Bendravimas

380 santykiai: Abesyvas, Abliatyvas, Adesyvas, Afrikata, Agliutinacinė kalba, Akas (vadas), Alfons Bertholds, Aliatyvas, Andreas Johan Sjögren, Anglų kalba, Antologija, Antrasis pasaulinis karas, Aplinkybės, Apskritis, Archaizmas, Archeologija, Asimiliacija (kalbotyra), Asimiliacija (sociologija), Asmenvardis, Asmuo (gramatika), Auksas, Autonomija, Aviža, Avis, Šaknis (kalbotyra), Šukinės duobelinės keramikos kultūra, Švedai, Švedija, Įnagininkas, Įvardis, Žiniasklaida, Žodžių daryba, Čiabuviai, Baiba Damberga, Balsių harmonija, Balsis, Baltai, Baltų kalbos, Baltijos finų kalbos, Baltijos jūra, Baltistika, Baltizmas, Būdvardis, Būtųjų laikų pasakojimas, Bendratis, Bendrinė kalba, Blusos, Brūkšnelis (diakritinis ženklas), Bruknė, Chrestomatija, ..., Christopher Moseley, Dabrelis, Daiktavardis, Dainis Stalts, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Dauguva, Diakritiniai ženklai, Didysis Šiaurės karas, Dundaga, Dundagos savivaldybė, Dundagos valsčius, Dvigarsis, Eduard Vääri, Eemil Nestor Setälä, Eksesyvas, Eliatyvas, Erzių kalba, Estai, Estų kalba, Estija, Esyvas, Etnografija, Etnologija, Eurazija, Europinis upinis ungurys, Evakuacija, Evangelija pagal Matą, Fanny de Sivers, Ferdinand Johann Wiedemann, Finų kalbos, Finizmas, Finougrai, Finougrų kalbos, Folkloras, Fonetika, Fonologija, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Gandriniai, Gauja, Geležis, Geminacija, Getingeno universitetas, Gimtoji kalba, Gintaras, Gramatika, Gramatinė giminė, Gramatinis skaičius, Gravis, Grizelda Kristiņa, Gruodžio 9, Gustavas Bergmanis, Helmī Stalte, Helsinkio universitetas, Helsinkis, Henriko Latvio kronika, Iliatyvas, Imigracija, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kalbos, Indoiranėnų kalbos, Inesyvas, Instruktyvas, Izochronija, Janis Princis (1796), Jaunciemas, Jānis Endzelīns, Julgī Stalte, Jungtukas, Jusyvas, Kaityba (kalbotyra), Kalėdos, Kalbinis sluoksnis, Kalbos dalis, Kamienas, Kamienas (kalbotyra), Kanada, Karelų kalba, Karl Pajusalu, Kaupas (vadas), Kōrli Stalte, Kijevo Pečorų laura, Kilmininkas, Kirtis, Klitikai, Košragas, Kolka, Komių kalba, Komitatyvas, Korėjiečių kalba, Kovo 18, Kraštotyra, Krikščionybė, Krikštas, Kronika, Kultūros paveldas, Kuršas, Kvadratinis kilometras, Latgalių kalba, Latviai, Latvių kalba, Latvija, Latvijos universiteto Lyvių institutas, Lauri Kettunen, Lauri Posti, Lūžnia, Leksika, Liatyvas, Lielirbė, Liepupė (kaimas), Lietuvių kalba, Limbažiai, Linksnis, Liudikai, Livonijos karas, Livonijos konfederacija, Londonas, Louis Lucien Bonaparte, Lyviai, Lyvių himnas, Lyvių pakrantė, Lyvių-estų-latvių žodynas, Marių kalba, Marta Rudzīte, Martti Ahtisaari, Mazirbė, Mazsalaca, Melnsilas, Metsepolė, Mikeltuornis, Mokšų kalba, Mordvių kalbos, Morfologija (kalbotyra), Nabė (kaimas), Naminė višta, Naminis jautis, Naudininkas, Naujasis Testamentas, Neva, Nuosaka, Oloneco karelų kalba, Onomatopėja, Osetinai, Oskar Loorits, Pažyminys, Pabaltijys, Padalyvis, Pagonybė, Palatalizacija, Papildinys, Paprastoji jerubė, Paradigma (kalbotyra), Partityvas, Pasas, Pastorius, Paul Alvre, Paul Ariste, Pūras (matavimo vienetas), Pētõr Damberg, Peeter Arumaa, Perfektas, Perraša, Pilkasis kiškis, Pirmasis pasaulinis karas, Pitragas, Plačiažnyplis vėžys, Plūgas, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Poulīn Kļaviņ, Prabaltai, Priešdėlis, Priebalsių laipsniavimas, Priebalsis, Priegaidė, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Prokalbė, Pupa, Purizmas (kalbotyra), Redukcija (kalbotyra), Reforma, Religija, Riho Grünthal, Rogės, Rugpjūčio 21, Rugsėjo 21, Rugys, Ruojos savivaldybė, Rusų kalba, Ryga, Salaca, Salacgryva, Sankt Peterburgas, Santuoka, Sarema, Saunagas, Savivaldybė (Latvija), Sėliai, Senoji Europa, Siekinys, Skaitvardis, Skandinieki, Skiemuo, Skitai, Skolinys, Slavų kalbos, Sodyba, Spanguolė, Suomiai, Suomių kalba, Suomija, Sykragas, Tabakas, Tai Tai, Talinas, Tarmė, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, Tarptautinis žodis, Tarpukaris, Tartu universitetas, Tarybų Sąjunga, Tautinis judėjimas, Tõnu Karma, Tėve mūsų, Thomas Hiärn, Tiit-Rein Viitso, Tikrieji driežai, Tiurkų kalbos, Transliatyvas, Trapusis gluodenas, Tuļļi Lum, Tulžis, Turaidos pilis, Udmurtų kalba, Uldis Krasts, Umliautas, UNESCO, Universitetas, Upsalos universitetas, Uralo fonetinė abėcėlė, Uralo kalbos, Uralo prokalbė, Utėlės, Vaidė, Vainižiai, Vakarų pasaulis, Valda Marija Šuvcāne, Valgykla, Valstybinis himnas, Valt Ernštreit, Vardažodis, Vardininkas, Vasario 4, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, Vengrų kalba, Ventspilio savivaldybė, Ventspilis, Vepsų kalba, Veru kalba, Vidžemė, Vietininkas, Vietovardis, Virvelinės keramikos kultūra, Vodų kalba, Vokiečiai, Vokiečių kalba, XI amžius, XII amžius, XIII amžius, XIX amžius, XVI amžius, XVII amžius, XX amžius, XX amžius pr. m. e., 1350 m., 1550 m., 1639 m., 1778 m., 1789 m., 1846 m., 1858 m., 1860 m., 1861 m., 1863 m., 1868 m., 1880 m., 1883 m., 1888 m., 1910 m., 1920 m., 1921 m., 1923 m., 1924 m., 1925 m., 1931 m., 1935 m., 1938 m., 1939 m., 1942 m., 1943 m., 1948 m., 1950 m., 1955 m., 1956 m., 1970 m., 1976 m., 1980 m., 1989 m., 1990 m., 1991 m., 1992 m., 1993 m., 1994 m., 1995 m., 1998 m., 1999 m., 2000 m., 2003 m., 2012 m., 2013 m., 2015 m., 2018 m., 2020 m., 2022 m., 4 tūkstantmetis pr. m. e.. Išplėsti indeksą (330 daugiau) » « Trauktis indeksą

Abesyvas

Abesyvas (lot. abesse 'nesantis') – linksnis, reiškiantis ko nors trūkumą, stokąar nebuvimą.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Abesyvas · Žiūrėti daugiau »

Abliatyvas

Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Adesyvas

Adesyvas ('pas, prie' + esse 'būti'), gretininkas – pašalio esamasis vietininkas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Adesyvas · Žiūrėti daugiau »

Afrikata

Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Afrikata · Žiūrėti daugiau »

Agliutinacinė kalba

Agliutinacinės kalbos ('prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Agliutinacinė kalba · Žiūrėti daugiau »

Akas (vadas)

Akas (XIII a., Martinsala, Livonija)  – Salaspilio lyvių vadas ir vyresnysis, XIII a. kovojęs su Kalavijuočių ordinu.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Akas (vadas) · Žiūrėti daugiau »

Alfons Bertholds

Alfonas Bertholdas (1910 m. balandžio 2 d. Vaidė, Rusijos imperija, dab. Latvija – 1993 m. liepos 18 d. Latvija) – lyvių poetas ir vertėjas, nuo Antrojo pasaulinio karo iki XX a. 9–ojo dešimtmečio – produktyviausias lyvių rašytojas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Alfons Bertholds · Žiūrėti daugiau »

Aliatyvas

Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Aliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Andreas Johan Sjögren

Andrejus Šiogrenas (1794 m. balandžio 15 d. Sitkalos kaime, dab. Suomijoje – 1855 m. sausio 6 d. Sankt Peterburge, Rusijos imperijoje) – Suomijos ir Rusijos kalbininkas, istorikas, etnografas, keliautojas, finougristikos pagrindėjas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Andreas Johan Sjögren · Žiūrėti daugiau »

Anglų kalba

Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Anglų kalba · Žiūrėti daugiau »

Antologija

Antologija (gr., iš άνθος (anthos) 'gėlė', λέγειν (legein) 'skaityti, rinkti, kalbėti') – skirtingų autorių (paprastai to paties regiono, laikotarpio) tekstų arba tam tikros temos literatūros, muzikos arba vaizdinių kūrinių rinkinys.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Antologija · Žiūrėti daugiau »

