Turinys
380 santykiai: Abesyvas, Abliatyvas, Adesyvas, Afrikata, Agliutinacinė kalba, Akas (vadas), Alfons Bertholds, Aliatyvas, Andreas Johan Sjögren, Anglų kalba, Antologija, Antrasis pasaulinis karas, Aplinkybės, Apskritis, Archaizmas, Archeologija, Asimiliacija (kalbotyra), Asimiliacija (sociologija), Asmenvardis, Asmuo (gramatika), Auksas, Autonomija, Aviža, Avis, Šaknis (kalbotyra), Šukinės duobelinės keramikos kultūra, Švedai, Švedija, Įnagininkas, Įvardis, Žiniasklaida, Žodžių daryba, Čiabuviai, Baiba Damberga, Balsių harmonija, Balsis, Baltai, Baltų kalbos, Baltijos finų kalbos, Baltijos jūra, Baltistika, Baltizmas, Būdvardis, Būtųjų laikų pasakojimas, Bendratis, Bendrinė kalba, Blusos, Brūkšnelis (diakritinis ženklas), Bruknė, Chrestomatija, ... Išplėsti indeksą (330 daugiau) »
Abesyvas
Abesyvas (lot. abesse 'nesantis') – linksnis, reiškiantis ko nors trūkumą, stokąar nebuvimą.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Abesyvas
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Abliatyvas
Adesyvas
Adesyvas ('pas, prie' + esse 'būti'), gretininkas – pašalio esamasis vietininkas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Adesyvas
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Afrikata
Agliutinacinė kalba
Agliutinacinės kalbos ('prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Agliutinacinė kalba
Akas (vadas)
Akas (XIII a., Martinsala, Livonija) – Salaspilio lyvių vadas ir vyresnysis, XIII a. kovojęs su Kalavijuočių ordinu.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Akas (vadas)
Alfons Bertholds
Alfonas Bertholdas (1910 m. balandžio 2 d. Vaidė, Rusijos imperija, dab. Latvija – 1993 m. liepos 18 d. Latvija) – lyvių poetas ir vertėjas, nuo Antrojo pasaulinio karo iki XX a. 9–ojo dešimtmečio – produktyviausias lyvių rašytojas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Alfons Bertholds
Aliatyvas
Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Aliatyvas
Andreas Johan Sjögren
Andrejus Šiogrenas (1794 m. balandžio 15 d. Sitkalos kaime, dab. Suomijoje – 1855 m. sausio 6 d. Sankt Peterburge, Rusijos imperijoje) – Suomijos ir Rusijos kalbininkas, istorikas, etnografas, keliautojas, finougristikos pagrindėjas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Andreas Johan Sjögren
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Anglų kalba
Antologija
Antologija (gr., iš άνθος (anthos) 'gėlė', λέγειν (legein) 'skaityti, rinkti, kalbėti') – skirtingų autorių (paprastai to paties regiono, laikotarpio) tekstų arba tam tikros temos literatūros, muzikos arba vaizdinių kūrinių rinkinys.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Antologija
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Antrasis pasaulinis karas
Aplinkybės
Aplinkybės – antrininkės sakinio dalys, apibūdinančios veiksmo atlikimą.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Aplinkybės
Apskritis
Apskritis – valstybės administracinis teritorinis vienetas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Apskritis
Archaizmas
Archaizmas (iš – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Archaizmas
Archeologija
Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Archeologija
Asimiliacija (kalbotyra)
Asimiliãcija – tai procesas, kai vienas garsas tampa panašus į greta stovintį kitąkuriuo nors aspektu ar tam tikrais atvejais visai išnyksta.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Asimiliacija (kalbotyra)
Asimiliacija (sociologija)
Asimiliacija – sociologijoje procesas, kurio metu mažuma perima daugumos vertybes, elgesio normas, kalbąir daugumos yra „absorbuojama“.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Asimiliacija (sociologija)
Asmenvardis
Tarp kitų asmens duomenų Kroatijos piliečio pase – vardas, pavardė. Asmenvardis arba antroponimas; (– žmogus + onyma – vardas) – tikriniai žodžiai, naudojami žmogui įvardinti.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Asmenvardis
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Asmuo (gramatika)
Auksas
Auksas Lietuvos banko 10 litų auksinė moneta, išleista 1999 m. pagal programą„Mažiausios aukso monetos pasaulyje. Aukso istorija“ Auksas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Au, eilės numeris 79, taurusis metalas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Auksas
Autonomija
Autonomija, autos − pats + nomos − taisyklė, įstatymas) − savivalda, nepriklausomybė, savarankiškumas, teisė pačiam apsispręsti, tvarkytis. Politikoje autonomija vadinamas savivaldus miestas arba regionas, pvz., Kurdistanas, Kosovas, Honkongas. Autonomijos skirstomos į.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Autonomija
Aviža
Aviža (Avena) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Aviža
Avis
Avis arba naminė avis – porakanopių būrio, dykaraginių (Bovidae) šeimos naminis gyvūnas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Avis
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Šaknis (kalbotyra)
Šukinės duobelinės keramikos kultūra
Šukinės duobelinės keramikos kultūra arba Duobelinės šukinės keramikos kultūra arba Šukinės keramikos kultūra – ankstyvojo neolito archeologinė kultūra, V–III tūkst.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Šukinės duobelinės keramikos kultūra
Švedai
Švedai (šved. svenskar) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia švedų kalba.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Švedai
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Švedija
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Įnagininkas
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Įvardis
Žiniasklaida
Žiniasklaida (terminas pasiūlytas JAV lietuvių; dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“) – priemonės, skirtos pateikti informacijąplačiajai visuomenei.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Žiniasklaida
Žodžių daryba
Žodžių darybos struktūra Žodžių daryba – kalbotyros šaka, kurios objektąsudaro turimų ir naujų žodžių darymo morfologiniai būdai ir priemonės.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Žodžių daryba
Čiabuviai
Sibiro čiabuviai – ketai Brazilijos čiabuviai – tukušiai Čiabuviai, vietiniai gyventojai, aborigenai, autochtonai – senieji vietiniai tam tikros vietovės (žemyno, salos) žmonės, tebegyvenantys joje arba gyvenę joje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Čiabuviai
Baiba Damberga
Baiba Damberga (g. 1957 m. sausio 11 d. Sykragas, Latvija) – lyvių dailininkė ir poetė, kurianti lyvių ir latvių kalbomis bei latvių kalbos tamniekų patarme, kuri susidarė ant lyvių kalbos substrato.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Baiba Damberga
Balsių harmonija
Balsių harmonija, arba sinharmonizmas, – fonologinis balsių asimiliacijos procesas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Balsių harmonija
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Balsis
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Baltai
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Baltų kalbos
Baltijos finų kalbos
Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Baltijos finų kalbos
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Baltijos jūra
Baltistika
Baltistika – daugiašakė mokslo šaka, apimanti baltų tautų kalbų ir kultūros (istorijos, literatūros, folkloro, mitologijos) lyginamuosius tyrimus.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Baltistika
Baltizmas
Baltizmas – baltų kalbų žodis, vartojamas kitose (ne baltų) kalbose.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Baltizmas
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Būdvardis
Būtųjų laikų pasakojimas
Radvilų kronikoje Būtųjų laikų pasakojimas, taip pat Senųjų laikų pasakojimas – Kijeve apie 1113 m. senąja bažnytine slavų kalba surašyta Kijevo Rusios istorijos kronika, kurioje minimi tikri ir mitiniai įvykiai nuo biblinio Nojaus sūnų laikų iki maždaug 1110 m. Šis veikalas laikomas fundamentaliu rytų slavų istorijos šaltiniu.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Būtųjų laikų pasakojimas
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Bendratis
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Bendrinė kalba
Blusos
Blusos (Siphonaptera) – vabzdžių (Insecta) būrys, kuriam priklauso besparniai, iš šonų suploti, vikriai šokinėjantys vabzdžiai.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Blusos
Brūkšnelis (diakritinis ženklas)
Brūkšnelis – diakritinis ženklas (¯) dedamas virš balsio siekiant parodyti jos specialų tarimąar kirčiavimą.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Brūkšnelis (diakritinis ženklas)
Bruknė
Bruknė (Vaccinium vitis-idaea) – erikinių šeimos (Ericaceae) augalas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Bruknė
Chrestomatija
Chrestomatija (iš – chrestos, „naudingas“, ir μανθανω – manthano, aor. inf.: μαθειν mathein, „mokytis“) – tekstų rinkinys.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Chrestomatija
Christopher Moseley
Kristoferis Mozlis (g. 1950 m.), Nuoroda tikrinta 2022-07-18 – Jungtinės Karalystės kalbininkas, finougristas, Baltijos finų kalbų tyrėjas ir vertėjas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Christopher Moseley
Dabrelis
Dabrelis (Dabrel, Dobrel, Dabrelus, ?–1211 m., Satezelės pilis, Livonija) – vienas iš lyvių genčių vadų (lyvių kunigaikštis), gyvenęs prie Gaujos XIII a. pradžioje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Dabrelis
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Daiktavardis
Dainis Stalts
Dainis Staltas (1939 m. sausio 3 d. Rygoje, Latvijoje – 2014 m. balandžio 12 d. Rygoje, Latvijoje) – lyvių tautybės Latvijos folkloristas ir politikas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Dainis Stalts
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Dalyvis (gramatika)
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Daugiskaita
Dauguva
Dauguva arba Vakarų Dvina – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Dauguva
Diakritiniai ženklai
Diakritiniai ženklai (diakritikós – „skiriamasis“) – prie fonogramų pridedami ženkleliai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingątarimąarba kirčiavimąnuo kitų panašių žodžių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Diakritiniai ženklai
Didysis Šiaurės karas
Karo veiksmai 1700–1709 m. – iki Poltavos mūšio Karo veiksmai 1709–1721 m. – nuo Poltavos mūšio Didysis Šiaurės karas įvyko tarp Rusijos, Danijos-Norvegijos ir Saksonijos-Abiejų Tautų Respublikos unijos koalicijos (nuo 1715 m.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Didysis Šiaurės karas
Dundaga
Dundaga – miestelis Latvijoje, Kurše, Talsų savivaldybėje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Dundaga
Dundagos savivaldybė
Dundagos savivaldybė – buvęs administracinis vienetas vakarų Latvijoje, Kurše.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Dundagos savivaldybė
Dundagos valsčius
Dundagos valsčius – viena iš Talsų savivaldybės administracinių teritorijų ir didžiausias valsčius Latvijoje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Dundagos valsčius
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Dvigarsis
Eduard Vääri
Eduardas Vėris (1926 m. birželio 26 d. Lapetukmės k. – 2005 m. gegužės 17 d. Tartu apskrityje) – Estijos finougrų kalbų tyrėjas, kalbininkas ir visuomenininkas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Eduard Vääri
Eemil Nestor Setälä
Emilis Nestoras Setelė (1864 m. vasario 27 d. Kokemekyje, dab. Suomijoje – 1935 m. vasario 8 d. Helsinkyje, Suomijoje) – Suomijos politikas, nuo 1917 m.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Eemil Nestor Setälä
Eksesyvas
Eksesyvas – linksnis, rodantis pokytį iš kur nors į kur nors.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Eksesyvas
Eliatyvas
Eliatyvas (lot. elativus, iš lot. efferre 'išnešti, išgabenti') − linksnis, vienas iš finougrų kalbų vietininkų, kurio pagrindinė reikšmė – „judėti iš patalpos, terpės vidaus į išorę“.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Eliatyvas
Erzių kalba
Erzių kalba (эрзянь кель) – finougrų kalba, vartojama erzių tautybės žmonių, gyvenančių Rusijos Pavolgyje, Vidurinėje Azijoje, Ukrainoje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Erzių kalba
Estai
Estai – tauta, priklausanti finougrų šeimos finų grupei; artimi suomiams.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Estai
Estų kalba
Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Estų kalba
Estija
Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Estija
Esyvas
Esyvas (lot. esse 'būti') – finougrų kalbų linksnis, nurodantis ilgalaikę arba stabiliąbūklę.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Esyvas
Etnografija
Rumšiškių etnografinis muziejus po atviru dangumi Etnografija (– tauta + graphō – rašau) – tautų, etninių bendrijų materialinės ir dvasinės kultūros faktų rinkimas, aprašymas, kaupimas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Etnografija
Etnologija
Etnologija (– tauta; tautotyra) – humanitarinis mokslas, tiriantis vietines etnines grupes bei jų kultūrąpasitelkiant etnografiją.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Etnologija
Eurazija
Eurazija Eurazija – didžiausias žemynas Žemėje, sudarytas iš dviejų žemynų – Europos ir Azijos, retai kada jungiamas su Afrikos žemynu, sudarant vienąEurafriką.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Eurazija
Europinis upinis ungurys
* Muraena anguilla Linnaeus, 1758.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Europinis upinis ungurys
Evakuacija
Hiustono evakuacija 2005 m. baiminantis uragano „Rita“ Evakuacija – skubus gyventojų iškeldinimas iš patalpos ar vietovės, kur įvyko ar gali įvykti žmonių sveikatai ir gyvybei pavojingi reiškiniai.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Evakuacija
Evangelija pagal Matą
Evangelija pagal Matą– viena iš keturių kanoninių evangelijų.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Evangelija pagal Matą
Fanny de Sivers
Fani de Zivers (mergautinė pav. Isak, 1920 m. spalio 20 d. Pernu, Estija – 2011 m. birželio 22 d. Obonas, Prancūzija) – estų ir prancūzų kalbininkė, literatūrologė, vertėja ir eseistė.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Fanny de Sivers
Ferdinand Johann Wiedemann
Ferdinandas Johanas Vydemanas (1805 m. kovo 30 d., Hapsalu, Estijos gubernija, Rusijos imperija – 1887 m. gruodžio 29 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija) – vokiečių-švedų kilmės Estijos kalbininkas, finougrų kalbų specialistas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Ferdinand Johann Wiedemann
Finų kalbos
Finų kalbos – viena iš dviejų finougrų kalbų atšakų.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Finų kalbos
Finizmas
Finizmas – iš finų kalbų perimtas žodis, sintaksės ypatybės ir kt.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Finizmas
Finougrai
Finougrai – istorinė etninė ir lingvistinė tautų grupė, kalbanti iš Uralo prokalbės kilusiomis finougrų kalbomis.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Finougrai
Finougrų kalbos
Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Finougrų kalbos
Folkloras
Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Apie žurnaląskaitykite straipsnyje „Būdas“ (anksčiau „Liaudies kultūra“) Folkloras (iš – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Folkloras
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Fonetika
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Fonologija
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Galūnė (kalbotyra)
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Galininkas
Gandriniai
Gandriniai (Ciconiidae) – gandrinių paukščių (Ciconiiformes) būrio vienintelė šeima.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Gandriniai
Gauja
Gauja – upė Latvijoje, vidurupyje ribojasi su Estija.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Gauja
Geležis
Geležis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Fe, eilės numeris 26, sidabriškai pilkas, blizgus metalas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Geležis
Geminacija
Geminacija, arba dvigubinimas ('dvigubinu, dvejinu') – tokių pačių arba artimų (skardusis – duslusis) priebalsių ėjimas iškart vienas po kito, priebalsių ilginimas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Geminacija
Getingeno universitetas
Auditorijų pastatas Senasis universitetas Botanikos sodas Getingeno universitetas – vienas didžiausių Vokietijos universitetų Getingene.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Getingeno universitetas
Gimtoji kalba
Gimtoji kalba – kalba, kuriąasmuo išmoksta pirmiausia.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Gimtoji kalba
Gintaras
Baltijos gintaro luitai Gintaras – fosiliniai sakai.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Gintaras
Gramatika
Gramatika – filologijos dalis, tirianti žodžių sandarąir rašybą, taip pat stambesnius kalbinius vienetus (kalbos dalis, sakinio dalis).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Gramatika
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Gramatinė giminė
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Gramatinis skaičius
Gravis
Gravis (lietuvių kalboje dar vadinamas kairiniu kirčio ženklu) (`) – diakritinis ženklas, vartojamas daugelyje kalbų.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Gravis
Grizelda Kristiņa
Grizelda Kristinia (mergautinė pav.; 1910 m. kovo 19 d. Vaidės k. Žuonakų sod., Ventspilio apskr., Kuršo gubernijoje, Rusijos imperijoje – 2013 m. birželio 2 d. Kanadoje) – iki 2013 m.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Grizelda Kristiņa
Gruodžio 9
Gruodžio 9 yra 343-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 344-a).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Gruodžio 9
Gustavas Bergmanis
Gustavas Bergmanis (1749 m. Adažiai – 1814 m. Rūjiena) – latvių evangelikų liuteronų teologas, literatas, kalbininkas, etnologas, švietėjas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Gustavas Bergmanis
Helmī Stalte
Helmė Staltė (1949 m. rugpjūčio 7 d. Agenskalnas (Ryga), Latvija – 2023 m. birželio 6 d. Ryga, Latvija) – lyvių ir latvių muzikė, pedagogė, kultūros ir visuomenės veikėja, politikė.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Helmī Stalte
Helsinkio universitetas
Helsinkio universitetas - universitetas Helsinkyje, seniausias ir didžiausias šalyje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Helsinkio universitetas
Helsinkis
Helsinkis (suom. Helsinki, šved.) – Suomijos sostinė ir didžiausias miestas, Ūsimos regiono administracinis centras.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Helsinkis
Henriko Latvio kronika
thumbHenriko Latvio senoji Livonijos Kronika, parašyta vokiečių kilmės dvasininko Henriko Latvio, apima laikotarpį nuo pirmojo Livonijos vyskupo Meinardo atsikėlimo į Livonijąiki 1226 m., kai Kalavijuočių ordinas užkariauja visąEstiją.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Henriko Latvio kronika
Iliatyvas
Iliatyvas, vidaus einamasis vietininkas, arba kryptininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Iliatyvas
Imigracija
Imigrantų pasiskirstymas įvairiose valstybėse Imigracija – atvykimas nuolat arba laikinai gyventi iš kitos valstybės.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Imigracija
Indoeuropiečiai
Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Indoeuropiečiai
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Indoeuropiečių kalbos
Indoiranėnų kalbos
Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Indoiranėnų kalbos
Inesyvas
Inesyvas (iš 'būti viduje') − linksnis, vidaus esamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas arba veiksmas yra viduje to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz., miške.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Inesyvas
Instruktyvas
Instruktyvas – Baltijos finų ir kai kurių tiurkų kalbų linksnis, nurodantis priemonę ar objektą, kuriuos pasitelkiant, jiems tarpininkaujant atliekamas veiksmas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Instruktyvas
Izochronija
Izochronija – tolygus, vienodas ritmo paskirstymas kalboje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Izochronija
Janis Princis (1796)
Janis Princis (vyresnysis) (1796 m. lapkričio 16 d. Mikeltuornio k., dab. Ventspilio saviv. – 1868 m. sausio 4 d. Ventspilyje) – lyvių vertėjas, poetas, visuomenės veikėjas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Janis Princis (1796)
Jaunciemas
Jaunciemas – kaimas Ventspilio savivaldybės Targalės valsčiuje, Šiaurės Kurše, Latvijoje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Jaunciemas
Jānis Endzelīns
Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Jānis Endzelīns
Julgī Stalte
Julgė Staltė (g. 1978 m. spalio 28 d. Rygoje, Latvijoje) – lyvių dainininkė, liaudies muzikė, visuomenės ir kultūros veikėja, pedagogė.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Julgī Stalte
Jungtukas
Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Jungtukas
Jusyvas
Jusyvas (geidžiamoji nuosaka) – nuosaka, kuria reiškiamas netiesioginis raginimas (liepimas, prašymas), skirtas trečiajam asmeniui.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Jusyvas
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kaityba (kalbotyra)
Kalėdos
„Piemenėlių susižavėjimas“ Agnolo Bronzino paveikslas Kalėdinė eglutė Kalėdos arba šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kalėdos
Kalbinis sluoksnis
Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kalbinis sluoksnis
Kalbos dalis
Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kalbos dalis
Kamienas
Beržo kamienas Kamienas – sumedėjęs medžio arba krūmo stiebas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kamienas
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kamienas (kalbotyra)
Kanada
Kanada (angl. ir pranc. Canada) – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kanada
Karelų kalba
Karelų kalba – finougrų kalbų atšakos finų kalbų grupės Baltijos finų pogrupio kalba.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Karelų kalba
Karl Pajusalu
Karlas Pajusalu (g. 1963 m. birželio 20 d.) – estų kalbininkas, Tartu universiteto estų tarmėtyros ir estų kalbos istorijos profesorius, Estijos mokslų akademijos narys (nuo 2011 m.).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Karl Pajusalu
Kaupas (vadas)
Kaupas, arba Kaupas Turaidietis (vid. vok. a. Kōpe, ?–1217 m. rugsėjo 22 d. Viljandis, Livonija (dab. Estija) – lyvių vadas, Turaidos valdovas. Prieš KaupąTuraidąvaldė Anas, po Kaupo – Vesikis (Vesike). Įprasta manyti, kad jis tarp savo tautiečių pirmasis priėmė krikščionybę.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kaupas (vadas)
Kōrli Stalte
Karlis Staltė (1870 m. rugpjūčio 9 d. Mazirbėje, Rusijos imperijoje, dab. Latvijoje – 1947 m. sausio 12 d. Fėrbeline, Vokietijoje) – vienas iš lyvių tautos patriarchų, mokytojas, vertėjas, zakristijonas, vargonininkas, poetas ir publicistas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kōrli Stalte
Kijevo Pečorų laura
Kijevo Pečorų laura – stačiatikių vienuolynas Kijeve, Ukrainoje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kijevo Pečorų laura
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kilmininkas
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kirtis
Klitikai
Klitikai – bekirčiai žodžiai (pavyzdžiui, įvardžiai arba dalelytės), gramatiškai savarankiški, bet fonologiškai priklausomi.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Klitikai
Košragas
Košragas – kaimas Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje, Kurše.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Košragas
Kolka
Kolka – gyvenvietė Latvijoje, Kurše, Kolkos rage (tarp Baltijos jūros ir Rygos įlankos), Kolkos valsčiaus centras.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kolka
Komių kalba
Komių kalba (коми кыв) – Uralo kalbų šeimos, finougrų grupės kalba, vartojama Rusijos europinės dalies šiaurės rytuose gyvenančių komių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Komių kalba
Komitatyvas
Komitatyvas – linksnis, rodantis bendrumą, draugiją('su...', 'kartu su...').
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Komitatyvas
Korėjiečių kalba
Korėjiečių kalba – kalba, kuria kalba korėjiečiai Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Kinijoje ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Korėjiečių kalba
Kovo 18
Kovo 18 yra 77-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 78-a).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kovo 18
Kraštotyra
Kraštotyra – išsamus ar teminis šalies, regiono ar gyvenvietės tyrimas, atliekamas laisvalaikiu neprofesionalios visuomenės jėgomis.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kraštotyra
Krikščionybė
Jeruzalės senamiesčio krikščionių kvartale Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteiktais Naujajame Testamente.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Krikščionybė
Krikštas
Krikštas ( – „pasineriu", „esu panardinamas“, „nuskęstu“) – katalikybėje ir stačiatikybėje – svarbiausias iš septynių sakramentų, kuris nuplauna nuodėmes ir įjungia pakrikštytąjį į Bažnyčią.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Krikštas
Kronika
Nežinomas Lietuvos miestas. (Paveikslas 1493 m. Niurnbergo kronikoje). Kronika – viduramžių istoriografijos kūrinių rūšis.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kronika
Kultūros paveldas
Kultūros paveldas – per kelias kartas perimtos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu svarbios kultūros vertybės.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kultūros paveldas
Kuršas
Kuršas – istorinis etnografinis regionas dabartinėje Latvijoje, atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kuršas
Kvadratinis kilometras
hektarų). Kvadratinis kilometras (km²) – ploto matavimo vienetas, atitinkantis kvadratą, kurio abi kraštinės yra vieno kilometro ilgio.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Kvadratinis kilometras
Latgalių kalba
Latgalių kalba turi dvi reikšmes.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Latgalių kalba
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Latviai
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Latvių kalba
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Latvija
Latvijos universiteto Lyvių institutas
Latvijos universiteto Lyvių institutas – aukštojo mokslo įstaiga, įkurta 2018 m.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Latvijos universiteto Lyvių institutas
Lauri Kettunen
Lauris Ketunenas (1885 m. rugsėjo 10 d. Joroinene, Suomijoje – 1963 m. vasario 23 d. Helsinkyje, Suomijoje) – suomių kalbininkas, poliglotas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Lauri Kettunen
Lauri Posti
Lauris Albertas Postis (1908 m. kovo 17 d. Lietas, Suomijos Didžioji Kunigaikštystė, Rusijos imperija – 1988 m. kovo 6 d. Helsinkis, Suomija) – suomių finougristas, Helsinkio universiteto Baltijos finų kalbų profesorius, akademikas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Lauri Posti
Lūžnia
Lūžnia – kaimas Ventspilio savivaldybėje, Targalės valsčiuje, Baltijos jūros pakrantėje Kurše.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Lūžnia
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Leksika
Liatyvas
Liatyvas – linksnis, reiškiantis judėjimąį vietą, šiam linksniui galima kelti klausimąį ką? Liatyvas, drauge su vietininku ir abliatyvu, priklauso pagrindinių vietąnurodančių linksnių grupei.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Liatyvas
Lielirbė
Lielirbė – kaimas Ventspilio savivaldybės Targalės valsčiuje, Baltijos jūros pakrantėje, Kurše.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Lielirbė
Liepupė (kaimas)
Liepupė – kaimas Latvijoje, Vidžemėje, Liepupės valsčiuje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Liepupė (kaimas)
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Lietuvių kalba
Limbažiai
Limbažiai – miestas Latvijoje prie Limbažių ežero Vidžemės regione.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Limbažiai
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Linksnis
Liudikai
Liudikai (savivardis: lyydilaizet) – senovinė pabaltijo finų gentis, taip pat etninė dabartinių karelų subgrupė, tiek savo kalba, tiek kultūra besiskirianti nuo tikrųjų karelų.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Liudikai
Livonijos karas
Livonijos karas (1558–1583) buvo ilga karų serija tarp Rusijos carystės ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Livonijos karas
Livonijos konfederacija
Livonijos konfederacija, Senoji Livonija, dar žinoma kaip Marijos žemė – konfederacinio pobūdžio valstybinis junginys, egzistavęs 1207–1561 m.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Livonijos konfederacija
Londonas
Londonas () – Vakarų Europos miestas, Anglijos ir Jungtinės Karalystės sostinė, įsikūrusi šalies pietryčiuose abipus Temzės upės, į vakarus 80 km nuo Temzės estuarijos.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Londonas
Louis Lucien Bonaparte
Lui Liusjenas Bonapartas (1813 m. sausio 4 d. Torngrovas, Vusteršyras, Didžioji Britanija – 1891 m. lapkričio 3 d. Fanas, Italija) – prancūzų kalbininkas (didžiąjągyvenimo dalį praleidęs Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje), baskų kalbos ir keltų kalbų specialistas, Napoleono Bonaparto sūnėnas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Louis Lucien Bonaparte
Lyviai
Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Lyviai
Lyvių himnas
Min izāmō – tautinis lyvių himnas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Lyvių himnas
Lyvių pakrantė
Lyvių pakrantė – speciali pajūrio teritorija Šiaurės Kurše, Latvijoje, aprėpianti dvylika senųjų lyvių kaimų.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Lyvių pakrantė
Lyvių-estų-latvių žodynas
Lyvių–estų–latvių žodynas – iki šiol išsamiausias 2012 m. išleistas lyvių kalbos žodynas, autoritetingas šių dienų lyvių gramatikos šaltinis, sudarytas naudojant bendrinės lyvių kalbos abėcėlę.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Lyvių-estų-latvių žodynas
Marių kalba
Marių kalba (mariškai – марий йылме) – finougrų kalba, kuria šneka dauguma Marijos (Rusijos autonominės respublikos) gyventojų ir už Marijos ribų gyvenantys etniniai mariai. Skirstoma į dvi tarmes.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Marių kalba
Marta Rudzīte
Marta Rudzytė (1924 m. lapkričio 4 d. Braslavos valsčius, Latvija – 1996 m. liepos 19 d. Ryga, Latvija) – latvių kalbininkė, kalbos istorikė, Latvijos mokslų akademijos tikroji narė (1992).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Marta Rudzīte
Martti Ahtisaari
Martis Ahtisaris (1937 m. birželio 23 d. – 2023 m. spalio 16 d.) – diplomatas, Suomijos ir tarptautinis politikas, Suomijos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Martti Ahtisaari
Mazirbė
Mazirbė – kaimas Latvijoje, Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Mazirbė
Mazsalaca
Mazsalaca – miestas šiaurės Latvijoje, Vidžemėje, Valmieros savivaldybėje, netoli Estijos sienos.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Mazsalaca
Melnsilas
Melnsilas – kaimas Talsų savivaldybės šiaurėje, Ruojos valsčiuje, Rygos įlankos pakrantėje, Kurše.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Melnsilas
Metsepolė
Metsepolės žemės minimali ir maksimali teritorija, remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais (XII–XIII a.) Metsepolė ('miškinga vieta, miškinga pusė') – XIII a. lyvių žemė Senojoje Livonijoje, rytinėje Rygos įlankos pakrantėje, plytėjusi apytiksliai dabartinėse Salacgryvos, Limbažių ir Aluojos savivaldybėse (Latvija) ir pietinėje dabartinės Pernu apskrities (Estija) dalyje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Metsepolė
Mikeltuornis
Mikeltuornis – kaimas Baltijos jūros pakrantėje prie Irbės sąsiaurio, Kuršo šiaurėje, Ventspilio savivaldybės Targalės valsčiuje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Mikeltuornis
Mokšų kalba
Mokšų kalba (мокшень кяль) – viena iš dviejų mordvių kalbų, priklausančių finougrų kalbų grupės Volgos finų kalboms.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Mokšų kalba
Mordvių kalbos
Mordvių kalbos – Volgos finų kalbų pogrupis.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Mordvių kalbos
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Morfologija (kalbotyra)
Nabė (kaimas)
Nabė – kaimas Latvijoje, Vidžemėje, Limbažių savivaldybėje, Limbažių valsčiuje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Nabė (kaimas)
