Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Povilas Alšėniškis ir Vilniaus vyskupija
Povilas Alšėniškis ir Vilniaus vyskupija turi 14 dalykų dažni (Unijapedija): Dominikonų ordinas, Janas Dlugošas, Jonas iš Lietuvos kunigaikščių, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Pranciškonai, Rugsėjo 4, Vaitiekus Radvila, Valerijonas Protasevičius, Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, Vilnius, 1507 m., 1512 m., 1536 m., 1555 m..
Dominikonų ordinas
Dominikonų ordinas arba Brolių pamokslininkų ordinas (sutrumpintai OP arba O. P.) – Romos katalikų vienuolių religinis ordinas.
Dominikonų ordinas ir Povilas Alšėniškis · Dominikonų ordinas ir Vilniaus vyskupija ·
Janas Dlugošas
Janas Dlugošas (1415 m. gruodžio 1 d. Bžežnica, Radomo pavietas – 1480 m. gegužės 19 d. Krokuva) – lenkų kronikininkas, istorikas ir diplomatas.
Janas Dlugošas ir Povilas Alšėniškis · Janas Dlugošas ir Vilniaus vyskupija ·
Jonas iš Lietuvos kunigaikščių
Jonas iš Lietuvos kunigaikščių (dar Jonas II Žygimantaitis, 1499 m. sausio 8 d., Krokuva ? – 1538 m. vasario 18 d. Poznanė, palaidotas Vilniaus arkikatedros Vyskupų koplyčios kriptoje) – Vilniaus ir Poznanės vyskupas.
Jonas iš Lietuvos kunigaikščių ir Povilas Alšėniškis · Jonas iš Lietuvos kunigaikščių ir Vilniaus vyskupija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Povilas Alšėniškis · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus vyskupija ·
Pranciškonai
Pranciškonų ordino emblema Francisko de Surbarano paveiksle (Franciskas yra ispaniškas Pranciškaus vardo varijantas) Pranciškonas – Romos katalikų vienuolių ordino, kurio regula orientuota pagal šv. Pranciškaus Asyžiečio regulą, narys.
Povilas Alšėniškis ir Pranciškonai · Pranciškonai ir Vilniaus vyskupija ·
Rugsėjo 4
Rugsėjo 4 yra 247-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 248-a).
Povilas Alšėniškis ir Rugsėjo 4 · Rugsėjo 4 ir Vilniaus vyskupija ·
Vaitiekus Radvila
Vaitiekus Albertas Radvila (1476 m. sausio 1 d. – 1519 m. balandžio 19 d. Verkiuose) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas.
Povilas Alšėniškis ir Vaitiekus Radvila · Vaitiekus Radvila ir Vilniaus vyskupija ·
Valerijonas Protasevičius
Valerijonas Protasevičius (apie 1504-1505 m. Šuškove (Minsko sr.) – 1579 m. gruodžio 31 d. Vilniuje) – Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas.
Povilas Alšėniškis ir Valerijonas Protasevičius · Valerijonas Protasevičius ir Vilniaus vyskupija ·
Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Vilniaus šv.
Povilas Alšėniškis ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vilniaus vyskupija ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Povilas Alšėniškis ir Vilnius · Vilniaus vyskupija ir Vilnius ·
1507 m.
1507 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1507 m. ir Povilas Alšėniškis · 1507 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1512 m.
1512 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1512 m. ir Povilas Alšėniškis · 1512 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1536 m.
1536 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1536 m. ir Povilas Alšėniškis · 1536 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1555 m.
1555 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1555 m. ir Povilas Alšėniškis · 1555 m. ir Vilniaus vyskupija ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Povilas Alšėniškis ir Vilniaus vyskupija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Povilas Alšėniškis ir Vilniaus vyskupija panašumų
Palyginimas tarp Povilas Alšėniškis ir Vilniaus vyskupija
Povilas Alšėniškis yra 46 santykius, o Vilniaus vyskupija turi 377. Kaip jie turi bendro 14, Jaccard indeksas yra 3.31% = 14 / (46 + 377).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Povilas Alšėniškis ir Vilniaus vyskupija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
