Greičiau nei naršyklėje!
63 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Švedai, Švedija, Švedijos Estija, Švedijos Livonija, Šventoji Romos imperija, Žiemgaliai, Baltijos jūra, Danai, Danijos Estija, Didysis Šiaurės karas, Estai, Estija, Estijos gubernija, Henriko Latvio kronika, Hyjuma, Kalavijuočių ordinas, Kryžiaus žygiai į Pabaltijį, Kuršiai, Kuršo gubernija, Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Kuršo vyskupija, Landtagas, Latgala, Latgaliai, Latviai, Latvija, Latvijos–Lietuvos valstybinė siena, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonijos karas, Livonijos konfederacija, Livonijos ordinas, Livonijos vaivadija, Lyviai, Ostlandas, Ozelio-Vikos vyskupija, Peipaus ežeras, Prūsija, Pskovo gubernija, Pskovo respublika, Roma, Rusijos imperija, Ryga, Rygos arkivyskupija, Rygos arkivyskupija (Livonija), Rygos įlanka, Sarema, Sėliai, Suomijos įlanka, Talinas, ..., Uždauguvio kunigaikštystė, Vidžemė, Vidžemės gubernija, Vokiečiai, Vokiečių ordinas, XIII amžius, 1202 m., 1346 m., 1435 m., 1621 m., 1918 m., 1945 m., 1991 m.. Išplėsti indeksą (13 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Livonija ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Švedai
Švedai (šved. svenskar) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia švedų kalba.
Nauja!!: Livonija ir Švedai · Žiūrėti daugiau »
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Nauja!!: Livonija ir Švedija · Žiūrėti daugiau »
Švedijos Estija
Estijos kunigaikštystė arba Estijos hercogystė, dar vadinama Švedijos Estija – Švedijos imperijos vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1561 iki 1721 m.
Nauja!!: Livonija ir Švedijos Estija · Žiūrėti daugiau »
Švedijos Livonija
Švedijos Livonija – 1629–1721 m.
Nauja!!: Livonija ir Švedijos Livonija · Žiūrėti daugiau »
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija – viduramžiais ir naujaisiais laikais Vakarų bei Vidurio Europoje gyvavęs valstybinis junginys.
Nauja!!: Livonija ir Šventoji Romos imperija · Žiūrėti daugiau »
Žiemgaliai
Žiemgaliai buvo baltų gentis į pietus nuo Rygos įlankos beveik visame Lielupės-Mūšos baseine, dabartiniame Žiemgalos regione, kuris pietuose ribojosi su lietuviškomis Šiaulių ir Upytės sritimis.
Nauja!!: Livonija ir Žiemgaliai · Žiūrėti daugiau »
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Nauja!!: Livonija ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »
Danai
Danai (danskere) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia danų kalba.
Nauja!!: Livonija ir Danai · Žiūrėti daugiau »
Danijos Estija
Estijos kunigaikštystė arba Estijos hercogystė, dar vadinama Danijos Estija – Danijos karalystės vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1219 iki 1346 m.
Nauja!!: Livonija ir Danijos Estija · Žiūrėti daugiau »
Didysis Šiaurės karas
Karo veiksmai 1700–1709 m. – iki Poltavos mūšio Karo veiksmai 1709–1721 m. – nuo Poltavos mūšio Didysis Šiaurės karas įvyko tarp Rusijos, Danijos-Norvegijos ir Saksonijos-Abiejų Tautų Respublikos unijos koalicijos (nuo 1715 m. prie jos prisijungė Prūsija ir Hanoveris) ir Švedijos nuo 1700 iki 1721 m.
Nauja!!: Livonija ir Didysis Šiaurės karas · Žiūrėti daugiau »
Estai
Estai – tauta, priklausanti finougrų šeimos finų grupei; artimi suomiams.
Nauja!!: Livonija ir Estai · Žiūrėti daugiau »
Estija
Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.
Nauja!!: Livonija ir Estija · Žiūrėti daugiau »
Estijos gubernija
Estijos gubernija (arba Estliandijos gubernija); 1719–1796 m.
Nauja!!: Livonija ir Estijos gubernija · Žiūrėti daugiau »
Henriko Latvio kronika
thumbHenriko Latvio senoji Livonijos Kronika, parašyta vokiečių kilmės dvasininko Henriko Latvio, apima laikotarpį nuo pirmojo Livonijos vyskupo Meinardo atsikėlimo į Livonijąiki 1226 m., kai Kalavijuočių ordinas užkariauja visąEstiją.
Nauja!!: Livonija ir Henriko Latvio kronika · Žiūrėti daugiau »
Hyjuma
Hyjumos salos peizažas Hyjuma – antra pagal dydį Estijai priklausanti sala.
Nauja!!: Livonija ir Hyjuma · Žiūrėti daugiau »
Kalavijuočių ordinas
Kalavijuočių ordino kryžius Kalavijuočių ordino antspaudas Kalavijuočių ordino riteris apie 1230 m. Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva.
Nauja!!: Livonija ir Kalavijuočių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį
Kryžiaus žygiai į Pabaltįjį arba Šiaurės kryžiaus žygiai buvo pagoniškų genčių rytinėje ir pietinėje Baltijos jūros pakrantėje krikščionizacija ir kolonizacija XII a. pabaigoje – XIII a. pradžioje, kuriąvykdė vienuolių ordinai ir krikščioniškos karalystės.
Nauja!!: Livonija ir Kryžiaus žygiai į Pabaltijį · Žiūrėti daugiau »
Kuršiai
Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.
Nauja!!: Livonija ir Kuršiai · Žiūrėti daugiau »
Kuršo gubernija
Kuršo gubernija (arba Kurliandijos gubernija) – 1795–1917 m. buvęs Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas.
Nauja!!: Livonija ir Kuršo gubernija · Žiūrėti daugiau »
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Kuršo kunigaikštystė (Ducatus Curlandiae et Semigalliae), buvo Abiejų Tautų Respublikos vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1561 iki 1795 m. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo, po kurio atiteko Rusijai.
Nauja!!: Livonija ir Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Kuršo vyskupija
Kuršo vyskupija – bažnytinė valstybė, gyvavusi 1234–1585 m.
Nauja!!: Livonija ir Kuršo vyskupija · Žiūrėti daugiau »
Landtagas
Landtagas ( 'kraštas', 'žemė' + Tag 'diena') – parlamentas.
Nauja!!: Livonija ir Landtagas · Žiūrėti daugiau »
Latgala
Latgala – vienas iš 3 (ar 5) etninės Latvijos etnokultūrinių regionų ir kartu vienas iš 4 Latvijos konstitucija įteisintų Latvijos istorinių etnografinių regionų (dab. Latvijos rytinė dalis; „konstitucinė“ Latgala apima ne visąetnokultūrinę Latgalą, t. y., teritoriją, kurioje kalbama latvių aukštaičių tarme, – šios tarmės arealo vakarinis pakraštys dabar yra priskirtas „konstitucinėms“ Vidžemei ir Žemgalai); „Latgalos“ vardu vadinamas nuo XIX a. pab.
Nauja!!: Livonija ir Latgala · Žiūrėti daugiau »
Latgaliai
Latgaliai – baltų gentis, gyvenusi dabartinėje šiaurės rytų Latvijoje.
Nauja!!: Livonija ir Latgaliai · Žiūrėti daugiau »
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
Nauja!!: Livonija ir Latviai · Žiūrėti daugiau »
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Livonija ir Latvija · Žiūrėti daugiau »
Latvijos–Lietuvos valstybinė siena
Latvijos–Lietuvos valstybinė siena – tarpvalstybinė siena tarp Latvijos ir Lietuvos.
Nauja!!: Livonija ir Latvijos–Lietuvos valstybinė siena · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Livonija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Livonijos karas
Livonijos karas (1558–1583) buvo ilga karų serija tarp Rusijos carystės ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.
Nauja!!: Livonija ir Livonijos karas · Žiūrėti daugiau »
Livonijos konfederacija
Livonijos konfederacija, Senoji Livonija, dar žinoma kaip Marijos žemė – konfederacinio pobūdžio valstybinis junginys, egzistavęs 1207–1561 m.
Nauja!!: Livonija ir Livonijos konfederacija · Žiūrėti daugiau »
Livonijos ordinas
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.
Nauja!!: Livonija ir Livonijos ordinas · Žiūrėti daugiau »
Livonijos vaivadija
Livonijos vaivadija arba Latgalos vaivadija – 1620-1772 m. gyvavęs Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas dabartinėje Latvijos teritorijoje.
Nauja!!: Livonija ir Livonijos vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Lyviai
Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.
Nauja!!: Livonija ir Lyviai · Žiūrėti daugiau »
Ostlandas
Ostlandas (– ‘Rytų kraštas’), oficialiai Ostlando reichskomisariatas () – 1941–1944 m.
Nauja!!: Livonija ir Ostlandas · Žiūrėti daugiau »
Ozelio-Vikos vyskupija
Ozelio-Vikos vyskupija arba Sare-Lenės vyskupija – bažnytinė valstybė, gyvavusi 1228–1572 m.
Nauja!!: Livonija ir Ozelio-Vikos vyskupija · Žiūrėti daugiau »
Peipaus ežeras
Peipaus ežeras (t. p. Čiudo ežeras) – ežeras Estijos ir Rusijos pasienyje, priklausantis Peipaus-Pskovo ežero kompleksui, telkšantis šiaurinėje dalyje.