Antrasis pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Antrasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »

Aplinkybės

Aplinkybės – antrininkės sakinio dalys, apibūdinančios veiksmo atlikimą.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Aplinkybės · Žiūrėti daugiau »

Apskritis

Apskritis – valstybės administracinis teritorinis vienetas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Apskritis · Žiūrėti daugiau »

Archaizmas

Archaizmas (iš  – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Archaizmas · Žiūrėti daugiau »

Archeologija

Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Archeologija · Žiūrėti daugiau »

Asimiliacija (kalbotyra)

Asimiliãcija – tai procesas, kai vienas garsas tampa panašus į greta stovintį kitąkuriuo nors aspektu ar tam tikrais atvejais visai išnyksta.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Asimiliacija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Asimiliacija (sociologija)

Asimiliacija – sociologijoje procesas, kurio metu mažuma perima daugumos vertybes, elgesio normas, kalbąir daugumos yra „absorbuojama“.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Asimiliacija (sociologija) · Žiūrėti daugiau »

Asmenvardis

Tarp kitų asmens duomenų Kroatijos piliečio pase – vardas, pavardė. Asmenvardis arba antroponimas; (– žmogus + onyma – vardas) – tikriniai žodžiai, naudojami žmogui įvardinti.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Asmenvardis · Žiūrėti daugiau »

Asmuo (gramatika)

Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Asmuo (gramatika) · Žiūrėti daugiau »

Auksas

Auksas Lietuvos banko 10 litų auksinė moneta, išleista 1999 m. pagal programą„Mažiausios aukso monetos pasaulyje. Aukso istorija“ Auksas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Au, eilės numeris 79, taurusis metalas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Auksas · Žiūrėti daugiau »

Autonomija

Autonomija, autos − pats + nomos − taisyklė, įstatymas) − savivalda, nepriklausomybė, savarankiškumas, teisė pačiam apsispręsti, tvarkytis. Politikoje autonomija vadinamas savivaldus miestas arba regionas, pvz., Kurdistanas, Kosovas, Honkongas. Autonomijos skirstomos į.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Autonomija · Žiūrėti daugiau »

Aviža

Aviža (Avena) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Aviža · Žiūrėti daugiau »

Avis

Avis arba naminė avis – porakanopių būrio, dykaraginių (Bovidae) šeimos naminis gyvūnas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Avis · Žiūrėti daugiau »

Šaknis (kalbotyra)

Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Šaknis (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Šukinės duobelinės keramikos kultūra

Šukinės duobelinės keramikos kultūra arba Duobelinės šukinės keramikos kultūra arba Šukinės keramikos kultūra – ankstyvojo neolito archeologinė kultūra, V–III tūkst.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Šukinės duobelinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »

Švedai

Švedai (šved. svenskar) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia švedų kalba.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Švedai · Žiūrėti daugiau »

Švedija

Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Švedija · Žiūrėti daugiau »

Įnagininkas

Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »

Įvardis

Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »

Žiniasklaida

Žiniasklaida (terminas pasiūlytas JAV lietuvių; dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“) – priemonės, skirtos pateikti informacijąplačiajai visuomenei.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Žiniasklaida · Žiūrėti daugiau »

Žodžių daryba

Žodžių darybos struktūra Žodžių daryba – kalbotyros šaka, kurios objektąsudaro turimų ir naujų žodžių darymo morfologiniai būdai ir priemonės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Žodžių daryba · Žiūrėti daugiau »

Čiabuviai

Sibiro čiabuviai – ketai Brazilijos čiabuviai – tukušiai Čiabuviai, vietiniai gyventojai, aborigenai, autochtonai – senieji vietiniai tam tikros vietovės (žemyno, salos) žmonės, tebegyvenantys joje arba gyvenę joje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Čiabuviai · Žiūrėti daugiau »

Baiba Damberga

Baiba Damberga (g. 1957 m. sausio 11 d. Sykragas, Latvija) – lyvių dailininkė ir poetė, kurianti lyvių ir latvių kalbomis bei latvių kalbos tamniekų patarme, kuri susidarė ant lyvių kalbos substrato.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Baiba Damberga · Žiūrėti daugiau »

Balsių harmonija

Balsių harmonija, arba sinharmonizmas, – fonologinis balsių asimiliacijos procesas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Balsių harmonija · Žiūrėti daugiau »

Balsis

Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Balsis · Žiūrėti daugiau »

Baltai

Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Baltai · Žiūrėti daugiau »

Baltų kalbos

Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltijos finų kalbos

Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Baltijos finų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltijos jūra

Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »

Baltistika

Baltistika – daugiašakė mokslo šaka, apimanti baltų tautų kalbų ir kultūros (istorijos, literatūros, folkloro, mitologijos) lyginamuosius tyrimus.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Baltistika · Žiūrėti daugiau »

Baltizmas

Baltizmas – baltų kalbų žodis, vartojamas kitose (ne baltų) kalbose.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Baltizmas · Žiūrėti daugiau »

Būdvardis

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »

Būtųjų laikų pasakojimas

Radvilų kronikoje Būtųjų laikų pasakojimas, taip pat Senųjų laikų pasakojimas – Kijeve apie 1113 m. senąja bažnytine slavų kalba surašyta Kijevo Rusios istorijos kronika, kurioje minimi tikri ir mitiniai įvykiai nuo biblinio Nojaus sūnų laikų iki maždaug 1110 m. Šis veikalas laikomas fundamentaliu rytų slavų istorijos šaltiniu.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Būtųjų laikų pasakojimas · Žiūrėti daugiau »

Bendratis

Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Bendratis · Žiūrėti daugiau »

Bendrinė kalba

Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Bendrinė kalba · Žiūrėti daugiau »

Blusos

Blusos (Siphonaptera) – vabzdžių (Insecta) būrys, kuriam priklauso besparniai, iš šonų suploti, vikriai šokinėjantys vabzdžiai.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Blusos · Žiūrėti daugiau »

Brūkšnelis (diakritinis ženklas)

Brūkšnelis – diakritinis ženklas (¯) dedamas virš balsio siekiant parodyti jos specialų tarimąar kirčiavimą.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Brūkšnelis (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »

Bruknė

Bruknė (Vaccinium vitis-idaea) – erikinių šeimos (Ericaceae) augalas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Bruknė · Žiūrėti daugiau »

Chrestomatija

Chrestomatija (iš  – chrestos, „naudingas“, ir μανθανω – manthano, aor. inf.: μαθειν mathein, „mokytis“) – tekstų rinkinys.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Chrestomatija · Žiūrėti daugiau »

Christopher Moseley

Kristoferis Mozlis (g. 1950 m.), Nuoroda tikrinta 2022-07-18 – Jungtinės Karalystės kalbininkas, finougristas, Baltijos finų kalbų tyrėjas ir vertėjas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Christopher Moseley · Žiūrėti daugiau »

Dabrelis

Dabrelis (Dabrel, Dobrel, Dabrelus, ?–1211 m., Satezelės pilis, Livonija) – vienas iš lyvių genčių vadų (lyvių kunigaikštis), gyvenęs prie Gaujos XIII a. pradžioje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Dabrelis · Žiūrėti daugiau »

Daiktavardis

Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »

Dainis Stalts

Dainis Staltas (1939 m. sausio 3 d. Rygoje, Latvijoje – 2014 m. balandžio 12 d. Rygoje, Latvijoje) – lyvių tautybės Latvijos folkloristas ir politikas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Dainis Stalts · Žiūrėti daugiau »

Dalyvis (gramatika)

Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Dalyvis (gramatika) · Žiūrėti daugiau »

Daugiskaita

Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »

Dauguva

Dauguva arba Vakarų Dvina – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Dauguva · Žiūrėti daugiau »

Diakritiniai ženklai

Diakritiniai ženklai (diakritikós – „skiriamasis“) – prie fonogramų pridedami ženkleliai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingątarimąarba kirčiavimąnuo kitų panašių žodžių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Diakritiniai ženklai · Žiūrėti daugiau »

Didysis Šiaurės karas

Karo veiksmai 1700–1709 m. – iki Poltavos mūšio Karo veiksmai 1709–1721 m. – nuo Poltavos mūšio Didysis Šiaurės karas įvyko tarp Rusijos, Danijos-Norvegijos ir Saksonijos-Abiejų Tautų Respublikos unijos koalicijos (nuo 1715 m. prie jos prisijungė Prūsija ir Hanoveris) ir Švedijos nuo 1700 iki 1721 m.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Didysis Šiaurės karas · Žiūrėti daugiau »

Dundaga

Dundaga – miestelis Latvijoje, Kurše, Talsų savivaldybėje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Dundaga · Žiūrėti daugiau »

Dundagos savivaldybė

Dundagos savivaldybė – buvęs administracinis vienetas vakarų Latvijoje, Kurše.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Dundagos savivaldybė · Žiūrėti daugiau »

Dundagos valsčius

Dundagos valsčius – viena iš Talsų savivaldybės administracinių teritorijų ir didžiausias valsčius Latvijoje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Dundagos valsčius · Žiūrėti daugiau »

Dvigarsis

Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Dvigarsis · Žiūrėti daugiau »

Eduard Vääri

Eduardas Vėris (1926 m. birželio 26 d. Lapetukmės k. – 2005 m. gegužės 17 d. Tartu apskrityje) – Estijos finougrų kalbų tyrėjas, kalbininkas ir visuomenininkas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Eduard Vääri · Žiūrėti daugiau »

Eemil Nestor Setälä

Emilis Nestoras Setelė (1864 m. vasario 27 d. Kokemekyje, dab. Suomijoje – 1935 m. vasario 8 d. Helsinkyje, Suomijoje) – Suomijos politikas, nuo 1917 m.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Eemil Nestor Setälä · Žiūrėti daugiau »

Eksesyvas

Eksesyvas – linksnis, rodantis pokytį iš kur nors į kur nors.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Eksesyvas · Žiūrėti daugiau »

Eliatyvas

Eliatyvas (lot. elativus, iš lot. efferre 'išnešti, išgabenti') − linksnis, vienas iš finougrų kalbų vietininkų, kurio pagrindinė reikšmė – „judėti iš patalpos, terpės vidaus į išorę“.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Eliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Erzių kalba

Erzių kalba (эрзянь кель) – finougrų kalba, vartojama erzių tautybės žmonių, gyvenančių Rusijos Pavolgyje, Vidurinėje Azijoje, Ukrainoje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Erzių kalba · Žiūrėti daugiau »

Estai

Estai – tauta, priklausanti finougrų šeimos finų grupei; artimi suomiams.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Estai · Žiūrėti daugiau »

Estų kalba

Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Estų kalba · Žiūrėti daugiau »

Estija

Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Estija · Žiūrėti daugiau »

Esyvas

Esyvas (lot. esse 'būti') – finougrų kalbų linksnis, nurodantis ilgalaikę arba stabiliąbūklę.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Esyvas · Žiūrėti daugiau »

Etnografija

Rumšiškių etnografinis muziejus po atviru dangumi Etnografija (– tauta + graphō – rašau) – tautų, etninių bendrijų materialinės ir dvasinės kultūros faktų rinkimas, aprašymas, kaupimas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Etnografija · Žiūrėti daugiau »

Etnologija

Etnologija (– tauta; tautotyra) – humanitarinis mokslas, tiriantis vietines etnines grupes bei jų kultūrąpasitelkiant etnografiją.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Etnologija · Žiūrėti daugiau »

Eurazija

Eurazija Eurazija – didžiausias žemynas Žemėje, sudarytas iš dviejų žemynų – Europos ir Azijos, retai kada jungiamas su Afrikos žemynu, sudarant vienąEurafriką.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Eurazija · Žiūrėti daugiau »

Europinis upinis ungurys

* Muraena anguilla Linnaeus, 1758.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Europinis upinis ungurys · Žiūrėti daugiau »

Evakuacija

Hiustono evakuacija 2005 m. baiminantis uragano „Rita“ Evakuacija – skubus gyventojų iškeldinimas iš patalpos ar vietovės, kur įvyko ar gali įvykti žmonių sveikatai ir gyvybei pavojingi reiškiniai.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Evakuacija · Žiūrėti daugiau »

Evangelija pagal Matą

Evangelija pagal Matą– viena iš keturių kanoninių evangelijų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Evangelija pagal Matą · Žiūrėti daugiau »

Fanny de Sivers

Fani de Zivers (mergautinė pav. Isak, 1920 m. spalio 20 d. Pernu, Estija – 2011 m. birželio 22 d. Obonas, Prancūzija) – estų ir prancūzų kalbininkė, literatūrologė, vertėja ir eseistė.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Fanny de Sivers · Žiūrėti daugiau »

Ferdinand Johann Wiedemann

Ferdinandas Johanas Vydemanas (1805 m. kovo 30 d., Hapsalu, Estijos gubernija, Rusijos imperija – 1887 m. gruodžio 29 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija) – vokiečių-švedų kilmės Estijos kalbininkas, finougrų kalbų specialistas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Ferdinand Johann Wiedemann · Žiūrėti daugiau »

Finų kalbos

Finų kalbos – viena iš dviejų finougrų kalbų atšakų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Finų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Finizmas

Finizmas – iš finų kalbų perimtas žodis, sintaksės ypatybės ir kt.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Finizmas · Žiūrėti daugiau »

Finougrai

Finougrai – istorinė etninė ir lingvistinė tautų grupė, kalbanti iš Uralo prokalbės kilusiomis finougrų kalbomis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Finougrai · Žiūrėti daugiau »

Finougrų kalbos

Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Finougrų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Folkloras

Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Apie žurnaląskaitykite straipsnyje „Būdas“ (anksčiau „Liaudies kultūra“) Folkloras (iš  – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Folkloras · Žiūrėti daugiau »

Fonetika

Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »

Fonologija

Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Fonologija · Žiūrėti daugiau »

Galūnė (kalbotyra)

Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Galininkas

Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »

Gandriniai

Gandriniai (Ciconiidae) – gandrinių paukščių (Ciconiiformes) būrio vienintelė šeima.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gandriniai · Žiūrėti daugiau »

Gauja

Gauja – upė Latvijoje, vidurupyje ribojasi su Estija.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gauja · Žiūrėti daugiau »

Geležis

Geležis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Fe, eilės numeris 26, sidabriškai pilkas, blizgus metalas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Geležis · Žiūrėti daugiau »

Geminacija

Geminacija, arba dvigubinimas ('dvigubinu, dvejinu') – tokių pačių arba artimų (skardusis – duslusis) priebalsių ėjimas iškart vienas po kito, priebalsių ilginimas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Geminacija · Žiūrėti daugiau »

Getingeno universitetas

Auditorijų pastatas Senasis universitetas Botanikos sodas Getingeno universitetas – vienas didžiausių Vokietijos universitetų Getingene.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Getingeno universitetas · Žiūrėti daugiau »

Gimtoji kalba

Gimtoji kalba – kalba, kuriąasmuo išmoksta pirmiausia.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gimtoji kalba · Žiūrėti daugiau »

Gintaras

Baltijos gintaro luitai Gintaras – fosiliniai sakai.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gintaras · Žiūrėti daugiau »

Gramatika

Gramatika – filologijos dalis, tirianti žodžių sandarąir rašybą, taip pat stambesnius kalbinius vienetus (kalbos dalis, sakinio dalis).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gramatika · Žiūrėti daugiau »

Gramatinė giminė

Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gramatinė giminė · Žiūrėti daugiau »

Gramatinis skaičius

Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »

Gravis

Gravis (lietuvių kalboje dar vadinamas kairiniu kirčio ženklu) (`) – diakritinis ženklas, vartojamas daugelyje kalbų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gravis · Žiūrėti daugiau »

Grizelda Kristiņa

Grizelda Kristinia (mergautinė pav.; 1910 m. kovo 19 d. Vaidės k. Žuonakų sod., Ventspilio apskr., Kuršo gubernijoje, Rusijos imperijoje – 2013 m. birželio 2 d. Kanadoje) – iki 2013 m.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Grizelda Kristiņa · Žiūrėti daugiau »

Gruodžio 9

Gruodžio 9 yra 343-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 344-a).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gruodžio 9 · Žiūrėti daugiau »

Gustavas Bergmanis

Gustavas Bergmanis (1749 m. Adažiai – 1814 m. Rūjiena) – latvių evangelikų liuteronų teologas, literatas, kalbininkas, etnologas, švietėjas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gustavas Bergmanis · Žiūrėti daugiau »

Helmī Stalte

Helmė Staltė (1949 m. rugpjūčio 7 d. Agenskalnas (Ryga), Latvija – 2023 m. birželio 6 d. Ryga, Latvija) – lyvių ir latvių muzikė, pedagogė, kultūros ir visuomenės veikėja, politikė.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Helmī Stalte · Žiūrėti daugiau »

Helsinkio universitetas

Helsinkio universitetas - universitetas Helsinkyje, seniausias ir didžiausias šalyje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Helsinkio universitetas · Žiūrėti daugiau »

Helsinkis

Helsinkis (suom. Helsinki, šved.) – Suomijos sostinė ir didžiausias miestas, Ūsimos regiono administracinis centras.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Helsinkis · Žiūrėti daugiau »

Henriko Latvio kronika

thumbHenriko Latvio senoji Livonijos Kronika, parašyta vokiečių kilmės dvasininko Henriko Latvio, apima laikotarpį nuo pirmojo Livonijos vyskupo Meinardo atsikėlimo į Livonijąiki 1226 m., kai Kalavijuočių ordinas užkariauja visąEstiją.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Henriko Latvio kronika · Žiūrėti daugiau »

Iliatyvas

Iliatyvas, vidaus einamasis vietininkas, arba kryptininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Iliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Imigracija

Imigrantų pasiskirstymas įvairiose valstybėse Imigracija – atvykimas nuolat arba laikinai gyventi iš kitos valstybės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Imigracija · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečiai

Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Indoeuropiečiai · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »

Indoiranėnų kalbos

Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Indoiranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Inesyvas

Inesyvas (iš 'būti viduje') − linksnis, vidaus esamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas arba veiksmas yra viduje to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz., miške.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Inesyvas · Žiūrėti daugiau »

Instruktyvas

Instruktyvas – Baltijos finų ir kai kurių tiurkų kalbų linksnis, nurodantis priemonę ar objektą, kuriuos pasitelkiant, jiems tarpininkaujant atliekamas veiksmas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Instruktyvas · Žiūrėti daugiau »

Izochronija

Izochronija – tolygus, vienodas ritmo paskirstymas kalboje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Izochronija · Žiūrėti daugiau »

Janis Princis (1796)

Janis Princis (vyresnysis) (1796 m. lapkričio 16 d. Mikeltuornio k., dab. Ventspilio saviv. – 1868 m. sausio 4 d. Ventspilyje) – lyvių vertėjas, poetas, visuomenės veikėjas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Janis Princis (1796) · Žiūrėti daugiau »

Jaunciemas

Jaunciemas – kaimas Ventspilio savivaldybės Targalės valsčiuje, Šiaurės Kurše, Latvijoje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Jaunciemas · Žiūrėti daugiau »

Jānis Endzelīns

Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Jānis Endzelīns · Žiūrėti daugiau »

Julgī Stalte

Julgė Staltė (g. 1978 m. spalio 28 d. Rygoje, Latvijoje) – lyvių dainininkė, liaudies muzikė, visuomenės ir kultūros veikėja, pedagogė.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Julgī Stalte · Žiūrėti daugiau »

Jungtukas

Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Jungtukas · Žiūrėti daugiau »

Jusyvas

Jusyvas (geidžiamoji nuosaka) – nuosaka, kuria reiškiamas netiesioginis raginimas (liepimas, prašymas), skirtas trečiajam asmeniui.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Jusyvas · Žiūrėti daugiau »

Kaityba (kalbotyra)

portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kaityba (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Kalėdos

„Piemenėlių susižavėjimas“ Agnolo Bronzino paveikslas Kalėdinė eglutė Kalėdos arba šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kalėdos · Žiūrėti daugiau »

Kalbinis sluoksnis

Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kalbinis sluoksnis · Žiūrėti daugiau »

Kalbos dalis

Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kalbos dalis · Žiūrėti daugiau »

Kamienas

Beržo kamienas Kamienas – sumedėjęs medžio arba krūmo stiebas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kamienas · Žiūrėti daugiau »

Kamienas (kalbotyra)

Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kamienas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Kanada

Kanada (angl. ir pranc. Canada) – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kanada · Žiūrėti daugiau »

Karelų kalba

Karelų kalba – finougrų kalbų atšakos finų kalbų grupės Baltijos finų pogrupio kalba.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Karelų kalba · Žiūrėti daugiau »

Karl Pajusalu

Karlas Pajusalu (g. 1963 m. birželio 20 d.) – estų kalbininkas, Tartu universiteto estų tarmėtyros ir estų kalbos istorijos profesorius, Estijos mokslų akademijos narys (nuo 2011 m.).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Karl Pajusalu · Žiūrėti daugiau »

Kaupas (vadas)

Kaupas, arba Kaupas Turaidietis (vid. vok. a. Kōpe, ?–1217 m. rugsėjo 22 d. Viljandis, Livonija (dab. Estija) – lyvių vadas, Turaidos valdovas. Prieš KaupąTuraidąvaldė Anas, po Kaupo – Vesikis (Vesike). Įprasta manyti, kad jis tarp savo tautiečių pirmasis priėmė krikščionybę. Kaupui priklausė valdos dešiniajame Gaujos krante ir Turaidos pilis. Baltvokiečių didikų Lyvenų ir Koskulių giminės jį laiko savo protėviu pagal moteriškąjąliniją. Mūsų dienomis Kaupo asmenybė vertinama prieštaringai. Vieni jį laiko savo gimtinės ir tautos išdaviku, kiti – realistišku politiku, supratusiu, jog ne lyvių jėgoms kovoti su įsibrovėlių vokiečių jėgų persvara.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kaupas (vadas) · Žiūrėti daugiau »

Kōrli Stalte

Karlis Staltė (1870 m. rugpjūčio 9 d. Mazirbėje, Rusijos imperijoje, dab. Latvijoje – 1947 m. sausio 12 d. Fėrbeline, Vokietijoje)  – vienas iš lyvių tautos patriarchų, mokytojas, vertėjas, zakristijonas, vargonininkas, poetas ir publicistas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kōrli Stalte · Žiūrėti daugiau »

Kijevo Pečorų laura

Kijevo Pečorų laura – stačiatikių vienuolynas Kijeve, Ukrainoje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kijevo Pečorų laura · Žiūrėti daugiau »

Kilmininkas

Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »

Kirtis

Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kirtis · Žiūrėti daugiau »

Klitikai

Klitikai – bekirčiai žodžiai (pavyzdžiui, įvardžiai arba dalelytės), gramatiškai savarankiški, bet fonologiškai priklausomi.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Klitikai · Žiūrėti daugiau »

Košragas

Košragas – kaimas Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje, Kurše.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Košragas · Žiūrėti daugiau »

Kolka

Kolka – gyvenvietė Latvijoje, Kurše, Kolkos rage (tarp Baltijos jūros ir Rygos įlankos), Kolkos valsčiaus centras.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kolka · Žiūrėti daugiau »

Komių kalba

Komių kalba (коми кыв) – Uralo kalbų šeimos, finougrų grupės kalba, vartojama Rusijos europinės dalies šiaurės rytuose gyvenančių komių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Komių kalba · Žiūrėti daugiau »

Komitatyvas

Komitatyvas – linksnis, rodantis bendrumą, draugiją('su...', 'kartu su...').

Nauja!!: Lyvių kalba ir Komitatyvas · Žiūrėti daugiau »

Korėjiečių kalba

Korėjiečių kalba – kalba, kuria kalba korėjiečiai Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Kinijoje ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Korėjiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Kovo 18

Kovo 18 yra 77-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 78-a).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kovo 18 · Žiūrėti daugiau »

Kraštotyra

Kraštotyra – išsamus ar teminis šalies, regiono ar gyvenvietės tyrimas, atliekamas laisvalaikiu neprofesionalios visuomenės jėgomis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kraštotyra · Žiūrėti daugiau »

Krikščionybė

Jeruzalės senamiesčio krikščionių kvartale Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteiktais Naujajame Testamente.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Krikščionybė · Žiūrėti daugiau »

Krikštas

Krikštas ( – „pasineriu", „esu panardinamas“, „nuskęstu“) – katalikybėje ir stačiatikybėje – svarbiausias iš septynių sakramentų, kuris nuplauna nuodėmes ir įjungia pakrikštytąjį į Bažnyčią.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Krikštas · Žiūrėti daugiau »

Kronika

Nežinomas Lietuvos miestas. (Paveikslas 1493 m. Niurnbergo kronikoje). Kronika – viduramžių istoriografijos kūrinių rūšis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kronika · Žiūrėti daugiau »

Kultūros paveldas

Kultūros paveldas – per kelias kartas perimtos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu svarbios kultūros vertybės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kultūros paveldas · Žiūrėti daugiau »

Kuršas

Kuršas – istorinis etnografinis regionas dabartinėje Latvijoje, atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kuršas · Žiūrėti daugiau »

Kvadratinis kilometras

hektarų). Kvadratinis kilometras (km²) – ploto matavimo vienetas, atitinkantis kvadratą, kurio abi kraštinės yra vieno kilometro ilgio.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kvadratinis kilometras · Žiūrėti daugiau »

Latgalių kalba

Latgalių kalba turi dvi reikšmes.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Latgalių kalba · Žiūrėti daugiau »

Latviai

Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Latviai · Žiūrėti daugiau »

Latvių kalba

Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Latvija

Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Latvija · Žiūrėti daugiau »

Latvijos universiteto Lyvių institutas

Latvijos universiteto Lyvių institutas – aukštojo mokslo įstaiga, įkurta 2018 m.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Latvijos universiteto Lyvių institutas · Žiūrėti daugiau »

Lauri Kettunen

Lauris Ketunenas (1885 m. rugsėjo 10 d. Joroinene, Suomijoje – 1963 m. vasario 23 d. Helsinkyje, Suomijoje) – suomių kalbininkas, poliglotas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Lauri Kettunen · Žiūrėti daugiau »

Lauri Posti

Lauris Albertas Postis (1908 m. kovo 17 d. Lietas, Suomijos Didžioji Kunigaikštystė, Rusijos imperija – 1988 m. kovo 6 d. Helsinkis, Suomija) – suomių finougristas, Helsinkio universiteto Baltijos finų kalbų profesorius, akademikas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Lauri Posti · Žiūrėti daugiau »

Lūžnia

Lūžnia – kaimas Ventspilio savivaldybėje, Targalės valsčiuje, Baltijos jūros pakrantėje Kurše.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Lūžnia · Žiūrėti daugiau »

Leksika

Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Leksika · Žiūrėti daugiau »

Liatyvas

Liatyvas – linksnis, reiškiantis judėjimąį vietą, šiam linksniui galima kelti klausimąį ką? Liatyvas, drauge su vietininku ir abliatyvu, priklauso pagrindinių vietąnurodančių linksnių grupei.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Liatyvas · Žiūrėti daugiau »

Lielirbė

Lielirbė – kaimas Ventspilio savivaldybės Targalės valsčiuje, Baltijos jūros pakrantėje, Kurše.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Lielirbė · Žiūrėti daugiau »

Liepupė (kaimas)

Liepupė – kaimas Latvijoje, Vidžemėje, Liepupės valsčiuje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Liepupė (kaimas) · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Limbažiai

Limbažiai – miestas Latvijoje prie Limbažių ežero Vidžemės regione.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Limbažiai · Žiūrėti daugiau »

Linksnis

Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »

Liudikai

Liudikai (savivardis: lyydilaizet) – senovinė pabaltijo finų gentis, taip pat etninė dabartinių karelų subgrupė, tiek savo kalba, tiek kultūra besiskirianti nuo tikrųjų karelų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Liudikai · Žiūrėti daugiau »

Livonijos karas

Livonijos karas (1558–1583) buvo ilga karų serija tarp Rusijos carystės ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Livonijos karas · Žiūrėti daugiau »

Livonijos konfederacija

Livonijos konfederacija, Senoji Livonija, dar žinoma kaip Marijos žemė – konfederacinio pobūdžio valstybinis junginys, egzistavęs 1207–1561 m.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Livonijos konfederacija · Žiūrėti daugiau »

Londonas

Londonas () – Vakarų Europos miestas, Anglijos ir Jungtinės Karalystės sostinė, įsikūrusi šalies pietryčiuose abipus Temzės upės, į vakarus 80 km nuo Temzės estuarijos.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Londonas · Žiūrėti daugiau »

Louis Lucien Bonaparte

Lui Liusjenas Bonapartas (1813 m. sausio 4 d. Torngrovas, Vusteršyras, Didžioji Britanija – 1891 m. lapkričio 3 d. Fanas, Italija) – prancūzų kalbininkas (didžiąjągyvenimo dalį praleidęs Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje), baskų kalbos ir keltų kalbų specialistas, Napoleono Bonaparto sūnėnas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Louis Lucien Bonaparte · Žiūrėti daugiau »

Lyviai

Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Lyviai · Žiūrėti daugiau »

Lyvių himnas

Min izāmō – tautinis lyvių himnas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Lyvių himnas · Žiūrėti daugiau »

Lyvių pakrantė

Lyvių pakrantė – speciali pajūrio teritorija Šiaurės Kurše, Latvijoje, aprėpianti dvylika senųjų lyvių kaimų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Lyvių pakrantė · Žiūrėti daugiau »

Lyvių-estų-latvių žodynas

Lyvių–estų–latvių žodynas – iki šiol išsamiausias 2012 m. išleistas lyvių kalbos žodynas, autoritetingas šių dienų lyvių gramatikos šaltinis, sudarytas naudojant bendrinės lyvių kalbos abėcėlę.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Lyvių-estų-latvių žodynas · Žiūrėti daugiau »

Marių kalba

Marių kalba (mariškai – марий йылме) – finougrų kalba, kuria šneka dauguma Marijos (Rusijos autonominės respublikos) gyventojų ir už Marijos ribų gyvenantys etniniai mariai. Skirstoma į dvi tarmes.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Marių kalba · Žiūrėti daugiau »

Marta Rudzīte

Marta Rudzytė (1924 m. lapkričio 4 d. Braslavos valsčius, Latvija – 1996 m. liepos 19 d. Ryga, Latvija) – latvių kalbininkė, kalbos istorikė, Latvijos mokslų akademijos tikroji narė (1992).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Marta Rudzīte · Žiūrėti daugiau »

Martti Ahtisaari

Martis Ahtisaris (1937 m. birželio 23 d. – 2023 m. spalio 16 d.) – diplomatas, Suomijos ir tarptautinis politikas, Suomijos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Martti Ahtisaari · Žiūrėti daugiau »

Mazirbė

Mazirbė – kaimas Latvijoje, Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Mazirbė · Žiūrėti daugiau »

Mazsalaca

Mazsalaca – miestas šiaurės Latvijoje, Vidžemėje, Valmieros savivaldybėje, netoli Estijos sienos.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Mazsalaca · Žiūrėti daugiau »

Melnsilas

Melnsilas – kaimas Talsų savivaldybės šiaurėje, Ruojos valsčiuje, Rygos įlankos pakrantėje, Kurše.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Melnsilas · Žiūrėti daugiau »

Metsepolė

Metsepolės žemės minimali ir maksimali teritorija, remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais (XII–XIII a.) Metsepolė ('miškinga vieta, miškinga pusė') – XIII a. lyvių žemė Senojoje Livonijoje, rytinėje Rygos įlankos pakrantėje, plytėjusi apytiksliai dabartinėse Salacgryvos, Limbažių ir Aluojos savivaldybėse (Latvija) ir pietinėje dabartinės Pernu apskrities (Estija) dalyje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Metsepolė · Žiūrėti daugiau »

Mikeltuornis

Mikeltuornis – kaimas Baltijos jūros pakrantėje prie Irbės sąsiaurio, Kuršo šiaurėje, Ventspilio savivaldybės Targalės valsčiuje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Mikeltuornis · Žiūrėti daugiau »

Mokšų kalba

Mokšų kalba (мокшень кяль) – viena iš dviejų mordvių kalbų, priklausančių finougrų kalbų grupės Volgos finų kalboms.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Mokšų kalba · Žiūrėti daugiau »

Mordvių kalbos

Mordvių kalbos – Volgos finų kalbų pogrupis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Mordvių kalbos · Žiūrėti daugiau »

Morfologija (kalbotyra)

Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Morfologija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Nabė (kaimas)

Nabė – kaimas Latvijoje, Vidžemėje, Limbažių savivaldybėje, Limbažių valsčiuje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Nabė (kaimas) · Žiūrėti daugiau »

Naminė višta

Naminė višta arba višta (Gallus gallus domesticus)) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio naminis paukštis, domestikuota iš bankivinių vištų (Gallus gallus). Višta (patelė) su viščiukais Naminių vištų kiaušiniai.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Naminė višta · Žiūrėti daugiau »

Naminis jautis

Naminis jautis, arba jautis, mot.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Naminis jautis · Žiūrėti daugiau »

Naudininkas

Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »

Naujasis Testamentas

Naujasis Testamentas (NT) – Biblijos dalis, 27 krikščionių veikalai, parašyti IV a., dauguma jų labai trumpi.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Naujasis Testamentas · Žiūrėti daugiau »

Neva

Neva – upė šiaurės vakarų Rusijoje, ištekanti iš Ladogos ežero ir įtekanti į Suomijos įlanką.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Neva · Žiūrėti daugiau »

Nuosaka

Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »

Oloneco karelų kalba

Oloneco karelų kalba, rytų karelų kalba, livikų kalba – karelų kalbos dialektas, kuriuo kalba livikai (karelų pogrupis), įsikūrę prie Ladogos ir Onegos ežerų į šiaurę nuo Svirės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Oloneco karelų kalba · Žiūrėti daugiau »

Onomatopėja

Onomatopėja ('žodžių kūrimas') – tropas, kuriuo mėgdžiojami įvairūs tikrovės garsai.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Onomatopėja · Žiūrėti daugiau »

Osetinai

Osetinai – iranėnų etninė grupė, nuo senovės gyvenanti Osetijoje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Osetinai · Žiūrėti daugiau »

Oskar Loorits

Oskaras Loritsas (1900 m. spalio 27 d. (lapkričio 9 d.) Kepu, Viljandžio apskritis, dab. Estija – 1961 m. gruodžio 12 d. Upsala, Švedija) – Estijos folkloristas, kalbininkas ir religijotyrininkas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Oskar Loorits · Žiūrėti daugiau »

Pažyminys

Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pažyminys · Žiūrėti daugiau »

Pabaltijys

Pabaltijo regiono valstybės Pabaltijys – Europos sritis, geografinis regionas, kurį dabar užima Baltijos valstybės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pabaltijys · Žiūrėti daugiau »

Padalyvis

Padalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti ir veiksmažodžio, ir prieveiksmio ypatybių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Padalyvis · Žiūrėti daugiau »

Pagonybė

Pagonys – monoteistinių judaizmo, krikščionybės ir islamo religijų atstovų naudojamas terminas, apibūdinantis neabraominių (ypač, ikikrikščioniškųjų ir ikislaminių) religijų atstovus.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pagonybė · Žiūrėti daugiau »

Palatalizacija

Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Palatalizacija · Žiūrėti daugiau »

Papildinys

Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Papildinys · Žiūrėti daugiau »

Paprastoji jerubė

* Bonasa bonasia Linnaeus, 1758.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Paprastoji jerubė · Žiūrėti daugiau »

Paradigma (kalbotyra)

Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Paradigma (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Partityvas

Partityvas ('dalis') – kai kurių finų kalbų linksnis, kuriuo reiškiamas ne visas objektas, neapibrėžtas (dalies) kiekis, nežymėtas objektas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Partityvas · Žiūrėti daugiau »

Pasas

ES šalyse išduotų pasų viršelio viršuje valstybine kalba užrašoma „Europos Sąjunga" Argentinos piliečio pasas. Visų Pietų bendrosios rinkos (Mercosur) šalių narių pasai turi būti tamsiai mėlynu viršeliu ir su žodžiu „Mercosur“ lapo viršuje Pasas − oficialus dokumentas, patvirtinantis jo turėtojo asmens tapatybę ir pilietybę.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pasas · Žiūrėti daugiau »

Pastorius

Pastorius ('ganytojas') – protestantiškos bažnyčios lyderis arba krikščioniškos bendruomenės vadovas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pastorius · Žiūrėti daugiau »

Paul Alvre

Paulas Alvrė (gimęs kaip Paul Simenson, 1921 m. sausio 3 d. Tartu, Estija – 2008 m. lapkričio 18 d. Tartu, Estija) – estų kalbininkas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Paul Alvre · Žiūrėti daugiau »

Paul Ariste

Paulas Aristė (gimęs kaip Paul Berg, 1905 m. vasario 3 d. Rėbisės k., Rusijos imperija – 1990 m. vasario 2 d. Tartu, Estijos TSR) – estų kalbininkas, garsus dėl finougrų (ypač estų, vodų ir udmurtų), jidiš ir Baltijos romų kalbų tyrimų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Paul Ariste · Žiūrėti daugiau »

Pūras (matavimo vienetas)

Pūras – senovinis tūrio matavimo vienetas, skirtas birioms medžiagoms matuoti.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pūras (matavimo vienetas) · Žiūrėti daugiau »

Pētõr Damberg

Pėteris Alfredas Dambergas (1909 m. kovo 9 d. Sykrage, dab. Latvijoje – 1987 m. balandžio 25 d. Adažiuose, Latvijoje) – lyvių kalbos mokovas, lyvių poetas ir prozininkas, vertėjas, lyvių tautosakos tyrėjas, pedagogas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pētõr Damberg · Žiūrėti daugiau »

Peeter Arumaa

Pėteris Aruma (iki 1927 m. Peeter Blaubrück, 1900 m. spalio 11 d. Peltsama, Rusijos imperija, dab. Estija – 1982 m. birželio 21 d. Stokholmas, Švedija) – estų kalbininkas, indoeuropeistas, poliglotas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Peeter Arumaa · Žiūrėti daugiau »

Perfektas

Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Perfektas · Žiūrėti daugiau »

Perraša

Perraša, arba transkripcija kalbotyroje – sistemiškas, nuoseklus kalbos perteikimas rašytiniu būdu.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Perraša · Žiūrėti daugiau »

Pilkasis kiškis

Pilkasis kiškis, kiškis (Lepus europaeus), dažn.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pilkasis kiškis · Žiūrėti daugiau »

Pirmasis pasaulinis karas

Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pirmasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »

Pitragas

Pitragas – kaimas Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pitragas · Žiūrėti daugiau »

Plačiažnyplis vėžys

Plačiažnyplis vėžys (sin. Upinis vėžys) (Astacus astacus) – vėžiagyvių (Crustacea) klasės gyvūnas, priklausantis dešimtkojų vėžių (Decapoda) būriui.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Plačiažnyplis vėžys · Žiūrėti daugiau »

Plūgas

Keturių korpusų plūgas Plūgas – geležinis padargas žemei arti.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Plūgas · Žiūrėti daugiau »

Pliuskvamperfektas

Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pliuskvamperfektas · Žiūrėti daugiau »

Polinksnis

Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Polinksnis · Žiūrėti daugiau »

Poulīn Kļaviņ

Paulynė Kliavinia (mergautinė pav. Zēberga, 1918 m. sausio 19 d. Vaidė, Rusijos imperija, dab. Latvija – 2001 m. rugsėjo 2 d. Ryga, Latvija) – lyvių kultūros darbuotoja, poetė ir vertėja, viena iš geriausių bei aktyviausių XX a. antrosios pusės lyvių kalbos pateikėjų ir vartotojų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Poulīn Kļaviņ · Žiūrėti daugiau »

Prabaltai

Prabaltai, protobaltai – terminas, kuriuo įvardijami ankstyvieji baltai, ankstyvoji baltų prokalbės fazė.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Prabaltai · Žiūrėti daugiau »

Priešdėlis

Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Priešdėlis · Žiūrėti daugiau »

Priebalsių laipsniavimas

Priebalsių laipsniavimas – priebalsių kaitos rūšis, kai priebalsiai kisdami įgyja įvairius „laipsnius“, pavyzdžiui, vodų kalboje ttš (stiprusis laipsnis) pakinta į ďď (silpnasis laipsnis), ht (stiprusis laipsnis) – į h (silpnasis laipsnis).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Priebalsių laipsniavimas · Žiūrėti daugiau »

Priebalsis

Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Priebalsis · Žiūrėti daugiau »

Priegaidė

Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Priegaidė · Žiūrėti daugiau »

Prielinksnis

Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Prielinksnis · Žiūrėti daugiau »

Priesaga

Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »

Prieveiksmis

Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Prieveiksmis · Žiūrėti daugiau »

Prokalbė

Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Pupa

Pupa (Vicia faba) – pupinių (Fabaceae) šeimos vikių (Vicia) genties augalas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pupa · Žiūrėti daugiau »

Purizmas (kalbotyra)

Purizmas ('švarus, grynas') – kalbos gryninimas, stengimasis apsaugoti kalbąnuo kitų kalbų elementų, skolinių, tarptautinių žodžių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Purizmas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Redukcija (kalbotyra)

Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Redukcija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Reforma

Reforma ('atkūrimas, atstatymas') – valstybės ar organizacijos pertvarkymo procesas, dažnai pradedamas prispyrus reikalui.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Reforma · Žiūrėti daugiau »

Religija

Įvairių religijų simboliai Religija – išgyventas susitikimas su šventybe ir jos paveikto žmogaus atsakomoji veikla.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Religija · Žiūrėti daugiau »

Riho Grünthal

Rihas Manivaldas Vilemas Griuntalas (g. 1964 m. gegužės 22 d. Helsinkis, Suomija) – Suomijos finougristas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Riho Grünthal · Žiūrėti daugiau »

Rogės

Arklių traukiamos rogės Rogės – transporto priemonė, kuri vietoj ratų turi pavažas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Rogės · Žiūrėti daugiau »

Rugpjūčio 21

Rugpjūčio 21 yra 233-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 234-a).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Rugpjūčio 21 · Žiūrėti daugiau »

Rugsėjo 21

Rugsėjo 21 yra 264-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 265-oji).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Rugsėjo 21 · Žiūrėti daugiau »

Rugys

Rugys (Secale) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Rugys · Žiūrėti daugiau »

Ruojos savivaldybė

Ruojos savivaldybė – buvęs administracinis vienetas vakarų Latvijoje, Kurše.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Ruojos savivaldybė · Žiūrėti daugiau »

Rusų kalba

Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Rusų kalba · Žiūrėti daugiau »

Ryga

Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Ryga · Žiūrėti daugiau »

Salaca

Salaca – upė Latvijos šiaurėje, Vidžemėje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Salaca · Žiūrėti daugiau »

Salacgryva

Salacgryva – miestas Latvijoje, šiaurinėje Vidžemės dalyje, Limbažių savivaldybėje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Salacgryva · Žiūrėti daugiau »

Sankt Peterburgas

Sankt Peterburgas (prieškario Lietuvoje Petrapilis; 1914–1924 m. Petrogradas, 1924–1991 m. Leningradas) – miestas Šiaurės Vakarų Rusijoje, svarbus jūrų uostas; Leningrado srities centras.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Sankt Peterburgas · Žiūrėti daugiau »

Santuoka

Vestuviniai žiedai – vienas vedybų simbolių Santuoka – socialinė ir dažniausiai religinė, valstybės pripažįstama, civilinė asmenų sąjunga, sukurianti giminystę.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Santuoka · Žiūrėti daugiau »

Sarema

Sarema iš palydovo Sarema (vok. ir) – didžiausia Estijos ir ketvirta pagal dydį Baltijos jūros sala (po Zelandijos, Gotlando ir Fiuno).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Sarema · Žiūrėti daugiau »

Saunagas

Saunagas – kaimas Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje, Kurše.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Saunagas · Žiūrėti daugiau »

Savivaldybė (Latvija)

Latvijos savivaldybės iki 2021 m. reformos Savivaldybės Latvijoje – Latvijos administracinio suskirstymo vienetas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Savivaldybė (Latvija) · Žiūrėti daugiau »

Sėliai

Sėliai – baltų gentis, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Sėliai · Žiūrėti daugiau »

Senoji Europa

Mino gyvačių deivė Senoji Europa – terminas, kuriuo (daugiausia archeologijoje) įvardijamas Europos žemynas iki tol, kol buvo apgyvendintas indoeuropiečių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Senoji Europa · Žiūrėti daugiau »

Siekinys

Siekinys, arba supinas, supynas – neasmenuojama veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Siekinys · Žiūrėti daugiau »

Skaitvardis

Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »

Skandinieki

Skandiniekai – 1976 m.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Skandinieki · Žiūrėti daugiau »

Skiemuo

Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Skiemuo · Žiūrėti daugiau »

Skitai

Skitai – senovės iranėnų tauta, kalbanti indoeuropiečių kalba, gyvenusi Ponto stepėje (tuo metu vadinta Skitija).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Skitai · Žiūrėti daugiau »

Skolinys

Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »

Slavų kalbos

Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Sodyba

Kaimo sodyba Pakruojo dvaro ūkiniai pastatai Sodyba (tarm. sodžius, suoda) – vienoje šeimos žemės valdoje išsidėstęs statinių ir juos supančios priklausomos žemės kompleksas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Sodyba · Žiūrėti daugiau »

Spanguolė

Spanguolė (Oxycoccus) – erikinių šeimos (Ericaceae) visžaliai augalai.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Spanguolė · Žiūrėti daugiau »

Suomiai

Baltijos suomiai (iliustracija knygoje The Races of Europe, D. Appelton and Company, New York 1899) Suomiai (suom. suomalaiset) – tauta, gyvenanti daugiausiai Suomijoje ir kalbanti suomių kalba. Kas yra suomiai, apibrėžiama įvairiai. Visais atvejais suomiais vadinami suomiškai kalbantys Suomijos gyventojai. Kartais jiems priskiriami suomiškai kalbantys Švedijos gyventojai ar švediškai kalbantys Suomijos gyventojai, nors pastarųjų priskyrimas suomiams diskutuotinas. Mažesnės žmonių grupės, kurias galima vadinti suomiais, yra kvenai Norvegijoje, tornedalai Švedijoje, Ingrijos suomiai Rusijoje. Pagal tarmes suomiai skirstomi į gentis (heimo), bet šis skirstymas prarado reikšmę dėl vidinės migracijos. Suomių kalba priklauso Uralo kalboms ir yra artimiausia karelų kalbai ir estų kalbai, o švedų kalba priklauso indoeuropiečių kalboms. Suomių kalba turi daug skolinių iš švedų ir kitų indoeuropiečių kalbų, bet švedų kalboje yra ir suomiškų skolinių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Suomiai · Žiūrėti daugiau »