Naminė višta
Naminė višta arba višta (Gallus gallus domesticus)) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio naminis paukštis, domestikuota iš bankivinių vištų (Gallus gallus). Višta (patelė) su viščiukais Naminių vištų kiaušiniai.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Naminė višta
Naminis jautis
Naminis jautis, arba jautis, mot.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Naminis jautis
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Naudininkas
Naujasis Testamentas
Naujasis Testamentas (NT) – Biblijos dalis, 27 krikščionių veikalai, parašyti IV a., dauguma jų labai trumpi.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Naujasis Testamentas
Neva
Neva – upė šiaurės vakarų Rusijoje, ištekanti iš Ladogos ežero ir įtekanti į Suomijos įlanką.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Neva
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Nuosaka
Oloneco karelų kalba
Oloneco karelų kalba, rytų karelų kalba, livikų kalba – karelų kalbos dialektas, kuriuo kalba livikai (karelų pogrupis), įsikūrę prie Ladogos ir Onegos ežerų į šiaurę nuo Svirės.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Oloneco karelų kalba
Onomatopėja
Onomatopėja ('žodžių kūrimas') – tropas, kuriuo mėgdžiojami įvairūs tikrovės garsai.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Onomatopėja
Osetinai
Osetinai – iranėnų etninė grupė, nuo senovės gyvenanti Osetijoje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Osetinai
Oskar Loorits
Oskaras Loritsas (1900 m. spalio 27 d. (lapkričio 9 d.) Kepu, Viljandžio apskritis, dab. Estija – 1961 m. gruodžio 12 d. Upsala, Švedija) – Estijos folkloristas, kalbininkas ir religijotyrininkas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Oskar Loorits
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Pažyminys
Pabaltijys
Pabaltijo regiono valstybės Pabaltijys – Europos sritis, geografinis regionas, kurį dabar užima Baltijos valstybės.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Pabaltijys
Padalyvis
Padalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti ir veiksmažodžio, ir prieveiksmio ypatybių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Padalyvis
Pagonybė
Pagonys – monoteistinių judaizmo, krikščionybės ir islamo religijų atstovų naudojamas terminas, apibūdinantis neabraominių (ypač, ikikrikščioniškųjų ir ikislaminių) religijų atstovus.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Pagonybė
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Palatalizacija
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Papildinys
Paprastoji jerubė
* Bonasa bonasia Linnaeus, 1758.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Paprastoji jerubė
Paradigma (kalbotyra)
Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Paradigma (kalbotyra)
Partityvas
Partityvas ('dalis') – kai kurių finų kalbų linksnis, kuriuo reiškiamas ne visas objektas, neapibrėžtas (dalies) kiekis, nežymėtas objektas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Partityvas
Pasas
ES šalyse išduotų pasų viršelio viršuje valstybine kalba užrašoma „Europos Sąjunga" Argentinos piliečio pasas. Visų Pietų bendrosios rinkos (Mercosur) šalių narių pasai turi būti tamsiai mėlynu viršeliu ir su žodžiu „Mercosur“ lapo viršuje Pasas − oficialus dokumentas, patvirtinantis jo turėtojo asmens tapatybę ir pilietybę.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Pasas
Pastorius
Pastorius ('ganytojas') – protestantiškos bažnyčios lyderis arba krikščioniškos bendruomenės vadovas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Pastorius
Paul Alvre
Paulas Alvrė (gimęs kaip Paul Simenson, 1921 m. sausio 3 d. Tartu, Estija – 2008 m. lapkričio 18 d. Tartu, Estija) – estų kalbininkas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Paul Alvre
Paul Ariste
Paulas Aristė (gimęs kaip Paul Berg, 1905 m. vasario 3 d. Rėbisės k., Rusijos imperija – 1990 m. vasario 2 d. Tartu, Estijos TSR) – estų kalbininkas, garsus dėl finougrų (ypač estų, vodų ir udmurtų), jidiš ir Baltijos romų kalbų tyrimų.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Paul Ariste
Pūras (matavimo vienetas)
Pūras – senovinis tūrio matavimo vienetas, skirtas birioms medžiagoms matuoti.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Pūras (matavimo vienetas)
Pētõr Damberg
Pėteris Alfredas Dambergas (1909 m. kovo 9 d. Sykrage, dab. Latvijoje – 1987 m. balandžio 25 d. Adažiuose, Latvijoje) – lyvių kalbos mokovas, lyvių poetas ir prozininkas, vertėjas, lyvių tautosakos tyrėjas, pedagogas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Pētõr Damberg
Peeter Arumaa
Pėteris Aruma (iki 1927 m. Peeter Blaubrück, 1900 m. spalio 11 d. Peltsama, Rusijos imperija, dab. Estija – 1982 m. birželio 21 d. Stokholmas, Švedija) – estų kalbininkas, indoeuropeistas, poliglotas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Peeter Arumaa
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Perfektas
Perraša
Perraša, arba transkripcija kalbotyroje – sistemiškas, nuoseklus kalbos perteikimas rašytiniu būdu.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Perraša
Pilkasis kiškis
Pilkasis kiškis, kiškis (Lepus europaeus), dažn.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Pilkasis kiškis
Pirmasis pasaulinis karas
Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Pirmasis pasaulinis karas
Pitragas
Pitragas – kaimas Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Pitragas
Plačiažnyplis vėžys
Plačiažnyplis vėžys (sin. Upinis vėžys) (Astacus astacus) – vėžiagyvių (Crustacea) klasės gyvūnas, priklausantis dešimtkojų vėžių (Decapoda) būriui.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Plačiažnyplis vėžys
Plūgas
Keturių korpusų plūgas Plūgas – geležinis padargas žemei arti.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Plūgas
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Pliuskvamperfektas
Polinksnis
Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Polinksnis
Poulīn Kļaviņ
Paulynė Kliavinia (mergautinė pav. Zēberga, 1918 m. sausio 19 d. Vaidė, Rusijos imperija, dab. Latvija – 2001 m. rugsėjo 2 d. Ryga, Latvija) – lyvių kultūros darbuotoja, poetė ir vertėja, viena iš geriausių bei aktyviausių XX a. antrosios pusės lyvių kalbos pateikėjų ir vartotojų.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Poulīn Kļaviņ
Prabaltai
Prabaltai, protobaltai – terminas, kuriuo įvardijami ankstyvieji baltai, ankstyvoji baltų prokalbės fazė.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Prabaltai
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Priešdėlis
Priebalsių laipsniavimas
Priebalsių laipsniavimas – priebalsių kaitos rūšis, kai priebalsiai kisdami įgyja įvairius „laipsnius“, pavyzdžiui, vodų kalboje ttš (stiprusis laipsnis) pakinta į ďď (silpnasis laipsnis), ht (stiprusis laipsnis) – į h (silpnasis laipsnis).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Priebalsių laipsniavimas
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Priebalsis
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Priegaidė
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Prielinksnis
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Priesaga
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Prieveiksmis
Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Prokalbė
Pupa
Pupa (Vicia faba) – pupinių (Fabaceae) šeimos vikių (Vicia) genties augalas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Pupa
Purizmas (kalbotyra)
Purizmas ('švarus, grynas') – kalbos gryninimas, stengimasis apsaugoti kalbąnuo kitų kalbų elementų, skolinių, tarptautinių žodžių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Purizmas (kalbotyra)
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Redukcija (kalbotyra)
Reforma
Reforma ('atkūrimas, atstatymas') – valstybės ar organizacijos pertvarkymo procesas, dažnai pradedamas prispyrus reikalui.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Reforma
Religija
Įvairių religijų simboliai Religija – išgyventas susitikimas su šventybe ir jos paveikto žmogaus atsakomoji veikla.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Religija
Riho Grünthal
Rihas Manivaldas Vilemas Griuntalas (g. 1964 m. gegužės 22 d. Helsinkis, Suomija) – Suomijos finougristas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Riho Grünthal
Rogės
Arklių traukiamos rogės Rogės – transporto priemonė, kuri vietoj ratų turi pavažas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Rogės
Rugpjūčio 21
Rugpjūčio 21 yra 233-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 234-a).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Rugpjūčio 21
Rugsėjo 21
Rugsėjo 21 yra 264-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 265-oji).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Rugsėjo 21
Rugys
Rugys (Secale) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Rugys
Ruojos savivaldybė
Ruojos savivaldybė – buvęs administracinis vienetas vakarų Latvijoje, Kurše.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Ruojos savivaldybė
Rusų kalba
Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Rusų kalba
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Ryga
Salaca
Salaca – upė Latvijos šiaurėje, Vidžemėje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Salaca
Salacgryva
Salacgryva – miestas Latvijoje, šiaurinėje Vidžemės dalyje, Limbažių savivaldybėje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Salacgryva
Sankt Peterburgas
Sankt Peterburgas (prieškario Lietuvoje Petrapilis; 1914–1924 m. Petrogradas, 1924–1991 m. Leningradas) – miestas Šiaurės Vakarų Rusijoje, svarbus jūrų uostas; Leningrado srities centras.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Sankt Peterburgas
Santuoka
Vestuviniai žiedai – vienas vedybų simbolių Santuoka – socialinė ir dažniausiai religinė, valstybės pripažįstama, civilinė asmenų sąjunga, sukurianti giminystę.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Santuoka
Sarema
Sarema iš palydovo Sarema (vok. ir) – didžiausia Estijos ir ketvirta pagal dydį Baltijos jūros sala (po Zelandijos, Gotlando ir Fiuno).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Sarema
Saunagas
Saunagas – kaimas Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje, Kurše.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Saunagas
Savivaldybė (Latvija)
Latvijos savivaldybės iki 2021 m. reformos Savivaldybės Latvijoje – Latvijos administracinio suskirstymo vienetas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Savivaldybė (Latvija)
Sėliai
Sėliai – baltų gentis, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Sėliai
Senoji Europa
Mino gyvačių deivė Senoji Europa – terminas, kuriuo (daugiausia archeologijoje) įvardijamas Europos žemynas iki tol, kol buvo apgyvendintas indoeuropiečių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Senoji Europa
Siekinys
Siekinys, arba supinas, supynas – neasmenuojama veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Siekinys
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Skaitvardis
Skandinieki
Skandiniekai – 1976 m.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Skandinieki
Skiemuo
Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Skiemuo
Skitai
Skitai – senovės iranėnų tauta, kalbanti indoeuropiečių kalba, gyvenusi Ponto stepėje (tuo metu vadinta Skitija).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Skitai
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Skolinys
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Slavų kalbos
Sodyba
Kaimo sodyba Pakruojo dvaro ūkiniai pastatai Sodyba (tarm. sodžius, suoda) – vienoje šeimos žemės valdoje išsidėstęs statinių ir juos supančios priklausomos žemės kompleksas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Sodyba
Spanguolė
Spanguolė (Oxycoccus) – erikinių šeimos (Ericaceae) visžaliai augalai.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Spanguolė
Suomiai
Baltijos suomiai (iliustracija knygoje The Races of Europe, D. Appelton and Company, New York 1899) Suomiai (suom. suomalaiset) – tauta, gyvenanti daugiausiai Suomijoje ir kalbanti suomių kalba. Kas yra suomiai, apibrėžiama įvairiai. Visais atvejais suomiais vadinami suomiškai kalbantys Suomijos gyventojai.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Suomiai
Suomių kalba
Savonijos. 7. Pietryčių. Suomių kalba – kalba, kuria kalba dauguma Suomijos gyventojų ir etniniai suomiai, gyvenantys už Suomijos ribų.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Suomių kalba
Suomija
Suomija, oficialiai Suomijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje, Fenoskandijos regione.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Suomija
Sykragas
Sykragas – kaimas Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Sykragas
Tabakas
pypkėje Tabakas – iš tabako genties augalų lapų gaunamas agrikultūrinis produktas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Tabakas
Tai Tai
Tai Tai – Latvijoje, Rygoje, susibūrusi folkloro grupė, atliekanti finougrų (lyvių, estų, vodų) bei latvių liaudies kūrinius.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Tai Tai
Talinas
Talinas – Estijos sostinė ir svarbiausias uostas, įsikūręs šalies šiaurėje, prie Baltijos jūros Suomių įlankos, 80 km į pietus nuo Helsinkio.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Talinas
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Tarmė
Tarptautinė fonetinė abėcėlė
''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė
Tarptautinis žodis
Tarptautinis žodis – žodis, pradžioje vartotas vienoje kalboje, o vėliau iš jos pasiskolintas daugumoje kitų pasaulio kalbų tai sąvokai reikšti.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Tarptautinis žodis
Tarpukaris
Europa 1929 – 1938 m. Tarpukariu (1918–1939 m.) dabartiniame Vakarų pasaulyje laikomas periodas nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Tarpukaris
Tartu universitetas
Centriniai rūmai Nuo 1810 m. veikianti Observatorija Tartu universitetas 2021 Tartu universitetas – aukštoji mokykla Estijoje, vienas iš dviejų Tartu miesto universitetų (kitas – Estijos gamtos mokslų universitetas).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Tartu universitetas
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Tarybų Sąjunga
Tautinis judėjimas
Baltijos kelias SSRS žlugimo išvakarėse (1989) Tautinis judėjimas, atgimimas, taip pat nacionalinis judėjimas, atgimimas – tautų išsivaduojamasis judėjimas iš tautinės priespaudos, sudarantis sąlygas tautai plėtotis, gauti autonomijąar kurti savo valstybę.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Tautinis judėjimas
Tõnu Karma
Tenu Karma (1924 m. gegužės 1 d. Tartu, Estija – 2014 m. rugsėjo 9 d. Tukumas, Latvija) – estų kalbininkas, vertėjas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Tõnu Karma
Tėve mūsų
1741 m. Europos kalbų žemėlapis su lietuviška „Tėve mūsų“ ištrauka Tėve mūsų (arba Viešpaties malda) – labiausiai žinoma ir paplitusi krikščionių malda.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Tėve mūsų
Thomas Hiärn
Tomas Jernas (taip pat Tomas Hjärne, Hiärne, Hiærne, Hjärn, Hiaern, 1638 m. Skvoricų kaimas, Ingrija – 1678 m. Verdeno ūkis, Švedija) – švediškai kalbėjęs Livonijos poetas ir istorikas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Thomas Hiärn
Tiit-Rein Viitso
Tytas Reinas Vytsas (1938 m. kovo 4 d. – 2022 m. gruodžio 2 d.) – estų filologas, Tartu universiteto profesorius.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Tiit-Rein Viitso
Tikrieji driežai
Tikrieji driežai (Lacertidae)Varliagyviai ir ropliai.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Tikrieji driežai
Tiurkų kalbos
Tiurkų kalbos – Altajaus kalbų grupė.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Tiurkų kalbos
Transliatyvas
Transliatyvas – vienas iš Uralo kalboms būdingų linksnių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Transliatyvas
Trapusis gluodenas
Trapusis gluodenas (Anguis fragilis) – žvynaroplių (Squamata) būrio roplys, priklausantis gluodenų (Anguidae) šeimai.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Trapusis gluodenas
Tuļļi Lum
Tuļļi Lum (lyviškai 'karštas sniegas') – 1999 m. susikūrusi šiuolaikinės liaudies muzikos grupė, susidariusi tuo metu Estijoje studijavusiai, lyvių kalba dainuojančiai Julgei Staltei savo jėgas suvienijus su Estijos muzikantais.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Tuļļi Lum
Tulžis
Tulžis (chole) – kepenų gaminamas klampokas, kartus, neutralus ar silpnai šarminės reakcijos žalsvai gelsvas sekretas, kuris kaupiamas tulžies pūslėje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Tulžis
Turaidos pilis
Turaidos pilis Turaidos pilis Dainų kalnas Turaida – pilis ir dvaras Latvijoje, Vidžemėje, dešiniajame Gaujos upės krante, 3 km nuo Siguldos, 56 km nuo Rygos, Gaujos nacionalinio parko Turaidos muziejuje – rezervate.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Turaidos pilis
Udmurtų kalba
Udmurtų kalba – Uralo kalbų šeimos kalba, priklausanti permių kalbų grupei.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Udmurtų kalba
Uldis Krasts
Uldis Krastas (1943 m. kovo 26 d. Ventspilis, Latvija – 2022 m. gruodžio 25 d.) – lyvių poetas, prozininkas, poezijos vertėjas ir žurnalistas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Uldis Krasts
Umliautas
Umliautas ( 'balsių kaita') – fonetinis balsių harmonijos reiškinys, asimiliacijos forma, sutinkama kai kuriose germanų, keltų, Uralo, Altajaus (pvz., kazachų, uigūrų) ir kitose kalbose.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Umliautas
UNESCO
UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) – specializuotoji Jungtinių Tautų institucija, įkurta 1945 m. lapkričio 16 d., siekiant skatinti bendradarbiavimątarp skirtingų tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir UNESCO
Universitetas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Estijoje, vienas iš dviejų Tartu miesto universitetų Universitetas (nuo – visuma) – organizacija (aukštoji mokykla), kurioje siekiama laisvai dėstyti ir vystyti visas mokslo šakas, nepriklausomai nuo praktinio pritaikymo, turinti plačiąautonomiją(savivaldą) su vyriausybės kontrole, bei suteikianti studijuojantiems platų užsiėmimų pasirinkimą.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Universitetas
Upsalos universitetas
Upsalos universitetas (švediškai – Uppsala universitet) – universitetas Upsalos mieste, už 64 kilometrų (40 mylių) į šiaurę, šiaurės vakarus nuo Stokholmo, Švedijoje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Upsalos universitetas
Uralo fonetinė abėcėlė
Uralo fonetinė abėcėlė (UFA) – fonetinė perraša, arba žymėjimo sistema, daugiausia naudojama Uralo kalboms ir rekonstruotoms prauralietiškoms formoms užrašyti.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Uralo fonetinė abėcėlė
Uralo kalbos
Uralo kalbos – iš Uralo prokalbės kilusi kalbų šeima, apimanti apie 30 kalbų, kuriomis šneka apie 20 milijonų žmonių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Uralo kalbos
Uralo prokalbė
Uralo kalbos Uralo prokalbė – tai hipotetinė kalba, Uralo kalbų šeimos pramotė, rekonstruojama lyginamosios istorinės kalbotyros metodu.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Uralo prokalbė
Utėlės
Utėlės (Phthiraptera) – vabzdžių (Insecta) klasės būrys, kuriam priklauso žmonių ir gyvulių ektoparazitai, mintantys krauju, oda, ir platinantys infekcines ligas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Utėlės
Vaidė
Vaidė – kaimas Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje, Kurše.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Vaidė
Vainižiai
Vainižiai – kaimas Latvijoje, Vidžemėje, Limbažių savivaldybėje, Umurgos valsčiuje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Vainižiai
Vakarų pasaulis
Vakarų pasaulis Vakarų pasaulis gali turėti daug reikšmių priklausomai nuo konteksto.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Vakarų pasaulis
Valda Marija Šuvcāne
Valda Marija Šuvcanė (mergautinė pav. Blūma, 1923 m. gruodžio 14 d. Lielirbė, Latvija – 2007 m. gruodžio 26 d. Latvija) – lyvių kultūros darbuotoja ir visuomenės veikėja.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Valda Marija Šuvcāne
Valgykla
Valgykla mokykloje Valgykla prekybos centre Valgykla – ekonominės klasės maitinimo paskirties įstaiga orientuota į kasdienio masinio maitinimo poreikių tenkinimą.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Valgykla
Valstybinis himnas
Valstybės (Valstybinis) himnas – patriotinis muzikinis kūrinys, tam tikroje valstybėje įstatymais ar kitais teisiniais aktais paskelbtas oficialiu.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Valstybinis himnas
Valt Ernštreit
Valtas Ernštreitas (g. 1974 m. gegužės 26 d. Rygoje, Latvijoje) – lyvių kalbininkas, lyvių kalbos žinovas, vertėjas ir poetas, visuomenininkas, lyvių kalbos gaivinimo aktyvistas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Valt Ernštreit
Vardažodis
Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Vardažodis
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Vardininkas
Vasario 4
Vasario 4 yra 35-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Vasario 4
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Veikslas
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Veiksmažodis
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Veiksnys
Vengrų kalba
Vengrų kalba (veng. magyar nyelv) – Uralo kalbų šeimos ugrų kalbų pogrupio kalba.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Vengrų kalba
Ventspilio savivaldybė
Ventspilio savivaldybė – administracinis vienetas vakarų Latvijoje, Kurše, prie Baltijos jūros.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Ventspilio savivaldybė
Ventspilis
Irenos Degutienės, 2010 m. lankėsi moderniausioje Latvijoje Ventspilio bibliotekoje Ventspilis (arba Ventpilis) – miestas Latvijos šiaurės vakarinėje dalyje prie Baltijos jūros.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Ventspilis
Vepsų kalba
Uralo kalbų paplitimas Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Vepsų kalba
Veru kalba
Veru kalbos paplitimo plotas pažymėtas tamsiai raudonai. Veru kalba (võro kiil) – kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Veru kalba
Vidžemė
Vidžemė, taip pat Vidzemė – istorinis-kultūrinis regionas šiaurės centrinėje Latvijos dalyje, šiauriau Dauguvos upės.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Vidžemė
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Vietininkas
Vietovardis
Vietovardis (arba toponimas; nuo – „vieta“, ὄνομα – „vardas“) – tikrinis bet kokio geografinio objekto (vietovės) pavadinimas.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Vietovardis
Virvelinės keramikos kultūra
Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Virvelinės keramikos kultūra
Vodų kalba
Vodų kalba (vod. vaďďā tšēli arba mā tšēli 'žemės kalba') – negausios Rusijoje, Leningrado srityje, Kingisepo rajone gyvenančios vodų tautos agliutinacinė kalba.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Vodų kalba
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Vokiečiai
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir Vokiečių kalba
XI amžius
Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir XI amžius
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir XII amžius
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir XIII amžius
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir XIX amžius
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir XVI amžius
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir XVII amžius
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir XX amžius
XX amžius pr. m. e.
Fajansinis hipopotamas iš Aukštutinio Egipto. ~XX a. pr. m. e. Faraonas Amenemis I. Bareljefo fragmentas ~XX a. pr. m. e. Kretos keramika Dvidešimtasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 2000 m.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir XX amžius pr. m. e.
1350 m.
1350 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1350 m.
1550 m.
1550 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1550 m.
1639 m.
1639 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1639 m.
1778 m.
1778 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1778 m.
1789 m.
1789 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1789 m.
1846 m.
1846 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1846 m.
1858 m.
1858 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1858 m.
1860 m.
1860 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1860 m.
1861 m.
1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1861 m.
1863 m.
1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1863 m.
1868 m.
1868 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1868 m.
1880 m.
1880 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1880 m.
1883 m.
1883 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1883 m.
1888 m.
1888 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1888 m.
1910 m.
1910 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1910 m.
1920 m.
1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1920 m.
1921 m.
1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1921 m.
