Panašumai tarp Lietuvos lauko etmonas ir Polocko vaivada
Lietuvos lauko etmonas ir Polocko vaivada turi 14 dalykų dažni (Unijapedija): Aleksandras Mykolas Sapiega, Jonas Jackus Oginskis, Jonušas Kiška, Juozapas Sosnovskis, Kazimieras Jonas Sapiega, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis kancleris, Stanislovas Ernestas Denhofas, 1654 m., 1681 m., 1684 m., 1685 m., 1728 m., 1775 m..
Aleksandras Mykolas Sapiega
Aleksandras Mykolas Sapiega (1730 m. rugsėjo 12 d. Vysokoje- 1793 m. gegužės 28 d. Varšuva) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos lauko etmonas (1762–1775 m.), Polocko vaivada (1754–1775 m.), Nuolatinės tarybos narys (1773–1775 m.), Lietuvos didysis kancleris nuo 1775 metų, Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo maršalka (1789 m.), Targovicos konfederacijos maršalka, Lietuvos dvaro paiždininkis.
Aleksandras Mykolas Sapiega ir Lietuvos lauko etmonas · Aleksandras Mykolas Sapiega ir Polocko vaivada ·
Jonas Jackus Oginskis
Jonas Jackus Oginskis (arba, 1619 m. – 1684 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.
Jonas Jackus Oginskis ir Lietuvos lauko etmonas · Jonas Jackus Oginskis ir Polocko vaivada ·
Jonušas Kiška
Jonušas Kiška (1586 m. – 1654 m. sausio 13 d. Krivyčiai, Ašmenos apskritis) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Polocko vaivada, Lietuvos lauko etmonas, Lietuvos didysis etmonas, vienas turtingiausių Lietuvos didikų.
Jonušas Kiška ir Lietuvos lauko etmonas · Jonušas Kiška ir Polocko vaivada ·
Juozapas Sosnovskis
Juozapas Sosnovskis (m. 1783) – ATR valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis raštininkas, Lietuvos lauko raštininkas 1764–1771 metais, Smolensko vaivada 1771–1775 metais, Lietuvos lauko etmonas 1775–1780 metais, Polocko vaivada nuo 1781 metų, elekcinio seimo maršalka 1764 metais.
Juozapas Sosnovskis ir Lietuvos lauko etmonas · Juozapas Sosnovskis ir Polocko vaivada ·
Kazimieras Jonas Sapiega
Kazimieras Jonas Sapiega (1637 m. – 1720 m. kovo 13 d. Gardine) – LDK didikas, Sapiegų giminės atstovas, Abiejų Tautų Respublikos karvedys, Lietuvos didysis etmonas.
Kazimieras Jonas Sapiega ir Lietuvos lauko etmonas · Kazimieras Jonas Sapiega ir Polocko vaivada ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lietuvos lauko etmonas · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Polocko vaivada ·
Lietuvos didysis kancleris
Kanclerio herbas Lietuvos didysis kancleris – nuo XV a. vidurio aukščiausia Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės centrinės valdžios pareigybė.
Lietuvos didysis kancleris ir Lietuvos lauko etmonas · Lietuvos didysis kancleris ir Polocko vaivada ·
Stanislovas Ernestas Denhofas
Stanislovas Ernestas Denhofas (apie 1673 m.; Berentas – 1728 m. rugpjūčio 2 d.; Gdanskas) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos lauko etmonas (1709–1728 m.), Polocko vaivada (1722–1728 m.), Novokoržinsko, Kalušsko, Koscežynos, Liubečensko, Mozyriaus, Latovicko, Ludzo, Židekansko seniūnas, ATR seimo maršalka 1710, 1712 ir 1713 metais.
Lietuvos lauko etmonas ir Stanislovas Ernestas Denhofas · Polocko vaivada ir Stanislovas Ernestas Denhofas ·
1654 m.
1654 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1654 m. ir Lietuvos lauko etmonas · 1654 m. ir Polocko vaivada ·
1681 m.
1681 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1681 m. ir Lietuvos lauko etmonas · 1681 m. ir Polocko vaivada ·
1684 m.
1684 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1684 m. ir Lietuvos lauko etmonas · 1684 m. ir Polocko vaivada ·
1685 m.
1685 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1685 m. ir Lietuvos lauko etmonas · 1685 m. ir Polocko vaivada ·
1728 m.
1728 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1728 m. ir Lietuvos lauko etmonas · 1728 m. ir Polocko vaivada ·
1775 m.
1775 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1775 m. ir Lietuvos lauko etmonas · 1775 m. ir Polocko vaivada ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuvos lauko etmonas ir Polocko vaivada turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuvos lauko etmonas ir Polocko vaivada panašumų
Palyginimas tarp Lietuvos lauko etmonas ir Polocko vaivada
Lietuvos lauko etmonas yra 81 santykius, o Polocko vaivada turi 94. Kaip jie turi bendro 14, Jaccard indeksas yra 8.00% = 14 / (81 + 94).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuvos lauko etmonas ir Polocko vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: