Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Riurikaičių dinastija ir Rusija

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Riurikaičių dinastija ir Rusija

Riurikaičių dinastija vs. Rusija

Pirmųjų riurikaičių herbai Riurikaičių dinastija – kunigaikščių dinastija ir giminė, kuri valdė Kijevo Rusiąir nuo jos atskilusias kunigaikštystes nuo IX a. iki 1598 m., kai nepalikęs palikuonių mirė Rusijos caras Fiodoras I. Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

Panašumai tarp Riurikaičių dinastija ir Rusija

Riurikaičių dinastija ir Rusija turi 11 dalykų dažni (Unijapedija): Aleksandras Neviškis, Didysis Naugardas, Ivanas Rūstusis, Jaroslavas Išmintingasis, Kijevo Rusia, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Polockas, Riurikas, Rusija, Smolenskas, Vladimiras Sviatoslavičius.

Aleksandras Neviškis

Aleksandras Neviškis (pilnas vardas Алекса́ндр Яросла́вич Не́вский, apie 1220 m. birželio 6 d. Pereslavlis-Zaleskis – 1263 m. lapkričio 14 d. Gorodecas, dab. Žemutinio Naugardo sritis), 1236-1252 m. Naugardo kunigaikštis ir 1246-1252 m. Kijevo kunigaikštis, 1252-1263 m. didysis Vladimiro kunigaikštis.

Aleksandras Neviškis ir Riurikaičių dinastija · Aleksandras Neviškis ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Didysis Naugardas

Didysis Naugardas (iki 1999 m. Naugardas arba Novgorodas;; sen.gr: Νεμογαρδαϛ (Nemogardas) – miestas vakarų Rusijoje, prie Volchovo upės, netoli Ilmenio ežero. Srities administracinis centras, taip pat verslo ir pramonės centras. Regione išvystytas žemės ūkis. Pramonė: žemės ūkio, trąšų, maisto, baldų, porceliano. Mieste išlikę ankstyvosios rusų architektūros paminklų – paminėtini kremlius (tvirtovė) ir Šv. Sofijos soboras (abu iš XI a.).

Didysis Naugardas ir Riurikaičių dinastija · Didysis Naugardas ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Ivanas Rūstusis

Ivanas Vasiljevičius (pramintas Ivanu Rūsčiuoju (Žiauriuoju), vėliau Ivanu: Ioanu IV; 1530 m. rugpjūčio 25 d. Kolomenskojės k. – 1584 m. kovo 18 d. Maskvoje) – Maskvos didysis kunigaikštis ir pirmasis Rusijos caras (nuo 1547 m.) valdęs 1533 m. – 1584 m. (išskyrus 1575–1576 m., kai nominaliai caru buvo Simeonas Bekbulatovičius). Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus III ir Elenos Glinskajos sūnus. Tėvo linija buvo kilęs iš Ivano Kalitos dinastijos, motinos linija – iš Mamajaus, kuris buvo laikomas Lietuvos kunigaikščių Glinskių giminės pradininku. Pramotė Sofija Paleolog buvo kilusi iš Bizantijos imperatorių dinastijos. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto proproanūkis.

Ivanas Rūstusis ir Riurikaičių dinastija · Ivanas Rūstusis ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Jaroslavas Išmintingasis

Jaroslavas Išmintingasis (gimė – apie 978 m.; mirė – 1054 m. vasario 20 d.) – Kijevo didysis kunigaikštis (1019–1054).

Jaroslavas Išmintingasis ir Riurikaičių dinastija · Jaroslavas Išmintingasis ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Kijevo Rusia

Rusia, arba Kijevo Rusia (sen. rusų kalba рѹсьскаѧ землѧ; gudų k. Кіеўская Русь), nuo IX a. II pusės iki XII a. vidurio daugiausia Nevos, Narvos, Volchovo, Dauguvos aukštupio bei vidurupio, Dniepro, Dniestro aukštupio, Volgos aukštupio ir Okos baseinuose egzistavusi r. slavų ankstyvojo feodalizmo valstybė.

Kijevo Rusia ir Riurikaičių dinastija · Kijevo Rusia ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Polockas

Pòlockas  – miestas šiaurės Baltarusijoje, prie Dauguvos upės prie vietos, kur į jąįteka Polota (nulėmusi miesto vardą).

Polockas ir Riurikaičių dinastija · Polockas ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Riurikas

Riurikas gimė apie 800 m.

Riurikaičių dinastija ir Riurikas · Riurikas ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

Riurikaičių dinastija ir Rusija · Rusija ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Smolenskas

Smolenskas – miestas Rusijoje, prie Dniepro upės, srities centras, geležinkelio mazgas.

Riurikaičių dinastija ir Smolenskas · Rusija ir Smolenskas · Žiūrėti daugiau »

Vladimiras Sviatoslavičius

Vladimiras Sviatoslavičius (dar žinomas kaip Šventasis Vladimiras, Vladimiras Krikštytojas, ~960 m. – 1015 m. liepos 15 d.) – Naugardo kunigaikštis (970–988 m.) bei Kijevo didysis kunigaikštis (978–1015 m.). Jo valdymo metu įvyko Rusios krikštas.

Riurikaičių dinastija ir Vladimiras Sviatoslavičius · Rusija ir Vladimiras Sviatoslavičius · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Riurikaičių dinastija ir Rusija

Riurikaičių dinastija yra 107 santykius, o Rusija turi 314. Kaip jie turi bendro 11, Jaccard indeksas yra 2.61% = 11 / (107 + 314).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Riurikaičių dinastija ir Rusija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »