Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Michailas Golenko

Indeksas Michailas Golenko

Michailas Golenko (1891 m. rugpjūčio 1 d. Janapolyje, Rusijos imperija – ?) – TRSR karininkas, papulkininkis, Rusijos išvadavimo armijos generalinio štabo narys.

17 santykiai: Gegužės 9, Janapolis (Kražiai), Rėgensburgas, Rugpjūčio 1, Rugpjūčio 18, Rusijos išvadavimo armija, Rusijos imperija, Ukraina, Vakarų Sibiras, 1891 m., 1919 m., 1920 m., 1921 m., 1940 m., 1941 m., 1944 m., 1945 m..

Gegužės 9

Gegužės 9 yra 129-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 130-a).

Nauja!!: Michailas Golenko ir Gegužės 9 · Žiūrėti daugiau »

Janapolis (Kražiai)

Janapolis – kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, 2 km į šiaurės vakarus nuo Kražių, prie kelio, apsuptas raistelių.

Nauja!!: Michailas Golenko ir Janapolis (Kražiai) · Žiūrėti daugiau »

Rėgensburgas

Rėgensburgas – miestas pietryčių Vokietijoje, Bavarijos žemėje.

Nauja!!: Michailas Golenko ir Rėgensburgas · Žiūrėti daugiau »

Rugpjūčio 1

Rugpjūčio 1 yra 213-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 214-a).

Nauja!!: Michailas Golenko ir Rugpjūčio 1 · Žiūrėti daugiau »

Rugpjūčio 18

Rugpjūčio 18 yra 230-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 231-a).

Nauja!!: Michailas Golenko ir Rugpjūčio 18 · Žiūrėti daugiau »

Rusijos išvadavimo armija

A. Vlasovas ir jo kariai Rusijos išvadavimo armija, dar žinoma kaip Vlasovo armija – didžiausias rusų kolaborantų karinis vienetas, II pasaulinio karo metu kariavęs nacių Vokietijos pusėje.

Nauja!!: Michailas Golenko ir Rusijos išvadavimo armija · Žiūrėti daugiau »

Rusijos imperija

Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.

Nauja!!: Michailas Golenko ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »

Ukraina

Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.

Nauja!!: Michailas Golenko ir Ukraina · Žiūrėti daugiau »

Vakarų Sibiras

Vakarų Sibiras – geografinis-kultūrinis regionas dabartinėje Rusijos Federacijoje ir šiauriniame Kazachstane - Sibiro vakariausia dalis. Apima vakarinį Šiaurės Azijos trečdalį. Pagrindinę jo dalį sudaro Uralo federalinė apygarda, be kurios taip pat apima Omsko, Tomsko, Novosibirsko sritis Sibiro federalinėje apygardoje. Rusiškuose šaltiniuose XII–XVII a. šis regionas vadintas Jugra. Vakarų Sibire yra svarbus, istorinis Tobolsko miestas, įkurtas 1587 m., kaip Sibiro įsisavinimo centras. 1708 m. tapo Sibiro provincijos, besidriekiančios nuo Uralo kalnų iki Didžiojo vandenyno, sostine.

Nauja!!: Michailas Golenko ir Vakarų Sibiras · Žiūrėti daugiau »

1891 m.

1891 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Golenko ir 1891 m. · Žiūrėti daugiau »

1919 m.

1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Golenko ir 1919 m. · Žiūrėti daugiau »

1920 m.

1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Golenko ir 1920 m. · Žiūrėti daugiau »

1921 m.

1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Golenko ir 1921 m. · Žiūrėti daugiau »

1940 m.

1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Golenko ir 1940 m. · Žiūrėti daugiau »

1941 m.

1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Golenko ir 1941 m. · Žiūrėti daugiau »

1944 m.

1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Golenko ir 1944 m. · Žiūrėti daugiau »

1945 m.

1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Golenko ir 1945 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »