Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Latviai ir Latvija
Latviai ir Latvija turi 39 dalykų dažni (Unijapedija): Airija, Antrasis pasaulinis karas, Australija, Žiemgala, Baltai, Baltų kalbos, Baltijos jūra, Dauguva, Estai, Europa, Europos Sąjunga, Finougrų kalbos, Kalavijuočių ordinas, Katalikybė, Kuršas, Kuršiai, Latgala, Latgalių kalba, Latvių kalba, Latvijos istorija, Lenkai, Lietuva, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liuteronybė, Livonija, Lyviai, Lyvių kalba, Rusai, Rusija, ..., Rusijos imperija, Rygos įlanka, Sėliai, Stačiatikybė, Tarybų Sąjunga, Vidžemė, Vokiečiai, Vokiečių ordinas, Vokietija. Išplėsti indeksą (9 daugiau) »
Airija
Airija arba Airijos Respublika – valstybė šiaurės vakarų Europoje, užimanti apie penkis šeštadalius Airijos salos, esančios į vakarus nuo Europos žemyninės dalies.
Airija ir Latviai · Airija ir Latvija ·
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Antrasis pasaulinis karas ir Latviai · Antrasis pasaulinis karas ir Latvija ·
Australija
Australija, oficialiai Australijos Sandrauga – šešta pagal plotąpasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos saląir daug mažesnių aplinkinių salų.
Australija ir Latviai · Australija ir Latvija ·
Žiemgala
Žiemgala (dar Žemgala, latviškai Zemgale), istorinė sritis dab.
Latviai ir Žiemgala · Latvija ir Žiemgala ·
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Baltai ir Latviai · Baltai ir Latvija ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Latviai · Baltų kalbos ir Latvija ·
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Baltijos jūra ir Latviai · Baltijos jūra ir Latvija ·
Dauguva
Dauguva arba Vakarų Dvina – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė.
Dauguva ir Latviai · Dauguva ir Latvija ·
Estai
Estai – tauta, priklausanti finougrų šeimos finų grupei; artimi suomiams.
Estai ir Latviai · Estai ir Latvija ·
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Europa ir Latviai · Europa ir Latvija ·
Europos Sąjunga
Europos Sąjunga (ES) – dvidešimt septynių Europos valstybių viršnacionalinė sąjunga, ekonominė bei politinė bendrija.
Europos Sąjunga ir Latviai · Europos Sąjunga ir Latvija ·
Finougrų kalbos
Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai.
Finougrų kalbos ir Latviai · Finougrų kalbos ir Latvija ·
Kalavijuočių ordinas
Kalavijuočių ordino kryžius Kalavijuočių ordino antspaudas Kalavijuočių ordino riteris apie 1230 m. Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva.
Kalavijuočių ordinas ir Latviai · Kalavijuočių ordinas ir Latvija ·
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Katalikybė ir Latviai · Katalikybė ir Latvija ·
Kuršas
Kuršas – istorinis etnografinis regionas dabartinėje Latvijoje, atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos.
Kuršas ir Latviai · Kuršas ir Latvija ·
Kuršiai
Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.
Kuršiai ir Latviai · Kuršiai ir Latvija ·
Latgala
Latgala – vienas iš 3 (ar 5) etninės Latvijos etnokultūrinių regionų ir kartu vienas iš 4 Latvijos konstitucija įteisintų Latvijos istorinių etnografinių regionų (dab. Latvijos rytinė dalis; „konstitucinė“ Latgala apima ne visąetnokultūrinę Latgalą, t. y., teritoriją, kurioje kalbama latvių aukštaičių tarme, – šios tarmės arealo vakarinis pakraštys dabar yra priskirtas „konstitucinėms“ Vidžemei ir Žemgalai); „Latgalos“ vardu vadinamas nuo XIX a. pab.
Latgala ir Latviai · Latgala ir Latvija ·
Latgalių kalba
Latgalių kalba turi dvi reikšmes.
Latgalių kalba ir Latviai · Latgalių kalba ir Latvija ·
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Latviai ir Latvių kalba · Latvija ir Latvių kalba ·
Latvijos istorija
Seniausios rastos gyvenvietės Latvijos teritorijoje yra datuojamos 11 000 pr.
Latviai ir Latvijos istorija · Latvija ir Latvijos istorija ·
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Latviai ir Lenkai · Latvija ir Lenkai ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Latviai ir Lietuva · Latvija ir Lietuva ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Latviai ir Lietuviai · Latvija ir Lietuviai ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Latviai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Latvija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Liuteronybė
Martynas Liuteris Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje.
Latviai ir Liuteronybė · Latvija ir Liuteronybė ·
Livonija
Livonija (vok., šved., dan. Livland, sen.,,, m.) – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje.
Latviai ir Livonija · Latvija ir Livonija ·
Lyviai
Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.
Latviai ir Lyviai · Latvija ir Lyviai ·
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Latviai ir Lyvių kalba · Latvija ir Lyvių kalba ·
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Latviai ir Rusai · Latvija ir Rusai ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Latviai ir Rusija · Latvija ir Rusija ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Latviai ir Rusijos imperija · Latvija ir Rusijos imperija ·
Rygos įlanka
Rygos įlanka (dar vadinama Lyvių įlanka) – Baltijos jūros dalis prie Latvijos ir Estijos krantų.
Latviai ir Rygos įlanka · Latvija ir Rygos įlanka ·
Sėliai
Sėliai – baltų gentis, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.
Latviai ir Sėliai · Latvija ir Sėliai ·
Stačiatikybė
Ortodoksinė krikščionybė, stačiatikybė ( – tikratikystė) – krikščionių ortodoksų Bažnyčios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis.
Latviai ir Stačiatikybė · Latvija ir Stačiatikybė ·
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Latviai ir Tarybų Sąjunga · Latvija ir Tarybų Sąjunga ·
Vidžemė
Vidžemė, taip pat Vidzemė – istorinis-kultūrinis regionas šiaurės centrinėje Latvijos dalyje, šiauriau Dauguvos upės.
Latviai ir Vidžemė · Latvija ir Vidžemė ·
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Latviai ir Vokiečiai · Latvija ir Vokiečiai ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Latviai ir Vokiečių ordinas · Latvija ir Vokiečių ordinas ·
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Latviai ir Latvija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Latviai ir Latvija panašumų
Palyginimas tarp Latviai ir Latvija
Latviai yra 59 santykius, o Latvija turi 371. Kaip jie turi bendro 39, Jaccard indeksas yra 9.07% = 39 / (59 + 371).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Latviai ir Latvija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
