Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lietuvių kalba ir Uralo prokalbė
Lietuvių kalba ir Uralo prokalbė turi 37 dalykų dažni (Unijapedija): Afrikata, Aliatyvas, Anglų kalba, Asmuo (gramatika), Balsis, Būdvardis, Budapeštas, Daiktavardis, Daugiskaita, Dviskaita, Etimologija, Europa, Folkloras, Fonetika, Fonologija, Galininkas, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Hipotezė, Indoeuropiečių kalbos, Kalbotyra, Kilmininkas, Leksika, Linksnis, Lyginamoji kalbotyra, Papildinys, Priebalsis, Priesaga, Sintaksė, Skaitvardis, ..., Tarinys, Vardininkas, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, Vietininkas, XIX amžius. Išplėsti indeksą (7 daugiau) »
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Afrikata ir Lietuvių kalba · Afrikata ir Uralo prokalbė ·
Aliatyvas
Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Aliatyvas ir Lietuvių kalba · Aliatyvas ir Uralo prokalbė ·
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Anglų kalba ir Lietuvių kalba · Anglų kalba ir Uralo prokalbė ·
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Asmuo (gramatika) ir Lietuvių kalba · Asmuo (gramatika) ir Uralo prokalbė ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Lietuvių kalba · Balsis ir Uralo prokalbė ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Būdvardis ir Lietuvių kalba · Būdvardis ir Uralo prokalbė ·
Budapeštas
Budapeštas – Vengrijos sostinė ir didžiausias miestas, vienas didžiausių miestų ES.
Budapeštas ir Lietuvių kalba · Budapeštas ir Uralo prokalbė ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Daiktavardis ir Lietuvių kalba · Daiktavardis ir Uralo prokalbė ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Daugiskaita ir Lietuvių kalba · Daugiskaita ir Uralo prokalbė ·
Dviskaita
Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.
Dviskaita ir Lietuvių kalba · Dviskaita ir Uralo prokalbė ·
Etimologija
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Etimologija ir Lietuvių kalba · Etimologija ir Uralo prokalbė ·
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Europa ir Lietuvių kalba · Europa ir Uralo prokalbė ·
Folkloras
Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Apie žurnaląskaitykite straipsnyje „Būdas“ (anksčiau „Liaudies kultūra“) Folkloras (iš – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma.
Folkloras ir Lietuvių kalba · Folkloras ir Uralo prokalbė ·
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Fonetika ir Lietuvių kalba · Fonetika ir Uralo prokalbė ·
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Fonologija ir Lietuvių kalba · Fonologija ir Uralo prokalbė ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Galininkas ir Lietuvių kalba · Galininkas ir Uralo prokalbė ·
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Gramatinis laikas ir Lietuvių kalba · Gramatinis laikas ir Uralo prokalbė ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Gramatinis skaičius ir Lietuvių kalba · Gramatinis skaičius ir Uralo prokalbė ·
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Hipotezė ir Lietuvių kalba · Hipotezė ir Uralo prokalbė ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Indoeuropiečių kalbos ir Lietuvių kalba · Indoeuropiečių kalbos ir Uralo prokalbė ·
Kalbotyra
Kalbotyra, arba lingvistika – bendras mokslų, tiriančių natūralias kalbas, pavadinimas.
Kalbotyra ir Lietuvių kalba · Kalbotyra ir Uralo prokalbė ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Kilmininkas ir Lietuvių kalba · Kilmininkas ir Uralo prokalbė ·
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Leksika ir Lietuvių kalba · Leksika ir Uralo prokalbė ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Lietuvių kalba ir Linksnis · Linksnis ir Uralo prokalbė ·
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Lietuvių kalba ir Lyginamoji kalbotyra · Lyginamoji kalbotyra ir Uralo prokalbė ·
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Lietuvių kalba ir Papildinys · Papildinys ir Uralo prokalbė ·
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Lietuvių kalba ir Priebalsis · Priebalsis ir Uralo prokalbė ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Lietuvių kalba ir Priesaga · Priesaga ir Uralo prokalbė ·
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Lietuvių kalba ir Sintaksė · Sintaksė ir Uralo prokalbė ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Lietuvių kalba ir Skaitvardis · Skaitvardis ir Uralo prokalbė ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Lietuvių kalba ir Tarinys · Tarinys ir Uralo prokalbė ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Lietuvių kalba ir Vardininkas · Uralo prokalbė ir Vardininkas ·
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Lietuvių kalba ir Veikslas · Uralo prokalbė ir Veikslas ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Lietuvių kalba ir Veiksmažodis · Uralo prokalbė ir Veiksmažodis ·
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Lietuvių kalba ir Veiksnys · Uralo prokalbė ir Veiksnys ·
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Lietuvių kalba ir Vietininkas · Uralo prokalbė ir Vietininkas ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių kalba ir XIX amžius · Uralo prokalbė ir XIX amžius ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuvių kalba ir Uralo prokalbė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuvių kalba ir Uralo prokalbė panašumų
Palyginimas tarp Lietuvių kalba ir Uralo prokalbė
Lietuvių kalba yra 434 santykius, o Uralo prokalbė turi 136. Kaip jie turi bendro 37, Jaccard indeksas yra 6.49% = 37 / (434 + 136).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuvių kalba ir Uralo prokalbė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
