Greičiau nei naršyklėje!
43 santykiai: Augustavas, Balstogė, Bočnė (ežeras), Geldapė, Jotvingiai, Kaimas, Katalikybė, Košcielnis (ežeras), Kreivasis (ežeras), Lenkija, Lenkijos karalystė, Lietuva, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis, Magdeburgo teisė, Palenkės vaivadija, Pilypavas, Prieraslio žydų kapinės, Prieraslio valsčius, Steponas Batoras, Suvalkai, Suvalkų apskritis, Suvalkų vaivadija, Suvalkija, Vakarų Sūduvos aukštuma, VIII amžius pr. m. e., XIII amžius, XIV amžius, XIX amžius, XVII amžius, XVIII amžius, 1570 m., 1571 m., 1576 m., 1790 m., 1795 m., 1870 m., 1921 m., 1948 m., 1953 m., 1975 m., 1998 m..
Augustavas
Augustãvas – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje, ties Mėtos upe ir Augustavo kanalu.
Nauja!!: Prieraslis ir Augustavas · Žiūrėti daugiau »
Balstogė
Bal̃stogė (arba Bialystòkas, Belostòkas) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras.
Nauja!!: Prieraslis ir Balstogė · Žiūrėti daugiau »
Bočnė (ežeras)
Bočnės ežeras – ežeras, Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje ir Prieraslio valsčiuje.
Nauja!!: Prieraslis ir Bočnė (ežeras) · Žiūrėti daugiau »
Geldapė
Geldapė (arba Galdapė, Geldupė) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, 5 km nuo sienos su Kaliningrado sritimi.
Nauja!!: Prieraslis ir Geldapė · Žiūrėti daugiau »
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Nauja!!: Prieraslis ir Jotvingiai · Žiūrėti daugiau »
Kaimas
Šuminų kaimas Beržynės kaimas Dirvonėnų kaimas Kaimas – istoriškai susiklostęs teritorinis (Lietuvoje iki 1945 m. ir administracinis bendruomeninis) vienetas su gyvenviete, kuri mažesnė už miestą.
Nauja!!: Prieraslis ir Kaimas · Žiūrėti daugiau »
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Nauja!!: Prieraslis ir Katalikybė · Žiūrėti daugiau »
Košcielnis (ežeras)
Košcielnio ežeras, Bažnyčios ežeras – ežeras šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje ir Prieraslio valsčiuje.
Nauja!!: Prieraslis ir Košcielnis (ežeras) · Žiūrėti daugiau »
Kreivasis (ežeras)
Kreivasis ežeras – ežeras, Baltijos aukštumose, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje ir Prieraslio valsčiuje.
Nauja!!: Prieraslis ir Kreivasis (ežeras) · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Prieraslis ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lenkijos karalystė
Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.
Nauja!!: Prieraslis ir Lenkijos karalystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Prieraslis ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Nauja!!: Prieraslis ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Prieraslis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis
Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis pasirašyta 1920 m.
Nauja!!: Prieraslis ir Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis · Žiūrėti daugiau »
Magdeburgo teisė
Magdeburgo teisė – viena iš labiausiai paplitusių senųjų miestų teisės sistemų.
Nauja!!: Prieraslis ir Magdeburgo teisė · Žiūrėti daugiau »
Palenkės vaivadija
Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.
Nauja!!: Prieraslis ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Pilypavas
Pilypavas – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Pilypavo valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Nauja!!: Prieraslis ir Pilypavas · Žiūrėti daugiau »
Prieraslio žydų kapinės
Prieraslio žydų kapinės - žydų kapinės įkurtos 1839 m. Prieraslio kaime.
Nauja!!: Prieraslis ir Prieraslio žydų kapinės · Žiūrėti daugiau »
Prieraslio valsčius
Prieraslio valsčius – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje.
Nauja!!: Prieraslis ir Prieraslio valsčius · Žiūrėti daugiau »
Steponas Batoras
Janas Mateika. Steponas Batoras prie Pskovo (1872 m.) ATR Stepono Batoro valdymo laikais Vavelyje Atminimo lenta Vilniaus universiteto Didžiajame kieme Steponas Batoras (lenk. Stefan Batory; vengr. Báthory István, 1533 m. rugsėjo 27 d. – 1586 m. gruodžio 12 d.) – Transilvanijos kunigaikštis (1571–1576 m.), Lenkijos karalius (1575–1586 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1576–1586 m.). Valdė kartu su Ona Jogailaite.
Nauja!!: Prieraslis ir Steponas Batoras · Žiūrėti daugiau »
Suvalkai
Suválkai – miestas ir miestas-apskritis Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, netoli sienos su Lietuva ir Baltarusija.
Nauja!!: Prieraslis ir Suvalkai · Žiūrėti daugiau »
Suvalkų apskritis
Suvalkų apskritis – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje.
Nauja!!: Prieraslis ir Suvalkų apskritis · Žiūrėti daugiau »
Suvalkų vaivadija
Suvalkų vaivadija − 1975−1998 m. Lenkijos Liaudies Respublikos ir nepriklausomos Lenkijos teritorijos administracinis vienetas.
Nauja!!: Prieraslis ir Suvalkų vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Suvalkija
Suvalkija (Sūduva) – Lietuvos etnografinis regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis didžiąjąLietuvos Užnemunės dalį (Marijampolės apskritį - Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonus, Kauno apskrities Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis).
Nauja!!: Prieraslis ir Suvalkija · Žiūrėti daugiau »
Vakarų Sūduvos aukštuma
Vakarų Sūduvos aukštuma – mezoreljefas, esantis Baltijos aukštumose šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje ir Varmijos Mozūrų vaivadijoje.
Nauja!!: Prieraslis ir Vakarų Sūduvos aukštuma · Žiūrėti daugiau »
VIII amžius pr. m. e.
Aštuntasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 800 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 701 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Prieraslis ir VIII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Prieraslis ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Prieraslis ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Prieraslis ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Prieraslis ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Prieraslis ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »
1570 m.
1570 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prieraslis ir 1570 m. · Žiūrėti daugiau »
1571 m.
1571 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prieraslis ir 1571 m. · Žiūrėti daugiau »
1576 m.
1576 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prieraslis ir 1576 m. · Žiūrėti daugiau »
1790 m.
1790 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prieraslis ir 1790 m. · Žiūrėti daugiau »
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prieraslis ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »
1870 m.
1870 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prieraslis ir 1870 m. · Žiūrėti daugiau »
1921 m.
1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prieraslis ir 1921 m. · Žiūrėti daugiau »
1948 m.
1948 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prieraslis ir 1948 m. · Žiūrėti daugiau »
1953 m.
1953 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prieraslis ir 1953 m. · Žiūrėti daugiau »
1975 m.
1975 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prieraslis ir 1975 m. · Žiūrėti daugiau »
1998 m.
1998 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prieraslis ir 1998 m. · Žiūrėti daugiau »
