Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Palanga ir Sausio 31
Palanga ir Sausio 31 turi 30 dalykų dažni (Unijapedija): Feliksas Tiškevičius, Kretingos rajono savivaldybė, Latviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mėnulis, Profesorius, 1792 m., 1797 m., 1824 m., 1888 m., 1892 m., 1921 m., 1932 m., 1933 m., 1935 m., 1938 m., 1946 m., 1950 m., 1951 m., 1952 m., 1953 m., 1970 m., 1974 m., 1991 m., 1994 m., 1995 m., 1996 m., 2001 m., 2002 m., 2013 m..
Feliksas Tiškevičius
Feliksas Tiškevičius (1869 m. liepos 19 d. Lentvaryje – 1933 m. balandžio 14 d. Paryžiuje, Prancūzija) – Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas.
Feliksas Tiškevičius ir Palanga · Feliksas Tiškevičius ir Sausio 31 ·
Kretingos rajono savivaldybė
Kretingos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje.
Kretingos rajono savivaldybė ir Palanga · Kretingos rajono savivaldybė ir Sausio 31 ·
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
Latviai ir Palanga · Latviai ir Sausio 31 ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Palanga · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Sausio 31 ·
Mėnulis
Mėnulis – vienintelis Žemės gamtinis palydovas ir artimiausias jai kosminis kūnas.
Mėnulis ir Palanga · Mėnulis ir Sausio 31 ·
Profesorius
Profesorius – aukštosios mokyklos dėstytojas, turintis aukščiausiąpedagoginį laipsnį.
Palanga ir Profesorius · Profesorius ir Sausio 31 ·
1792 m.
1792 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1792 m. ir Palanga · 1792 m. ir Sausio 31 ·
1797 m.
1797 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1797 m. ir Palanga · 1797 m. ir Sausio 31 ·
1824 m.
1824 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1824 m. ir Palanga · 1824 m. ir Sausio 31 ·
1888 m.
1888 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1888 m. ir Palanga · 1888 m. ir Sausio 31 ·
1892 m.
1892 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1892 m. ir Palanga · 1892 m. ir Sausio 31 ·
1921 m.
1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1921 m. ir Palanga · 1921 m. ir Sausio 31 ·
1932 m.
1932 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1932 m. ir Palanga · 1932 m. ir Sausio 31 ·
1933 m.
1933 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1933 m. ir Palanga · 1933 m. ir Sausio 31 ·
1935 m.
1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1935 m. ir Palanga · 1935 m. ir Sausio 31 ·
1938 m.
1938 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1938 m. ir Palanga · 1938 m. ir Sausio 31 ·
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1946 m. ir Palanga · 1946 m. ir Sausio 31 ·
1950 m.
1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1950 m. ir Palanga · 1950 m. ir Sausio 31 ·
1951 m.
1951 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1951 m. ir Palanga · 1951 m. ir Sausio 31 ·
1952 m.
1952 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1952 m. ir Palanga · 1952 m. ir Sausio 31 ·
1953 m.
1953 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1953 m. ir Palanga · 1953 m. ir Sausio 31 ·
1970 m.
1970 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1970 m. ir Palanga · 1970 m. ir Sausio 31 ·
1974 m.
1974 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1974 m. ir Palanga · 1974 m. ir Sausio 31 ·
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1991 m. ir Palanga · 1991 m. ir Sausio 31 ·
1994 m.
1994 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
1994 m. ir Palanga · 1994 m. ir Sausio 31 ·
1995 m.
1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1995 m. ir Palanga · 1995 m. ir Sausio 31 ·
1996 m.
1996 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1996 m. ir Palanga · 1996 m. ir Sausio 31 ·
2001 m.
2001 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
2001 m. ir Palanga · 2001 m. ir Sausio 31 ·
2002 m.
2002 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
2002 m. ir Palanga · 2002 m. ir Sausio 31 ·
2013 m.
2013 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Palanga ir Sausio 31 turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Palanga ir Sausio 31 panašumų
Palyginimas tarp Palanga ir Sausio 31
Palanga yra 211 santykius, o Sausio 31 turi 293. Kaip jie turi bendro 30, Jaccard indeksas yra 5.95% = 30 / (211 + 293).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Palanga ir Sausio 31 santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