Nauja!!: Livonija ir Peipaus ežeras · Žiūrėti daugiau »
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Nauja!!: Livonija ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Pskovo gubernija
Pskovo gubernija – vakarinė Rusijos imperijos gubernija, buvusi dabartinės Rusijos vakarinėje dalyje, pasienyje su dabartine Latvija ir Baltarusija.
Nauja!!: Livonija ir Pskovo gubernija · Žiūrėti daugiau »
Pskovo respublika
Pskovo Respublika buvo viduramžių valstybė šiaurės rytų Europoje, kurios santvarka buvo feodalinė respublika, sukurta Naugardo respublikos pavyzdžiu.
Nauja!!: Livonija ir Pskovo respublika · Žiūrėti daugiau »
Roma
Roma – Italijos sostinė (nuo 1870 m.) ir didžiausias miestas, esantis šalies centrinėje dalyje prie Tibro upės.
Nauja!!: Livonija ir Roma · Žiūrėti daugiau »
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Nauja!!: Livonija ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Nauja!!: Livonija ir Ryga · Žiūrėti daugiau »
Rygos arkivyskupija
Rygos arkivyskupija – arkivyskupija Latvijoje, egzistuojanti nuo 1918 metų.
Nauja!!: Livonija ir Rygos arkivyskupija · Žiūrėti daugiau »
Rygos arkivyskupija (Livonija)
Rygos arkivyskupija – bažnytinė valstybė, gyvavusi 1186–1561 m.
Nauja!!: Livonija ir Rygos arkivyskupija (Livonija) · Žiūrėti daugiau »
Rygos įlanka
Rygos įlanka (dar vadinama Lyvių įlanka) – Baltijos jūros dalis prie Latvijos ir Estijos krantų.
Nauja!!: Livonija ir Rygos įlanka · Žiūrėti daugiau »
Sarema
Sarema iš palydovo Sarema (vok. ir) – didžiausia Estijos ir ketvirta pagal dydį Baltijos jūros sala (po Zelandijos, Gotlando ir Fiuno).
Nauja!!: Livonija ir Sarema · Žiūrėti daugiau »
Sėliai
Sėliai – baltų gentis, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.
Nauja!!: Livonija ir Sėliai · Žiūrėti daugiau »
Suomijos įlanka
Suomijos įlanka Suomijos įlanka – įlanka Baltijos jūros rytinėje dalyje, įsiterpusi tarp Suomijos šiaurėje ir Estijos pietuose.
Nauja!!: Livonija ir Suomijos įlanka · Žiūrėti daugiau »
Talinas
Talinas – Estijos sostinė ir svarbiausias uostas, įsikūręs šalies šiaurėje, prie Baltijos jūros Suomių įlankos, 80 km į pietus nuo Helsinkio.
Nauja!!: Livonija ir Talinas · Žiūrėti daugiau »
Uždauguvio kunigaikštystė
Uždauguvio kunigaikštystė (1561–1566 m. Livonijos kunigaikštystė;, arba Infliantai – 1561–1569 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1660 m. ir Abiejų Tautų Respublikos vasalinė kunigaikštystė dabartinėje Latvijos ir Estijos teritorijoje. Valda dar vadinama Lenkijos Livonija.
Nauja!!: Livonija ir Uždauguvio kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Vidžemė
Vidžemė, taip pat Vidzemė – istorinis-kultūrinis regionas šiaurės centrinėje Latvijos dalyje, šiauriau Dauguvos upės.
Nauja!!: Livonija ir Vidžemė · Žiūrėti daugiau »
Vidžemės gubernija
Vidžemės gubernija (arba Lifliandijos gubernija) – administracinis vienetas Rusijos imperijoje, kurį sudarė Latvijos istorinis regionas Vidžemė ir Estijos pietinė dalis.
Nauja!!: Livonija ir Vidžemės gubernija · Žiūrėti daugiau »
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Nauja!!: Livonija ir Vokiečiai · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Livonija ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Livonija ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
1202 m.
1202 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Livonija ir 1202 m. · Žiūrėti daugiau »
1346 m.
1346 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Livonija ir 1346 m. · Žiūrėti daugiau »
1435 m.
1435 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Livonija ir 1435 m. · Žiūrėti daugiau »
1621 m.
1621 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Livonija ir 1621 m. · Žiūrėti daugiau »
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Livonija ir 1918 m. · Žiūrėti daugiau »
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Livonija ir 1945 m. · Žiūrėti daugiau »
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Livonija ir 1991 m. · Žiūrėti daugiau »
