Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lietuvių literatūra ir Lotynų kalba
Lietuvių literatūra ir Lotynų kalba turi 35 dalykų dažni (Unijapedija): Abraomas Kulvietis, Adomas Mickevičius, Albertas Kojalavičius-Vijūkas, Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius, Žygimantas Liauksminas, Jonas Jablonskis, Jonas Radvanas, Katalikybė, Kazimieras Semenavičius, Konstantinas Sirvydas, Kristijonas Donelaitis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lotynų kalba, Martynas Mažvydas, Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Mykolas Lietuvis, Prancūzų kalba, Radviliada, Renesansas, Senovės Roma, Silvestras Teofilis Valiūnas, Simonas Daukantas, Stanislovas Rapolionis, Viduramžiai, Vilniaus universitetas, Vokietija, XIII amžius, XIV amžius, XIX amžius, XV amžius, ..., XVI amžius, XVII amžius, XVIII amžius, XX amžius, 1653 m.. Išplėsti indeksą (5 daugiau) »
Abraomas Kulvietis
Jonavos rajono vietoje Abraomas Kulvietis (apie 1510 m. – 1545 m. birželio 6 d. Kulvoje) – viena žymesnių XVI a. asmenybių, lietuvių raštijos pradininkų, kultūros veikėjas, protestantas.
Abraomas Kulvietis ir Lietuvių literatūra · Abraomas Kulvietis ir Lotynų kalba ·
Adomas Mickevičius
Adomas Bernardas Mickevičius (1798 m. gruodžio 24 d. Zaosėje, netoli Naugarduko – 1855 m. lapkričio 26 d. Konstantinopolyje, Osmanų imperija) – iš istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilęs, lenkų kalba rašęs poetas, dramaturgas, eseistas, publicistas, vertėjas, politinis aktyvistas.
Adomas Mickevičius ir Lietuvių literatūra · Adomas Mickevičius ir Lotynų kalba ·
Albertas Kojalavičius-Vijūkas
Albertas Kojalavičius-Vijūkas (arba Vaitiekus Vijūkas-Kojalavičius, 1609 m. Romainiai prie Kauno – 1677 m. spalio 6 d. Varšuva) – SJ, Lietuvos istorikas, vienuolis jėzuitas, teologas.
Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir Lietuvių literatūra · Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir Lotynų kalba ·
Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius
Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius – XVI a. lotyniškai parašytas traktatas, dedikuotas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui.
Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius ir Lietuvių literatūra · Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius ir Lotynų kalba ·
Žygimantas Liauksminas
Žygimantas Liauksminas (1596 m. ar 1597 m. Žemaitija – 1670 m. rugsėjo 11 d. Vilnius) – SJ, Lietuvos teologas, filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas, lietuvių muzikologijos pradininkas, vienas pirmųjų Vilniaus universiteto profesorių lietuvių.
Lietuvių literatūra ir Žygimantas Liauksminas · Lotynų kalba ir Žygimantas Liauksminas ·
Jonas Jablonskis
Petrašiūnų kapinėse Jonas Jablonskis ant 5 litų banknoto Jonas Jablonskis (slapyvardžiai Rygiškių Jonas, Petras Kriaušaitis, 1860 gruodžio 30 d. Kubilėliuose, Šakių raj. – 1930 m. vasario 23 d. Kaune) – Lietuvos kalbininkas, norminęs lietuvių bendrinę kalbą.
Jonas Jablonskis ir Lietuvių literatūra · Jonas Jablonskis ir Lotynų kalba ·
Jonas Radvanas
Radviliados“ knygos puslapis, 1592 m. Jonas Radvanas (apie XVI a. vidurį – 1592 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Renesanso epochos poetas, evangelikas reformatas.
Jonas Radvanas ir Lietuvių literatūra · Jonas Radvanas ir Lotynų kalba ·
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Katalikybė ir Lietuvių literatūra · Katalikybė ir Lotynų kalba ·
Kazimieras Semenavičius
Kazimieras Semenavičius (kartais Simonavičius, lenk. Kazimierz Siemienowicz, lot. Casimirus Siemienowicz; apie 1600 m. balandžio 18 d. – apie 1651 m.) – artilerijos inžinierius, raketų išradėjas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras ir karininkas, geriausiai žinomas dėl traktato „Didysis artilerijos menas“.
Kazimieras Semenavičius ir Lietuvių literatūra · Kazimieras Semenavičius ir Lotynų kalba ·
Konstantinas Sirvydas
Konstantinas Sirvydas (kai kuriuose šaltiniuose rašoma Širvydas; apie 1579–1631 m. rugpjūčio 23 d.) – vienas lietuviškos raštijos pradininkų, leksikografas, pirmasis stambus lietuvių kalbininkas, kunigas ir vienas žymiausių senųjų rašytojų.
Konstantinas Sirvydas ir Lietuvių literatūra · Konstantinas Sirvydas ir Lotynų kalba ·
Kristijonas Donelaitis
Kristijonas Donelaitis (1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliai, Gumbinės apskritis, Prūsijos karalystė – 1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemis, palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje) – evangelikų liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas.
