Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lenkijos karalystė ir Mazovijos kunigaikštystė
Lenkijos karalystė ir Mazovijos kunigaikštystė turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Boleslovas III Kreivaburnis, Krėvos sutartis, Kulmo žemė, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mazovija, Meška I, Piastai, Varšuva, Vokiečių ordinas.
Boleslovas III Kreivaburnis
Boleslovas III Kreivaburnis (dar vadinamas Boleslovu III Kreivalūpiu; 1102 m. – 1138 m.) – Lenkijos kunigaikštis.
Boleslovas III Kreivaburnis ir Lenkijos karalystė · Boleslovas III Kreivaburnis ir Mazovijos kunigaikštystė ·
Krėvos sutartis
Krėvos pilyje'' Krėvos sutartis, Krėvos unija – 1385 m.
Krėvos sutartis ir Lenkijos karalystė · Krėvos sutartis ir Mazovijos kunigaikštystė ·
Kulmo žemė
Kulmo žemė (prūs. Kulms) – nedidelis istorinis regionas dabartinėje vidurio Lenkijoje, tarp Vyslos ir Druvinčios upių.
Kulmo žemė ir Lenkijos karalystė · Kulmo žemė ir Mazovijos kunigaikštystė ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lenkija ir Lenkijos karalystė · Lenkija ir Mazovijos kunigaikštystė ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Mazovijos kunigaikštystė ·
Mazovija
Mazovija – geografinė ir istorinė sritis rytų Lenkijoje, kurios istorinė sostinė ir seniausias miestas yra Plockas.
Lenkijos karalystė ir Mazovija · Mazovija ir Mazovijos kunigaikštystė ·
Meška I
Meška I (apie 922 m. ar 935 m. – 992 m. gegužės 25 d.) – lenkų kunigaikštis ir pirmas istorinis Lenkijos valdovas. Piastų dinastijos atstovas, legendinio Zemomyslo sūnus ir Lesteko anūkas. Meška I buvo Boleslovo I tėvas.
Lenkijos karalystė ir Meška I · Mazovijos kunigaikštystė ir Meška I ·
Piastai
Piastų herbasPiastai – pirmoji istorinė karališkoji lenkų dinastija.
Lenkijos karalystė ir Piastai · Mazovijos kunigaikštystė ir Piastai ·
Varšuva
Váršuva – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas, miestas-apskritis.
Lenkijos karalystė ir Varšuva · Mazovijos kunigaikštystė ir Varšuva ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Lenkijos karalystė ir Vokiečių ordinas · Mazovijos kunigaikštystė ir Vokiečių ordinas ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lenkijos karalystė ir Mazovijos kunigaikštystė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lenkijos karalystė ir Mazovijos kunigaikštystė panašumų
Palyginimas tarp Lenkijos karalystė ir Mazovijos kunigaikštystė
Lenkijos karalystė yra 45 santykius, o Mazovijos kunigaikštystė turi 59. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 9.62% = 10 / (45 + 59).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lenkijos karalystė ir Mazovijos kunigaikštystė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
