Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rytų Prūsija

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rytų Prūsija

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vs. Rytų Prūsija

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių. Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vienąprovincijąkartu su Vakarų Prūsijos provincija (abi buvo jungtinės Prūsijos provincijos dalys).

Abiejų Tautų Respublika

Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Abiejų Tautų Respublika ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Abiejų Tautų Respublika ir Rytų Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Žalgirio mūšis

Žalgirio mūšis – 1410 m.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žalgirio mūšis · Rytų Prūsija ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Žygimantas Senasis

Žygimantas Senasis (1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – Jogailaičių dinastijos LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506–1548).

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žygimantas Senasis · Rytų Prūsija ir Žygimantas Senasis · Žiūrėti daugiau »

Lenkų kalba

220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.

Lenkų kalba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lenkų kalba ir Rytų Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lenkija ir Rytų Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Lietuviai

Lietuviai – Europos tauta.

Lietuviai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuviai ir Rytų Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Prūsijos karalystė

Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Prūsijos karalystė · Prūsijos karalystė ir Rytų Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Prūsijos kunigaikštystė

Prūsijos kunigaikštystė (Prūsijos hercogystė), arba Kunigaikštiškieji Prūsai – vokiečių valstybė pietryčių Pabaltijyje 1525–1701 m.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Prūsijos kunigaikštystė · Prūsijos kunigaikštystė ir Rytų Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Varmijos Mozūrų vaivadija

Varmijos Mozūrų vaivadija – administracinis teritorinis vienetas Lenkijos šiaurės rytuose.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Varmijos Mozūrų vaivadija · Rytų Prūsija ir Varmijos Mozūrų vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vokiečių ordinas · Rytų Prūsija ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »

1795 m.

1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1795 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · 1795 m. ir Rytų Prūsija · Žiūrėti daugiau »