Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Petras Kiška ir Polocko vaivada

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Petras Kiška ir Polocko vaivada

Petras Kiška vs. Polocko vaivada

Petras Kiška (m. 1534 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Drohičino seniūnas, 1521–1532 m. Polocko vaivadijos herbas Polocko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Polocko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Polocko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Polocko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.

Panašumai tarp Petras Kiška ir Polocko vaivada

Petras Kiška ir Polocko vaivada turi 7 dalykų dažni (Unijapedija): Žemaičių seniūnas, Jonas Glebavičius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Stanislovas Astikas, Trakų kaštelionas, 1519 m., 1532 m..

Žemaičių seniūnas

Žemaičių seniūnijos herbasŽemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.

Petras Kiška ir Žemaičių seniūnas · Polocko vaivada ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Jonas Glebavičius

Jonas Glebavičius (apie 1480–1549 m. balandžio 23 d.) – LDK valstybinis veikėjas.

Jonas Glebavičius ir Petras Kiška · Jonas Glebavičius ir Polocko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Petras Kiška · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Polocko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Stanislovas Astikas

Stanislovas Astikas (? – 1519) – LDK valstybinis veikėjas.

Petras Kiška ir Stanislovas Astikas · Polocko vaivada ir Stanislovas Astikas · Žiūrėti daugiau »

Trakų kaštelionas

Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Trakų kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Trakų vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Trakų vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Petras Kiška ir Trakų kaštelionas · Polocko vaivada ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

1519 m.

1519 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1519 m. ir Petras Kiška · 1519 m. ir Polocko vaivada · Žiūrėti daugiau »

1532 m.

1532 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1532 m. ir Petras Kiška · 1532 m. ir Polocko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Petras Kiška ir Polocko vaivada

Petras Kiška yra 27 santykius, o Polocko vaivada turi 94. Kaip jie turi bendro 7, Jaccard indeksas yra 5.79% = 7 / (27 + 94).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Petras Kiška ir Polocko vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »