Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Lietuvos didysis iždininkas ir Ostapas Valavičius

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Lietuvos didysis iždininkas ir Ostapas Valavičius

Lietuvos didysis iždininkas vs. Ostapas Valavičius

Didžiojo iždininko herbas Lietuvos didysis iždininkas – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų. Ostapas (Eustachijus) Valavičius (apie 1520 m. – 1587 m. lapkričio 20 d. Sandomieras) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis ir karinis veikėjas, vienas iš Lietuvos Statuto autorių.

Panašumai tarp Lietuvos didysis iždininkas ir Ostapas Valavičius

Lietuvos didysis iždininkas ir Ostapas Valavičius turi 12 dalykų dažni (Unijapedija): Žygimantas Augustas, Laurynas Vaina, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis kancleris, Lietuvos dvaro paiždininkis, Lietuvos pakancleris, Vilniaus kaštelionas, 1561 m., 1566 m., 1569 m., 1580 m., 1586 m..

Žygimantas Augustas

Žygimantas Augustas (Zigmantas Augustas; 1520 m. rugpjūčio 1 d. Krokuvoje – 1572 m. liepos 7 d. Knišine) – Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548–1572 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.), kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką.

Lietuvos didysis iždininkas ir Žygimantas Augustas · Ostapas Valavičius ir Žygimantas Augustas · Žiūrėti daugiau »

Laurynas Vaina

Laurynas Vaina (? – 1580 m. spalio 23 d.), Motiejaus Gričino Vainos sūnus – Karaliaus dvariškis, Lietuvos didysis raštininkas (nuo 1566 m.), Lietuvos dvaro paiždininkis (1569–1576 m.), Lietuvos žemės paiždininkis (nuo 1576 m.); Pinsko (nuo 1574 m.), Kėdainių, Gardino, Kobrinsko seniūnas, Kvasausko, Krasnicko, Chviadansko, Indursko laikytojas.

Laurynas Vaina ir Lietuvos didysis iždininkas · Laurynas Vaina ir Ostapas Valavičius · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lietuvos didysis iždininkas · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Ostapas Valavičius · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos didysis kancleris

Kanclerio herbas Lietuvos didysis kancleris – nuo XV a. vidurio aukščiausia Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės centrinės valdžios pareigybė.

Lietuvos didysis iždininkas ir Lietuvos didysis kancleris · Lietuvos didysis kancleris ir Ostapas Valavičius · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos dvaro paiždininkis

Iždininko herbas Lietuvos dvaro paiždininkis – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų.

Lietuvos didysis iždininkas ir Lietuvos dvaro paiždininkis · Lietuvos dvaro paiždininkis ir Ostapas Valavičius · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos pakancleris

Pakanclerio herbas Lietuvos pakancleris – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų, Lietuvos didžiojo kanclerio pavaduotojas.

Lietuvos didysis iždininkas ir Lietuvos pakancleris · Lietuvos pakancleris ir Ostapas Valavičius · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus kaštelionas

Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilnius 1576 m. Vilniaus kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Vilniaus vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Vilniaus vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Lietuvos didysis iždininkas ir Vilniaus kaštelionas · Ostapas Valavičius ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

1561 m.

1561 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1561 m. ir Lietuvos didysis iždininkas · 1561 m. ir Ostapas Valavičius · Žiūrėti daugiau »

1566 m.

1566 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1566 m. ir Lietuvos didysis iždininkas · 1566 m. ir Ostapas Valavičius · Žiūrėti daugiau »

1569 m.

1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1569 m. ir Lietuvos didysis iždininkas · 1569 m. ir Ostapas Valavičius · Žiūrėti daugiau »

1580 m.

1580 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1580 m. ir Lietuvos didysis iždininkas · 1580 m. ir Ostapas Valavičius · Žiūrėti daugiau »

1586 m.

1586 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1586 m. ir Lietuvos didysis iždininkas · 1586 m. ir Ostapas Valavičius · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Lietuvos didysis iždininkas ir Ostapas Valavičius

Lietuvos didysis iždininkas yra 101 santykius, o Ostapas Valavičius turi 61. Kaip jie turi bendro 12, Jaccard indeksas yra 7.41% = 12 / (101 + 61).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuvos didysis iždininkas ir Ostapas Valavičius santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: