Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Livonijos vaivadija ir Pliateriai
Livonijos vaivadija ir Pliateriai turi 13 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublikos Seimas, Žygimantas Augustas, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Daugpilis, Latvija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonijos ordinas, Livonijos vaivada, Pliateriai, Uždauguvio kunigaikštystė, Vokiečių ordinas, Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas, 1795 m..
Abiejų Tautų Respublikos Seimas
Varšuvos Karaliaus rūmuose Abiejų Tautų Respublikos Seimas – aukščiausias Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės – Abiejų tautų respublikos (lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów) įstatymų leidimo ir valstybinės valdžios organas, veikęs 1569–1795 m. Iš viso 1569–1793 m. įvyko 173 Seimai: XVI a. (nuo 1569 m.) – 30, XVII a. – 93, XVIII a. – 50.
Abiejų Tautų Respublikos Seimas ir Livonijos vaivadija · Abiejų Tautų Respublikos Seimas ir Pliateriai ·
Žygimantas Augustas
Žygimantas Augustas (Zigmantas Augustas; 1520 m. rugpjūčio 1 d. Krokuvoje – 1572 m. liepos 7 d. Knišine) – Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548–1572 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.), kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką.
Livonijos vaivadija ir Žygimantas Augustas · Pliateriai ir Žygimantas Augustas ·
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Livonijos vaivadija · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Pliateriai ·
Daugpilis
Miesto planas 1655 m. Daugpilio centras (Naujasis Forštatas) XX a. pr. Daugpilio tvirtovė. Šiuolaikinis vaizdas Daugpilis (t. y. pilis prie Dauguvos; carinėje Rusijoje Dvinsk) – miestas Latvijos pietryčiuose, prie Dauguvos upės.
Daugpilis ir Livonijos vaivadija · Daugpilis ir Pliateriai ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Latvija ir Livonijos vaivadija · Latvija ir Pliateriai ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Livonijos vaivadija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Pliateriai ·
Livonijos ordinas
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.
Livonijos ordinas ir Livonijos vaivadija · Livonijos ordinas ir Pliateriai ·
Livonijos vaivada
Livonijos vaivadijos herbas Livonijos vaivada – aukščiausias Livonijos vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Livonijos vaivada ir Livonijos vaivadija · Livonijos vaivada ir Pliateriai ·
Pliateriai
Pliateriai – Lietuvos bajorų magnatų giminė, turinti grafų tituląir atskirąherbą(Herb Plater).
Livonijos vaivadija ir Pliateriai · Pliateriai ir Pliateriai ·
Uždauguvio kunigaikštystė
Uždauguvio kunigaikštystė (1561–1566 m. Livonijos kunigaikštystė;, arba Infliantai – 1561–1569 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1660 m. ir Abiejų Tautų Respublikos vasalinė kunigaikštystė dabartinėje Latvijos ir Estijos teritorijoje. Valda dar vadinama Lenkijos Livonija.
Livonijos vaivadija ir Uždauguvio kunigaikštystė · Pliateriai ir Uždauguvio kunigaikštystė ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Livonijos vaivadija ir Vokiečių ordinas · Pliateriai ir Vokiečių ordinas ·
Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas
Tribunolo knyga (rusėnų kalb.), 1586 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiasis Tribunolas, Lietuvos Tribunolas – bajorų luomo aukščiausios instancijos apeliacinis teismas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Livonijos vaivadija ir Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas · Pliateriai ir Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Livonijos vaivadija ir Pliateriai turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Livonijos vaivadija ir Pliateriai panašumų
Palyginimas tarp Livonijos vaivadija ir Pliateriai
Livonijos vaivadija yra 38 santykius, o Pliateriai turi 218. Kaip jie turi bendro 13, Jaccard indeksas yra 5.08% = 13 / (38 + 218).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Livonijos vaivadija ir Pliateriai santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
