkowicz) (apie 1330/1345 m. Deltuva – 1399 m. rugpjūčio 12 d., Vorskla) – Lietuvos bajoras/didikas.
Kęsgailos ir Stanislovas Valimantas · Rumbaudas Valimantaitis ir Stanislovas Valimantas ·
Zadora
Zadora arba Budziszyn, Flamen, Flamma, Płomień, Płomieńczyk – Lietuvos ir Lenkijos bajorų herbas.
Kęsgailos ir Zadora · Rumbaudas Valimantaitis ir Zadora ·
1413 m.
1413 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Kęsgailos ir Rumbaudas Valimantaitis turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Kęsgailos ir Rumbaudas Valimantaitis panašumų
Palyginimas tarp Kęsgailos ir Rumbaudas Valimantaitis
Kęsgailos yra 55 santykius, o Rumbaudas Valimantaitis turi 32. Kaip jie turi bendro 9, Jaccard indeksas yra 10.34% = 9 / (55 + 32).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Kęsgailos ir Rumbaudas Valimantaitis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