1923 m.
1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1923 m.
1924 m.
1924 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1924 m.
1925 m.
1925 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1925 m.
1931 m.
1931 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1931 m.
1935 m.
1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1935 m.
1938 m.
1938 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1938 m.
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1939 m.
1942 m.
1942 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1942 m.
1943 m.
1943 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1943 m.
1948 m.
1948 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1948 m.
1950 m.
1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1950 m.
1955 m.
1955 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1955 m.
1956 m.
1956 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1956 m.
1970 m.
1970 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1970 m.
1976 m.
1976 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1976 m.
1980 m.
1980 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1980 m.
1989 m.
1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1989 m.
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1990 m.
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1991 m.
1992 m.
1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1992 m.
1993 m.
1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1993 m.
1994 m.
1994 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1994 m.
1995 m.
1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1995 m.
1998 m.
1998 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1998 m.
1999 m.
1999 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 1999 m.
2000 m.
2000 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 2000 m.
2003 m.
2003 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 2003 m.
2012 m.
2012 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 2012 m.
2013 m.
2013 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 2013 m.
2015 m.
2015 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 2015 m.
2018 m.
2018 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 2018 m.
2020 m.
2020 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 2020 m.
2022 m.
2022 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 2022 m.
4 tūkstantmetis pr. m. e.
Ketvirtasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 4000-aisiais pr.
Peržiūrėti Lyvių kalba ir 4 tūkstantmetis pr. m. e.
, Christopher Moseley, Dabrelis, Daiktavardis, Dainis Stalts, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Dauguva, Diakritiniai ženklai, Didysis Šiaurės karas, Dundaga, Dundagos savivaldybė, Dundagos valsčius, Dvigarsis, Eduard Vääri, Eemil Nestor Setälä, Eksesyvas, Eliatyvas, Erzių kalba, Estai, Estų kalba, Estija, Esyvas, Etnografija, Etnologija, Eurazija, Europinis upinis ungurys, Evakuacija, Evangelija pagal Matą, Fanny de Sivers, Ferdinand Johann Wiedemann, Finų kalbos, Finizmas, Finougrai, Finougrų kalbos, Folkloras, Fonetika, Fonologija, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Gandriniai, Gauja, Geležis, Geminacija, Getingeno universitetas, Gimtoji kalba, Gintaras, Gramatika, Gramatinė giminė, Gramatinis skaičius, Gravis, Grizelda Kristiņa, Gruodžio 9, Gustavas Bergmanis, Helmī Stalte, Helsinkio universitetas, Helsinkis, Henriko Latvio kronika, Iliatyvas, Imigracija, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kalbos, Indoiranėnų kalbos, Inesyvas, Instruktyvas, Izochronija, Janis Princis (1796), Jaunciemas, Jānis Endzelīns, Julgī Stalte, Jungtukas, Jusyvas, Kaityba (kalbotyra), Kalėdos, Kalbinis sluoksnis, Kalbos dalis, Kamienas, Kamienas (kalbotyra), Kanada, Karelų kalba, Karl Pajusalu, Kaupas (vadas), Kōrli Stalte, Kijevo Pečorų laura, Kilmininkas, Kirtis, Klitikai, Košragas, Kolka, Komių kalba, Komitatyvas, Korėjiečių kalba, Kovo 18, Kraštotyra, Krikščionybė, Krikštas, Kronika, Kultūros paveldas, Kuršas, Kvadratinis kilometras, Latgalių kalba, Latviai, Latvių kalba, Latvija, Latvijos universiteto Lyvių institutas, Lauri Kettunen, Lauri Posti, Lūžnia, Leksika, Liatyvas, Lielirbė, Liepupė (kaimas), Lietuvių kalba, Limbažiai, Linksnis, Liudikai, Livonijos karas, Livonijos konfederacija, Londonas, Louis Lucien Bonaparte, Lyviai, Lyvių himnas, Lyvių pakrantė, Lyvių-estų-latvių žodynas, Marių kalba, Marta Rudzīte, Martti Ahtisaari, Mazirbė, Mazsalaca, Melnsilas, Metsepolė, Mikeltuornis, Mokšų kalba, Mordvių kalbos, Morfologija (kalbotyra), Nabė (kaimas), Naminė višta, Naminis jautis, Naudininkas, Naujasis Testamentas, Neva, Nuosaka, Oloneco karelų kalba, Onomatopėja, Osetinai, Oskar Loorits, Pažyminys, Pabaltijys, Padalyvis, Pagonybė, Palatalizacija, Papildinys, Paprastoji jerubė, Paradigma (kalbotyra), Partityvas, Pasas, Pastorius, Paul Alvre, Paul Ariste, Pūras (matavimo vienetas), Pētõr Damberg, Peeter Arumaa, Perfektas, Perraša, Pilkasis kiškis, Pirmasis pasaulinis karas, Pitragas, Plačiažnyplis vėžys, Plūgas, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Poulīn Kļaviņ, Prabaltai, Priešdėlis, Priebalsių laipsniavimas, Priebalsis, Priegaidė, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Prokalbė, Pupa, Purizmas (kalbotyra), Redukcija (kalbotyra), Reforma, Religija, Riho Grünthal, Rogės, Rugpjūčio 21, Rugsėjo 21, Rugys, Ruojos savivaldybė, Rusų kalba, Ryga, Salaca, Salacgryva, Sankt Peterburgas, Santuoka, Sarema, Saunagas, Savivaldybė (Latvija), Sėliai, Senoji Europa, Siekinys, Skaitvardis, Skandinieki, Skiemuo, Skitai, Skolinys, Slavų kalbos, Sodyba, Spanguolė, Suomiai, Suomių kalba, Suomija, Sykragas, Tabakas, Tai Tai, Talinas, Tarmė, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, Tarptautinis žodis, Tarpukaris, Tartu universitetas, Tarybų Sąjunga, Tautinis judėjimas, Tõnu Karma, Tėve mūsų, Thomas Hiärn, Tiit-Rein Viitso, Tikrieji driežai, Tiurkų kalbos, Transliatyvas, Trapusis gluodenas, Tuļļi Lum, Tulžis, Turaidos pilis, Udmurtų kalba, Uldis Krasts, Umliautas, UNESCO, Universitetas, Upsalos universitetas, Uralo fonetinė abėcėlė, Uralo kalbos, Uralo prokalbė, Utėlės, Vaidė, Vainižiai, Vakarų pasaulis, Valda Marija Šuvcāne, Valgykla, Valstybinis himnas, Valt Ernštreit, Vardažodis, Vardininkas, Vasario 4, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, Vengrų kalba, Ventspilio savivaldybė, Ventspilis, Vepsų kalba, Veru kalba, Vidžemė, Vietininkas, Vietovardis, Virvelinės keramikos kultūra, Vodų kalba, Vokiečiai, Vokiečių kalba, XI amžius, XII amžius, XIII amžius, XIX amžius, XVI amžius, XVII amžius, XX amžius, XX amžius pr. m. e., 1350 m., 1550 m., 1639 m., 1778 m., 1789 m., 1846 m., 1858 m., 1860 m., 1861 m., 1863 m., 1868 m., 1880 m., 1883 m., 1888 m., 1910 m., 1920 m., 1921 m., 1923 m., 1924 m., 1925 m., 1931 m., 1935 m., 1938 m., 1939 m., 1942 m., 1943 m., 1948 m., 1950 m., 1955 m., 1956 m., 1970 m., 1976 m., 1980 m., 1989 m., 1990 m., 1991 m., 1992 m., 1993 m., 1994 m., 1995 m., 1998 m., 1999 m., 2000 m., 2003 m., 2012 m., 2013 m., 2015 m., 2018 m., 2020 m., 2022 m., 4 tūkstantmetis pr. m. e..