Kristijonas Donelaitis ir Lietuvių literatūra · Kristijonas Donelaitis ir Lotynų kalba ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvių literatūra ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lotynų kalba ·
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Lietuvių literatūra ir Lotynų kalba · Lotynų kalba ir Lotynų kalba ·
Martynas Mažvydas
Gedimino Jakūbonio skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Kazio Kisieliaus skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Katekizmas 1549 m. išleisti Martyno Mažvydo vertimai „Giesmės krikščioniškos“, Pirmoji dalis – 1566 m. Lietuvos banko 50 litų moneta, skirta Mažvydo Katekizmo – pirmosios lietuviškos knygos 450-osioms metinėms (1997 m.) Martynas Mažvydas Vaitkūnas (apie 1510–1520 m., spėjama, Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ar Gardamo apylinkėse – 1563 m. gegužės 31 d. Ragainėje, Mažoji Lietuva) – XVI a. lietuvių rašytojas, liuteronų dvasininkas, pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – autorius.
Lietuvių literatūra ir Martynas Mažvydas · Lotynų kalba ir Martynas Mažvydas ·
Motiejus Kazimieras Sarbievijus
Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595 m. vasario 24 d. Sarbieve, Lenkija, Plocko vaiv. – 1640 m. balandžio 2 d.) – Lietuvos jėzuitų auklėtinis, karaliaus Vladislovo IV Vazos dvaro pamokslininkas, laikomas vienu iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų, rašęs lotynų kalba, populiarus XVII a. Europoje.
Lietuvių literatūra ir Motiejus Kazimieras Sarbievijus · Lotynų kalba ir Motiejus Kazimieras Sarbievijus ·
Mykolas Lietuvis
Mykolas Lietuvis (apie 1490–1560 m.) – pseudonimas, šveicarų leidėjo J. Greiser duotas nežinomam traktato „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ autoriui.
Lietuvių literatūra ir Mykolas Lietuvis · Lotynų kalba ir Mykolas Lietuvis ·
Prancūzų kalba
Prancūzų kalba (français) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba.
Lietuvių literatūra ir Prancūzų kalba · Lotynų kalba ir Prancūzų kalba ·
Radviliada
1592 m. išspausdintos „Radviliados“ antraštinis puslapis nurodo, kad knyga išleista Vilniuje, „''lietuvių metropolijoje''“ „Radviliada“ – iškilus Lietuvos renesanso kūrinys, herojinė 4 giesmių poema, XVI a. sukurta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poeto reformato Jono Radvano.
Lietuvių literatūra ir Radviliada · Lotynų kalba ir Radviliada ·
Renesansas
Florencija – Renesanso gimtinė. Renesansas (– ‘atgimimas’) – Europos istorijos laikotarpis (nuo XIV iki XVII amžiaus), laikomas perėjimu iš Viduramžių į Naujųjų laikų istoriją.
Lietuvių literatūra ir Renesansas · Lotynų kalba ir Renesansas ·
Senovės Roma
Žaliai pažymėtos graikų apgyvendintos teritorijos, geltonai – etruskų, violetine spalva – kartaginiečių. Rytų Romos imperija Senovės Romos žemėlapis Senovės Roma – senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X amžiuje pr.
Lietuvių literatūra ir Senovės Roma · Lotynų kalba ir Senovės Roma ·
Silvestras Teofilis Valiūnas
Silvestras Teofilis Valiūnas (1789 m. liepos 11 d. Paūnikiuose – 1831 m. gegužės 19 d.) – Lietuvos poetas.
Lietuvių literatūra ir Silvestras Teofilis Valiūnas · Lotynų kalba ir Silvestras Teofilis Valiūnas ·
Simonas Daukantas
S. Daukanto muziejus Papilėje, 2013 m. Simonas Daukantas (1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, dab. Skuodo rajonas – 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje, dab. Akmenės rajonas) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.
Lietuvių literatūra ir Simonas Daukantas · Lotynų kalba ir Simonas Daukantas ·
Stanislovas Rapolionis
Stanislovas Rapolionis (Rapalavičius) (1485 m. netoli Eišiškių – 1545 m. gegužės 13 d. Karaliaučiuje) – vienas lietuvių raštijos pradininkų, protestantas, reformacijos pradininkas Vilniuje, buvęs pranciškonų vienuolyno vienuolis, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius.
Lietuvių literatūra ir Stanislovas Rapolionis · Lotynų kalba ir Stanislovas Rapolionis ·
Viduramžiai
Karkasonas – viduramžių miestas ir vynuogynas Viduramžiai – istorinė Europos istorijos epocha, datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų.
Lietuvių literatūra ir Viduramžiai · Lotynų kalba ir Viduramžiai ·
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Lietuvių literatūra ir Vilniaus universitetas · Lotynų kalba ir Vilniaus universitetas ·
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Lietuvių literatūra ir Vokietija · Lotynų kalba ir Vokietija ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių literatūra ir XIII amžius · Lotynų kalba ir XIII amžius ·
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių literatūra ir XIV amžius · Lotynų kalba ir XIV amžius ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių literatūra ir XIX amžius · Lotynų kalba ir XIX amžius ·
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių literatūra ir XV amžius · Lotynų kalba ir XV amžius ·
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių literatūra ir XVI amžius · Lotynų kalba ir XVI amžius ·
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių literatūra ir XVII amžius · Lotynų kalba ir XVII amžius ·
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių literatūra ir XVIII amžius · Lotynų kalba ir XVIII amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių literatūra ir XX amžius · Lotynų kalba ir XX amžius ·
1653 m.
1653 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuvių literatūra ir Lotynų kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuvių literatūra ir Lotynų kalba panašumų
Palyginimas tarp Lietuvių literatūra ir Lotynų kalba
Lietuvių literatūra yra 540 santykius, o Lotynų kalba turi 172. Kaip jie turi bendro 35, Jaccard indeksas yra 4.92% = 35 / (540 + 172).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuvių literatūra ir Lotynų kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
