Panašumai tarp Nirvana ir Sąlygotoji kilmė
Nirvana ir Sąlygotoji kilmė turi 8 dalykų dažni (Unijapedija): Atbudimas (budizmas), Būtis, Buda, Budizmas, Dzenas, Nagardžuna, Nepasitenkinimas, Samsara.
Atbudimas (budizmas)
Atbudimas, arba bodhis (skr. bodhi) – terminas, kuriuo budizme vadinamas sąmonės atsivėrimas tobulam tikrosios daiktų prigimties supratimui.
Atbudimas (budizmas) ir Nirvana · Atbudimas (budizmas) ir Sąlygotoji kilmė ·
Būtis
Būtis arba egzistencija – buvimas tikrovėje, buvimas tikru – tuo, kas esti; tikrovės pajauta, priešingybė nebūčiai.
Būtis ir Nirvana · Būtis ir Sąlygotoji kilmė ·
Buda
Buda (pažodžiui – „atbudęs“) budizme – atbudusi, arba pasiekusi nušvitimą, būtybė.
Buda ir Nirvana · Buda ir Sąlygotoji kilmė ·
Budizmas
Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi šiaurės Indijoje I tūkstantmečio pr.
Budizmas ir Nirvana · Budizmas ir Sąlygotoji kilmė ·
Dzenas
Dzenas arba dzenbudizmas (Tai budistinė meditavimo ir dvasinio pažinimo sistema, išsiskirianti visiškai budriu šio mirksnio suvokimu, savaimingu veikimu, grįstu tikrosios prigimties pažinimu, ir atsisakymu nuo egocentriško, vertinančio mąstymo. Dzenas – tai dhjana praktikoje. Dhjana (sanskr. dhyāna) yra proto sutelktumas, meditatyvus pasinėrimas į savastį, kurio metu pranyksta visos dvilypės skirtys, kaip aš – tu, subjektas – objektas, tikrumas – netikrumas. Dzenągalima aiškinti egzoteriškai ir/arba ezoteriškai. Bodhidharma Egzoteriškai dzenas, arba čan, jeigu kalbama apie šios srovės vystymąsi Kinijoje (ypač pradiniu laikotarpiu), yra mahajanos budizmo mokykla, mūsų dienomis įgyjanti visiškai savarankiškos budizmo srovės statusą, kuri išsivystė VI–VII amžiuje iš dhjanos budizmo, kurį į Kinijąatnešė Bodhidharma, susidūrusio su čia jau buvusiu daoizmu. Šiuo požiūriu dzenas yra religija, kurios mokymas ir praktiniai užsiėmimai yra skirti savęs pažinimui (kenšo, satori) ir galutiniam asmens atbudimui, kokį išgyvena buda. Ezoteriškai dzenas nėra religija, o labiau neapibrėžiama, neperduodama esmė, neturinti jokių pavadinimų, neapibūdinama, neišreiškiama sąvokomis ar sampratomis, kuriągalima patirti tik tiesioginio asmeninio išgyvenimo metu. Tokios esmės išraiškos formas galima laikyti visų religijų esme, todėl šiuo požiūriu dzenas nėra susietas išimtinai su budizmu, bet laikytinas išvis nereliginiu, o tiksliau ikireliginiu dalyku. Tai pirminė visos būties tobulybė. Tokia, kaip jąapibūdina daugelio dvasinio pažinimo krypčių praktikų, išminčių, šventųjų ir religinių pranašų. Budizme ši esmė vadinama „samsaros ir nirvanos tapatumu“. Šiuo požiūriu dzeno meditacija (jap. zadzen) yra ne pratybų metodas, kuriuo remdamiesi neišmanymo apimti žmonės gali išsilaisvinti iš kančių, o kiekvienam asmeniui kiekvienąmirksnį būdingos tobulos prigimties (tikrosios savasties) tiesioginė išraiška ir įgyvendinimas.
Dzenas ir Nirvana · Dzenas ir Sąlygotoji kilmė ·
Nagardžuna
Ačarja Nagardžuna ( – 'naga didvyris'; apie 150–250 m.) – Indijos filosofas bei mahajanos budizmo Madhjamakos mokyklos įkūrėjas.
Nagardžuna ir Nirvana · Nagardžuna ir Sąlygotoji kilmė ·
Nepasitenkinimas
Nepasitenkinimas (kančia) – pamatinė budizmo sąvoka minima Keturiose tauriosiose tiesose, pirmoji iš jų, ypač svarbi budistų pasaulėžiūrai.
Nepasitenkinimas ir Nirvana · Nepasitenkinimas ir Sąlygotoji kilmė ·
Samsara
Samsara ( – keliavimas, reinkarnavimas, žemiškų atgimimų ratas) – sąvoka, vartojama skirtingose rytietiškose žinojimo tradicijose: džainizme, budizme, hinduizme, sikhizme, kur jos aspektas – reinkarnacija, kurios pobūdį nulemia karma.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Nirvana ir Sąlygotoji kilmė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Nirvana ir Sąlygotoji kilmė panašumų
Palyginimas tarp Nirvana ir Sąlygotoji kilmė
Nirvana yra 22 santykius, o Sąlygotoji kilmė turi 22. Kaip jie turi bendro 8, Jaccard indeksas yra 18.18% = 8 / (22 + 22).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Nirvana ir Sąlygotoji kilmė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: