Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lomža ir Lomžos žemė
Lomža ir Lomžos žemė turi 24 dalykų dažni (Unijapedija): Šv. arkangelo Mykolo katedra (Lomža), Balstogės departamentas, IX amžius, Janušas I Senasis, Lenkija, Lenkijos karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lomžos apskritis, Mazovija, Mazovijos kunigaikštystė, Narevas, Naujoji Rytų Prūsija, Novogrudas, Ostrolenka, Palenkės vaivadija, Prūsija, Prūsijos karalystė, Vizna, X amžius, XI amžius, 1418 m., 1525 m., 1526 m., 1795 m..
Šv. arkangelo Mykolo katedra (Lomža)
Lomžos Šv.
Šv. arkangelo Mykolo katedra (Lomža) ir Lomža · Šv. arkangelo Mykolo katedra (Lomža) ir Lomžos žemė ·
Balstogės departamentas
Balstogės departamentas – 1795–1807 m. buvo vienas iš dviejų Naujosios Rytų Prūsijos provincijos departamentų.
Balstogės departamentas ir Lomža · Balstogės departamentas ir Lomžos žemė ·
IX amžius
Devintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 900 metų gruodžio 31 dieną.
IX amžius ir Lomža · IX amžius ir Lomžos žemė ·
Janušas I Senasis
Janušas I Senasis, Janušas I Varšuvietis (apie 1346 m. − 1429 m. gruodžio 8 d. Čerske) – Varšuvos kunigaikštystės kunigaikštis nuo 1373/1374 m. iki 1429 metų, 1381-1429 m. Čersko žemės, 1381-1429 m. Cechanuvo žemės, 1381-1429 m. Lomžos žemės ir 1391-1429 m. Palenkės kunigaikštis.
Janušas I Senasis ir Lomža · Janušas I Senasis ir Lomžos žemė ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lenkija ir Lomža · Lenkija ir Lomžos žemė ·
Lenkijos karalystė
Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.
Lenkijos karalystė ir Lomža · Lenkijos karalystė ir Lomžos žemė ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lomža · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lomžos žemė ·
Lomžos apskritis
Lomžos apskrities valsčiai Lomžos apskritis – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje.
Lomža ir Lomžos apskritis · Lomžos apskritis ir Lomžos žemė ·
Mazovija
Mazovija – geografinė ir istorinė sritis rytų Lenkijoje, kurios istorinė sostinė ir seniausias miestas yra Plockas.
Lomža ir Mazovija · Lomžos žemė ir Mazovija ·
Mazovijos kunigaikštystė
Mazovijos kunigaikštystė – kunigaikštystė, egzistavusi nuo 1138 m.
Lomža ir Mazovijos kunigaikštystė · Lomžos žemė ir Mazovijos kunigaikštystė ·
Narevas
Prie Lomžos miesto Prie Drozdovo kaimo Ostrolenkos mieste Prie Biendziugos kaimo Šalia Tikocino bažnyčios Šalia Suražo bažnyčios Ostrolenkos mieste Šalia Gura Strenkovos kaimo Narevas įteka į VysląSiemianovskių ežeras Narevas, Narvė arba Naura – upė Baltarusijos vakaruose ir Lenkijos šiaurės rytuose; dešinysis Vyslos intakas (tačiau dalyje šaltinių nurodoma kaip Vakarinio Bugo intakas).
Lomža ir Narevas · Lomžos žemė ir Narevas ·
Naujoji Rytų Prūsija
Naujoji Rytų Prūsija (arba Naujieji Rytprūsiai) – Prūsijos karalystės provincija 1795–1807 m.
Lomža ir Naujoji Rytų Prūsija · Lomžos žemė ir Naujoji Rytų Prūsija ·
Novogrudas
Novògrudas – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Novogrudo valsčiuje, Lomžos apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Lomža ir Novogrudas · Lomžos žemė ir Novogrudas ·
Ostrolenka
Ostrolenkà – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje, 120 km į šiaurės rytus nuo Varšuvos, prie Narevo upės.
Lomža ir Ostrolenka · Lomžos žemė ir Ostrolenka ·
Palenkės vaivadija
Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.
Lomža ir Palenkės vaivadija · Lomžos žemė ir Palenkės vaivadija ·
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Lomža ir Prūsija · Lomžos žemė ir Prūsija ·
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Lomža ir Prūsijos karalystė · Lomžos žemė ir Prūsijos karalystė ·
Vizna
Vizna – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Viznos valsčiuje, Lomžos apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Lomža ir Vizna · Lomžos žemė ir Vizna ·
X amžius
Dešimtasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1000 metų gruodžio 31 dieną.
Lomža ir X amžius · Lomžos žemė ir X amžius ·
XI amžius
Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.
Lomža ir XI amžius · Lomžos žemė ir XI amžius ·
1418 m.
1418 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1418 m. ir Lomža · 1418 m. ir Lomžos žemė ·
1525 m.
1525 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1525 m. ir Lomža · 1525 m. ir Lomžos žemė ·
1526 m.
1526 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1526 m. ir Lomža · 1526 m. ir Lomžos žemė ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lomža ir Lomžos žemė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lomža ir Lomžos žemė panašumų
Palyginimas tarp Lomža ir Lomžos žemė
Lomža yra 277 santykius, o Lomžos žemė turi 57. Kaip jie turi bendro 24, Jaccard indeksas yra 7.19% = 24 / (277 + 57).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lomža ir Lomžos žemė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