Suomių kalba

Savonijos. 7. Pietryčių. Suomių kalba – kalba, kuria kalba dauguma Suomijos gyventojų ir etniniai suomiai, gyvenantys už Suomijos ribų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Suomių kalba · Žiūrėti daugiau »

Suomija

Suomija, oficialiai Suomijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje, Fenoskandijos regione.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Suomija · Žiūrėti daugiau »

Sykragas

Sykragas – kaimas Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Sykragas · Žiūrėti daugiau »

Tabakas

pypkėje Tabakas – iš tabako genties augalų lapų gaunamas agrikultūrinis produktas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tabakas · Žiūrėti daugiau »

Tai Tai

Tai Tai – Latvijoje, Rygoje, susibūrusi folkloro grupė, atliekanti finougrų (lyvių, estų, vodų) bei latvių liaudies kūrinius.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tai Tai · Žiūrėti daugiau »

Talinas

Talinas – Estijos sostinė ir svarbiausias uostas, įsikūręs šalies šiaurėje, prie Baltijos jūros Suomių įlankos, 80 km į pietus nuo Helsinkio.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Talinas · Žiūrėti daugiau »

Tarmė

Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »

Tarptautinė fonetinė abėcėlė

''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė · Žiūrėti daugiau »

Tarptautinis žodis

Tarptautinis žodis – žodis, pradžioje vartotas vienoje kalboje, o vėliau iš jos pasiskolintas daugumoje kitų pasaulio kalbų tai sąvokai reikšti.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tarptautinis žodis · Žiūrėti daugiau »

Tarpukaris

Europa 1929 – 1938 m. Tarpukariu (1918–1939 m.) dabartiniame Vakarų pasaulyje laikomas periodas nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tarpukaris · Žiūrėti daugiau »

Tartu universitetas

Centriniai rūmai Nuo 1810 m. veikianti Observatorija Tartu universitetas 2021 Tartu universitetas – aukštoji mokykla Estijoje, vienas iš dviejų Tartu miesto universitetų (kitas – Estijos gamtos mokslų universitetas).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tartu universitetas · Žiūrėti daugiau »

Tarybų Sąjunga

Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tarybų Sąjunga · Žiūrėti daugiau »

Tautinis judėjimas

Baltijos kelias SSRS žlugimo išvakarėse (1989) Tautinis judėjimas, atgimimas, taip pat nacionalinis judėjimas, atgimimas – tautų išsivaduojamasis judėjimas iš tautinės priespaudos, sudarantis sąlygas tautai plėtotis, gauti autonomijąar kurti savo valstybę.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tautinis judėjimas · Žiūrėti daugiau »

Tõnu Karma

Tenu Karma (1924 m. gegužės 1 d. Tartu, Estija – 2014 m. rugsėjo 9 d. Tukumas, Latvija) – estų kalbininkas, vertėjas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tõnu Karma · Žiūrėti daugiau »

Tėve mūsų

1741 m. Europos kalbų žemėlapis su lietuviška „Tėve mūsų“ ištrauka Tėve mūsų (arba Viešpaties malda) – labiausiai žinoma ir paplitusi krikščionių malda.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tėve mūsų · Žiūrėti daugiau »

Thomas Hiärn

Tomas Jernas (taip pat Tomas Hjärne, Hiärne, Hiærne, Hjärn, Hiaern, 1638 m. Skvoricų kaimas, Ingrija – 1678 m. Verdeno ūkis, Švedija) – švediškai kalbėjęs Livonijos poetas ir istorikas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Thomas Hiärn · Žiūrėti daugiau »

Tiit-Rein Viitso

Tytas Reinas Vytsas (1938 m. kovo 4 d. – 2022 m. gruodžio 2 d.) – estų filologas, Tartu universiteto profesorius.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tiit-Rein Viitso · Žiūrėti daugiau »

Tikrieji driežai

Tikrieji driežai (Lacertidae)Varliagyviai ir ropliai.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tikrieji driežai · Žiūrėti daugiau »

Tiurkų kalbos

Tiurkų kalbos – Altajaus kalbų grupė.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tiurkų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Transliatyvas

Transliatyvas – vienas iš Uralo kalboms būdingų linksnių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Transliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Trapusis gluodenas

Trapusis gluodenas (Anguis fragilis) – žvynaroplių (Squamata) būrio roplys, priklausantis gluodenų (Anguidae) šeimai.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Trapusis gluodenas · Žiūrėti daugiau »

Tuļļi Lum

Tuļļi Lum (lyviškai 'karštas sniegas') – 1999 m. susikūrusi šiuolaikinės liaudies muzikos grupė, susidariusi tuo metu Estijoje studijavusiai, lyvių kalba dainuojančiai Julgei Staltei savo jėgas suvienijus su Estijos muzikantais.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tuļļi Lum · Žiūrėti daugiau »

Tulžis

Tulžis (chole) – kepenų gaminamas klampokas, kartus, neutralus ar silpnai šarminės reakcijos žalsvai gelsvas sekretas, kuris kaupiamas tulžies pūslėje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tulžis · Žiūrėti daugiau »

Turaidos pilis

Turaidos pilis Turaidos pilis Dainų kalnas Turaida – pilis ir dvaras Latvijoje, Vidžemėje, dešiniajame Gaujos upės krante, 3 km nuo Siguldos, 56 km nuo Rygos, Gaujos nacionalinio parko Turaidos muziejuje – rezervate.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Turaidos pilis · Žiūrėti daugiau »

Udmurtų kalba

Udmurtų kalba – Uralo kalbų šeimos kalba, priklausanti permių kalbų grupei.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Udmurtų kalba · Žiūrėti daugiau »

Uldis Krasts

Uldis Krastas (1943 m. kovo 26 d. Ventspilis, Latvija – 2022 m. gruodžio 25 d.) – lyvių poetas, prozininkas, poezijos vertėjas ir žurnalistas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Uldis Krasts · Žiūrėti daugiau »

Umliautas

Umliautas ( 'balsių kaita') – fonetinis balsių harmonijos reiškinys, asimiliacijos forma, sutinkama kai kuriose germanų, keltų, Uralo, Altajaus (pvz., kazachų, uigūrų) ir kitose kalbose.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Umliautas · Žiūrėti daugiau »

UNESCO

UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) – specializuotoji Jungtinių Tautų institucija, įkurta 1945 m. lapkričio 16 d., siekiant skatinti bendradarbiavimątarp skirtingų tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse.

Nauja!!: Lyvių kalba ir UNESCO · Žiūrėti daugiau »

Universitetas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Estijoje, vienas iš dviejų Tartu miesto universitetų Universitetas (nuo – visuma) – organizacija (aukštoji mokykla), kurioje siekiama laisvai dėstyti ir vystyti visas mokslo šakas, nepriklausomai nuo praktinio pritaikymo, turinti plačiąautonomiją(savivaldą) su vyriausybės kontrole, bei suteikianti studijuojantiems platų užsiėmimų pasirinkimą.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Universitetas · Žiūrėti daugiau »

Upsalos universitetas

Upsalos universitetas (švediškai – Uppsala universitet) – universitetas Upsalos mieste, už 64 kilometrų (40 mylių) į šiaurę, šiaurės vakarus nuo Stokholmo, Švedijoje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Upsalos universitetas · Žiūrėti daugiau »

Uralo fonetinė abėcėlė

Uralo fonetinė abėcėlė (UFA) – fonetinė perraša, arba žymėjimo sistema, daugiausia naudojama Uralo kalboms ir rekonstruotoms prauralietiškoms formoms užrašyti.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Uralo fonetinė abėcėlė · Žiūrėti daugiau »

Uralo kalbos

Uralo kalbos – iš Uralo prokalbės kilusi kalbų šeima, apimanti apie 30 kalbų, kuriomis šneka apie 20 milijonų žmonių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Uralo kalbos · Žiūrėti daugiau »

Uralo prokalbė

Uralo kalbos Uralo prokalbė – tai hipotetinė kalba, Uralo kalbų šeimos pramotė, rekonstruojama lyginamosios istorinės kalbotyros metodu.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Uralo prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Utėlės

Utėlės (Phthiraptera) – vabzdžių (Insecta) klasės būrys, kuriam priklauso žmonių ir gyvulių ektoparazitai, mintantys krauju, oda, ir platinantys infekcines ligas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Utėlės · Žiūrėti daugiau »

Vaidė

Vaidė – kaimas Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje, Kurše.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vaidė · Žiūrėti daugiau »

Vainižiai

Vainižiai – kaimas Latvijoje, Vidžemėje, Limbažių savivaldybėje, Umurgos valsčiuje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vainižiai · Žiūrėti daugiau »

Vakarų pasaulis

Vakarų pasaulis Vakarų pasaulis gali turėti daug reikšmių priklausomai nuo konteksto.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vakarų pasaulis · Žiūrėti daugiau »

Valda Marija Šuvcāne

Valda Marija Šuvcanė (mergautinė pav. Blūma, 1923 m. gruodžio 14 d. Lielirbė, Latvija – 2007 m. gruodžio 26 d. Latvija) – lyvių kultūros darbuotoja ir visuomenės veikėja.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Valda Marija Šuvcāne · Žiūrėti daugiau »

Valgykla

Valgykla mokykloje Valgykla prekybos centre Valgykla – ekonominės klasės maitinimo paskirties įstaiga orientuota į kasdienio masinio maitinimo poreikių tenkinimą.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Valgykla · Žiūrėti daugiau »

