Greičiau nei naršyklėje!
28 santykiai: Albertas I Taboras, Aleksandras, Žemaičių seniūnas, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Brestas (Baltarusija), Bronius Dundulis, Goštautai, Jogailaičių dinastija, Jonas Albrechtas, Jonas Jurgaitis Zaberezinskis, Lenkijos karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Maskvos didžioji kunigaikštystė, Melnikas, Mykolas Glinskis, Petrakavas, Ponų taryba, Radvilos, Spalio 23, Spalio 3, Spalio 4, Stanislovas Kęsgaila, Trakų vaivada, Varšuva, Vilniaus vyskupija, 1499 m., 1501 m., 1505 m..
Albertas I Taboras
Vaitiekus Albertas I Taboras (1453 m. Tabariškėse – 1507 m. kovo 27 d. Krokuvoje) – Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas 1491–1507 m., Vilniaus miesto gynybinės sienos statybos skatintojas ir rėmėjas.
Nauja!!: Melniko aktas ir Albertas I Taboras · Žiūrėti daugiau »
Aleksandras
Aleksandras (1461 m. rugpjūčio 5 d. Krokuvoje – 1506 m. rugpjūčio 19 d. arba 20 d. Vilniuje), Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1492 m. iki mirties) ir Lenkijos karalius (nuo 1501 m. spalio pradžios iki mirties).
Nauja!!: Melniko aktas ir Aleksandras · Žiūrėti daugiau »
Žemaičių seniūnas
Žemaičių seniūnijos herbasŽemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.
Nauja!!: Melniko aktas ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Melniko aktas ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Brestas (Baltarusija)
Brèstas (arba Brasta, Lietuvos Brasta) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, Muchaveco ir Vakarų Bugo santakoje, netoli sienos su Lenkija.
Nauja!!: Melniko aktas ir Brestas (Baltarusija) · Žiūrėti daugiau »
Bronius Dundulis
Bronius Dundulis (1909 m. lapkričio 26 d. Gyvakarai, Kupiškio valsčius – 2000 m. rugsėjo 1 d. Vilnius) – Lietuvos istorikas, habilituotas istorijos mokslų daktaras (1940 m. ir 1967 m.).
Nauja!!: Melniko aktas ir Bronius Dundulis · Žiūrėti daugiau »
Goštautai
Goštautai – lietuvių kilmės LDK didikų giminė, viena įtakingiausių giminių XIV-XVI a., tuo metu besivaržiusi tik su Kęsgailomis ir nuo XV a. pabaigos – su Radvilomis.
Nauja!!: Melniko aktas ir Goštautai · Žiūrėti daugiau »
Jogailaičių dinastija
Jogailaičiai – Gediminaičių dinastijos atšaka, pradėta Jogailos, kurios atstovai 1377–1392 bei 1440–1572 valdė LDK, 1386–1572 Lenkijos karalystę, 1471–1526 Čekijos karalystę, 1440–1444 bei 1490–1526 metais Vengrijos karalystę.
Nauja!!: Melniko aktas ir Jogailaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »
Jonas Albrechtas
Jonas Albrechtas (1459 m. lapkričio 30 d. – 1501 m. birželio 17 d.) – Lenkijos karalius nuo 1492 m. Gediminaičių dinastijos atstovas.
Nauja!!: Melniko aktas ir Jonas Albrechtas · Žiūrėti daugiau »
Jonas Jurgaitis Zaberezinskis
Jonas Jurgaitis Zaberezinskis (1437 m. – 1508 m.) – LDK didikas.
Nauja!!: Melniko aktas ir Jonas Jurgaitis Zaberezinskis · Žiūrėti daugiau »
Lenkijos karalystė
Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.
Nauja!!: Melniko aktas ir Lenkijos karalystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Melniko aktas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Maskvos didžioji kunigaikštystė
Maskvos didžioji kunigaikštystė – XIV–XVI a. pr.
Nauja!!: Melniko aktas ir Maskvos didžioji kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Melnikas
Melnikas gali reikšti.
Nauja!!: Melniko aktas ir Melnikas · Žiūrėti daugiau »
Mykolas Glinskis
Mykolas Glinskis (apie 1460 m. Turovas, dab. Baltarusija – 1534 m. rugsėjo 15 d. Maskva) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas.
Nauja!!: Melniko aktas ir Mykolas Glinskis · Žiūrėti daugiau »
Petrakavas
Petrakãvas – miestas-apskritis pietinėje Lenkijoje, į pietus nuo Lodzės.
Nauja!!: Melniko aktas ir Petrakavas · Žiūrėti daugiau »
Ponų taryba
Ponų taryba arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.
Nauja!!: Melniko aktas ir Ponų taryba · Žiūrėti daugiau »
Radvilos
Radvilos (lenkiškai paprastai save vadindavo Radziwiłłowie) – LDK didikų giminė, iškilusi XV a. ir išlikusi viena įtakingiausių iki LDK gyvavimo pabaigos XVIII a. pabaigoje.
Nauja!!: Melniko aktas ir Radvilos · Žiūrėti daugiau »
Spalio 23
Spalio 23 yra 296-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 297-a).
Nauja!!: Melniko aktas ir Spalio 23 · Žiūrėti daugiau »
Spalio 3
Spalio 3 yra 276-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 277-a).
Nauja!!: Melniko aktas ir Spalio 3 · Žiūrėti daugiau »
Spalio 4
Spalio 4 yra 277-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 278-a).
Nauja!!: Melniko aktas ir Spalio 4 · Žiūrėti daugiau »
Stanislovas Kęsgaila
Stanislovas Kęsgaila (1520 m. Kražiuose – 1554 m. vasario mėn. Vilniuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.
Nauja!!: Melniko aktas ir Stanislovas Kęsgaila · Žiūrėti daugiau »
Trakų vaivada
Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a.Trakų vaivada – Trakų vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Melniko aktas ir Trakų vaivada · Žiūrėti daugiau »
Varšuva
Váršuva – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas, miestas-apskritis.
Nauja!!: Melniko aktas ir Varšuva · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus vyskupija
Vilniaus katedra Vilniaus vyskupija – Lietuvos vyskupija, veikusi iki 1925 m., kai tapo Vilniaus arkivyskupija.
Nauja!!: Melniko aktas ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »
1499 m.
1499 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Melniko aktas ir 1499 m. · Žiūrėti daugiau »
1501 m.
1501 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Melniko aktas ir 1501 m. · Žiūrėti daugiau »
1505 m.
1505 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Melniko aktas ir 1505 m. · Žiūrėti daugiau »