Valstybinis himnas

Valstybės (Valstybinis) himnas – patriotinis muzikinis kūrinys, tam tikroje valstybėje įstatymais ar kitais teisiniais aktais paskelbtas oficialiu.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Valstybinis himnas · Žiūrėti daugiau »

Valt Ernštreit

Valtas Ernštreitas (g. 1974 m. gegužės 26 d. Rygoje, Latvijoje) – lyvių kalbininkas, lyvių kalbos žinovas, vertėjas ir poetas, visuomenininkas, lyvių kalbos gaivinimo aktyvistas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Valt Ernštreit · Žiūrėti daugiau »

Vardažodis

Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vardažodis · Žiūrėti daugiau »

Vardininkas

Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »

Vasario 4

Vasario 4 yra 35-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vasario 4 · Žiūrėti daugiau »

Veikslas

Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Veikslas · Žiūrėti daugiau »

Veiksmažodis

Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »

Veiksnys

Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Veiksnys · Žiūrėti daugiau »

Vengrų kalba

Vengrų kalba (veng. magyar nyelv) – Uralo kalbų šeimos ugrų kalbų pogrupio kalba.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vengrų kalba · Žiūrėti daugiau »

Ventspilio savivaldybė

Ventspilio savivaldybė – administracinis vienetas vakarų Latvijoje, Kurše, prie Baltijos jūros.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Ventspilio savivaldybė · Žiūrėti daugiau »

Ventspilis

Irenos Degutienės, 2010 m. lankėsi moderniausioje Latvijoje Ventspilio bibliotekoje Ventspilis (arba Ventpilis) – miestas Latvijos šiaurės vakarinėje dalyje prie Baltijos jūros.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Ventspilis · Žiūrėti daugiau »

Vepsų kalba

Uralo kalbų paplitimas Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vepsų kalba · Žiūrėti daugiau »

Veru kalba

Veru kalbos paplitimo plotas pažymėtas tamsiai raudonai. Veru kalba (võro kiil) – kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Veru kalba · Žiūrėti daugiau »

Vidžemė

Vidžemė, taip pat Vidzemė – istorinis-kultūrinis regionas šiaurės centrinėje Latvijos dalyje, šiauriau Dauguvos upės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vidžemė · Žiūrėti daugiau »

Vietininkas

Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »

Vietovardis

Vietovardis (arba toponimas; nuo  – „vieta“, ὄνομα – „vardas“) – tikrinis bet kokio geografinio objekto (vietovės) pavadinimas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vietovardis · Žiūrėti daugiau »

Virvelinės keramikos kultūra

Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Virvelinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »

Vodų kalba

Vodų kalba (vod. vaďďā tšēli arba mā tšēli 'žemės kalba') – negausios Rusijoje, Leningrado srityje, Kingisepo rajone gyvenančios vodų tautos agliutinacinė kalba.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vodų kalba · Žiūrėti daugiau »

Vokiečiai

reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vokiečiai · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių kalba

Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

XI amžius

Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lyvių kalba ir XI amžius · Žiūrėti daugiau »

XII amžius

Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lyvių kalba ir XII amžius · Žiūrėti daugiau »

XIII amžius

Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lyvių kalba ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XIX amžius

Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lyvių kalba ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »

XVI amžius

Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lyvių kalba ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »

XVII amžius

Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lyvių kalba ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lyvių kalba ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »

XX amžius pr. m. e.

Fajansinis hipopotamas iš Aukštutinio Egipto. ~XX a. pr. m. e. Faraonas Amenemis I. Bareljefo fragmentas ~XX a. pr. m. e. Kretos keramika Dvidešimtasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 2000 m.

Nauja!!: Lyvių kalba ir XX amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

1350 m.

1350 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1350 m. · Žiūrėti daugiau »

1550 m.

1550 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1550 m. · Žiūrėti daugiau »

1639 m.

1639 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1639 m. · Žiūrėti daugiau »

1778 m.

1778 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1778 m. · Žiūrėti daugiau »

1789 m.

1789 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1789 m. · Žiūrėti daugiau »

1846 m.

1846 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1846 m. · Žiūrėti daugiau »

1858 m.

1858 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1858 m. · Žiūrėti daugiau »

1860 m.

1860 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1860 m. · Žiūrėti daugiau »

1861 m.

1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1861 m. · Žiūrėti daugiau »

1863 m.

1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1863 m. · Žiūrėti daugiau »

1868 m.

1868 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1868 m. · Žiūrėti daugiau »

1880 m.

1880 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1880 m. · Žiūrėti daugiau »

1883 m.

1883 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1883 m. · Žiūrėti daugiau »

1888 m.

1888 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1888 m. · Žiūrėti daugiau »

1910 m.

1910 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1910 m. · Žiūrėti daugiau »

1920 m.

1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1920 m. · Žiūrėti daugiau »

1921 m.

1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1921 m. · Žiūrėti daugiau »

1923 m.

1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1923 m. · Žiūrėti daugiau »

1924 m.

1924 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1924 m. · Žiūrėti daugiau »

1925 m.

1925 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1925 m. · Žiūrėti daugiau »

1931 m.

1931 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1931 m. · Žiūrėti daugiau »

1935 m.

1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1935 m. · Žiūrėti daugiau »

1938 m.

1938 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1938 m. · Žiūrėti daugiau »

1939 m.

1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1939 m. · Žiūrėti daugiau »

1942 m.

1942 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1942 m. · Žiūrėti daugiau »

1943 m.

1943 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1943 m. · Žiūrėti daugiau »

1948 m.

1948 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1948 m. · Žiūrėti daugiau »

1950 m.

1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1950 m. · Žiūrėti daugiau »

1955 m.

1955 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1955 m. · Žiūrėti daugiau »

1956 m.

1956 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1956 m. · Žiūrėti daugiau »

1970 m.

1970 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1970 m. · Žiūrėti daugiau »

1976 m.

1976 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1976 m. · Žiūrėti daugiau »

1980 m.

1980 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1980 m. · Žiūrėti daugiau »

1989 m.

1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1989 m. · Žiūrėti daugiau »

1990 m.

1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1990 m. · Žiūrėti daugiau »

1991 m.

1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1991 m. · Žiūrėti daugiau »

1992 m.

1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1992 m. · Žiūrėti daugiau »

1993 m.

1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1993 m. · Žiūrėti daugiau »

1994 m.

1994 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1994 m. · Žiūrėti daugiau »

1995 m.

1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1995 m. · Žiūrėti daugiau »

1998 m.

1998 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1998 m. · Žiūrėti daugiau »

1999 m.

1999 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1999 m. · Žiūrėti daugiau »

2000 m.

2000 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 2000 m. · Žiūrėti daugiau »

2003 m.

2003 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 2003 m. · Žiūrėti daugiau »

2012 m.

2012 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 2012 m. · Žiūrėti daugiau »

2013 m.

2013 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 2013 m. · Žiūrėti daugiau »

2015 m.

2015 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 2015 m. · Žiūrėti daugiau »

2018 m.

2018 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 2018 m. · Žiūrėti daugiau »

2020 m.

2020 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 2020 m. · Žiūrėti daugiau »

2022 m.

2022 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 2022 m. · Žiūrėti daugiau »

4 tūkstantmetis pr. m. e.

Ketvirtasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 4000-aisiais pr.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 4 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

Unijapedija yra sąvoka žemėlapį ar semantinį tinklą, organizuotu kaip enciklopedijos - žodyno. Ji suteikia trumpą apibrėžimą kiekviena sąvoka ir jos santykius.

Tai yra milžiniškas internete psichikos žemėlapis, kuris tarnauja kaip koncepcijos diagramas. Tai laisvai naudoti ir kiekvienas gaminys, ar dokumentas gali būti atsisiųsta. Tai įrankis, išteklių arba nuoroda studijų, mokslinių tyrimų, švietimo, mokymosi ar mokymo, kuris gali būti naudojamas mokytojų, pedagogų, mokinių ir studentų; už akademinio pasaulio: mokyklų, pirminė, antrinė, vidurinės mokyklos, vidurinės techninės laipsnį, kolegijoje, universitete, bakalauro, magistro ar daktaro laipsnius; už dokumentų, ataskaitų, projektų, idėjų, dokumentų, tyrimų santraukos arba baigiamasis darbas. Čia yra apibrėžimas, paaiškinimai, aprašymas, arba vienas didelis, dėl kurių jums reikia informacijos prasmė, ir jų atitinkamas sąvokas kaip žodynėlis sąrašas. Turimas Lietuvos, Anglų, Ispanų, Portugalų, Japonijos, Kinijos, Prancūzų kalba, Vokiečių kalba, Italų kalba, Lenkas, Olandų, Rusų, Arabiškas, Hindi, Švedijos, Ukrainiečių, Vengrų, Katalonų, Čekijos, Hebrajų, Danų, Suomijos, Indoneziečių, Norvegijos, Rumunų, Turkų kalba, Vietnamiečių, Korėjiečių, Thai, Graikų kalba, Bulgarų kalba, Kroatų, Slovakijos, Filipinų, Latvijos, Estijos ir Slovėnų Daugiau kalbų netrukus.

Visa informacija buvo išgauti iš Vikipedija, ir tai pateikiamas pagal licenciją Creative Commons Attribution/Share-Alike Licenciją.

Unijapedija nėra patvirtinta Wikimedia Foundation ir nėra su juo susijusi.

„Google Play“, „Android“ ir „Google Play“ logotipas yra „Google Inc.“ prekių ženklai.

Privatumo politika

SiunčiamiPriimamojo