185 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Alėcka, Alėckos apskritis, Albrechtas Brandenburgietis, Alnaštyno apskritis, Alnaštyno apygarda, Antantė, Antrasis pasaulinis karas, Ščytnas, Šilutė, Šilutės apskritis, Švedija, Šventapilė, Šventapilės apskritis, Šventoji Romos imperija, Įsruties apskritis, Įsrutis (miestas), Žalgirio mūšis, Žuvininkai (Karaliaučius), Žuvininkų apskritis, Žygimantas Senasis, Balandžio 1, Balandžio 10, Balstogė, Bartų Romuva, Berlynas, Birželio 11, Brandenburgas, Branevas, Braunsbergo apskritis, Darkiemio apskritis, Darkiemis, Elbingas, Frydlando apskritis, Frydrichas I (Prūsija), Frydrichas Vilhelmas, Gastos, Gdanskas, Geldapė, Geldapės apskritis, Girdava, Girdavos apskritis, Gruodžio 3, Gumbinė, Gumbinės apskritis, Gumbinės apygarda, Heilsbergo apskritis, Hohencolernai, Johanisburgo apskritis, Josifas Stalinas, ..., Kaliningrado sritis, Karaliaučiaus apygarda, Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis, Karaliaučius, Kentšynas, Klaipėda, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas, Krokuva, Kulmas, Kulmo žemė, Labguva, Labguvos apskritis, Lankos apskritis, Lapkričio 9, Lėciaus apskritis, Lėcius, Lenkai, Lenkų kalba, Lenkija, Lietuva, Lietuviai, Lietuvių kalba, Lietuvos departamentas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos TSR, Lomža, Lukas (Lenkija), Luko apskritis, Mažoji Lietuva, Malborkas, Martin Luther, Morongas, Morungo apskritis, Mrongovas, Nadruva, Naujoji Rytų Prūsija, Neidenburgo apskritis, Nemunas, Nidzica, Olštynas, Olyvos taika, Ortelsburgo apskritis, Osterodės apskritis, Ostruda, Paslenkas, Pišas, Pilkalnio apskritis, Pilkalnis (Pilkalnio apskritis), Pirmasis pasaulinis karas, Plockas, Potsdamo konferencija, Prūsai, Prūsų Olandijos apskritis, Prūsija, Prūsijos karalystė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos provincija, Ragainė, Ragainės apskritis, Rastenburgo apskritis, Rešliaus apskritis, Rešlius, Rusija, Rytų Prūsija, Rytų Prūsijos departamentas, Sausio 18, Sausio 31, Skalva, Spalio 19, Stalupėnai, Stalupėnų apskritis, Tarybų Sąjunga, Tautų Sąjunga, Tilžė, Tilžės apskritis, Tilžės taika, Užnemunė, Ungura, Unguros apskritis, Vakarų Prūsijos provincija, Varmė, Varmės Lidzbarkas, Varmijos Mozūrų vaivadija, Vasario 15, Vėluva, Vėluvos apskritis, Versalio sutartis, Versalio taika, Vienos kongresas, Vokiečiai, Vokiečių kalba, Vokiečių ordinas, Vokietija, Vysla, Ylava (Kaliningrado sritis), Ylavos apskritis, Zensburgo apskritis, 1225 m., 1226 m., 1231 m., 1242 m., 1249 m., 1260 m., 1274 m., 1309 m., 1454 m., 1466 m., 1520 m., 1521 m., 1525 m., 1568 m., 1618 m., 1655 m., 1660 m., 1701 m., 1772 m., 1773 m., 1793 m., 1795 m., 1807 m., 1808 m., 1815 m., 1824 m., 1829 m., 1878 m., 1905 m., 1919 m., 1920 m., 1921 m., 1922 m., 1939 m., 1944 m., 1945 m., 1946 m.. Išplėsti indeksą (135 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Alėcka
Oleckas (1560–1928 m. Marggrabowa, 1928–1945 m. Treuburg, nuo 1945 m.) – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija), netoli Suvalkų ir Luko, prie Legos upės ir prie Didžiojo Alėckos ežero.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Alėcka · Žiūrėti daugiau »
Alėckos apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda Alėckos pilis – apskrities landrato būstinė Alėckos apskritis, 1939–1945 m. Troiburgo apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Alėckos apskritis · Žiūrėti daugiau »
Albrechtas Brandenburgietis
Albrechtas Brandenburgietis (Albertas Brandenburgietis Hohencolernas,,, 1490 m. gegužės 17 d. Ansbachas, Vokietija – 1568 m. kovo 20 d. Tepliava, Prūsija, palaidotas Karaliaučiaus katedroje) – paskutinis Vokiečių ordino didysis magistras, pirmasis Prūsijos kunigaikštystės kunigaikštis.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Albrechtas Brandenburgietis · Žiūrėti daugiau »
Alnaštyno apskritis
Alnaštyno apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Alnaštyno apskritis · Žiūrėti daugiau »
Alnaštyno apygarda
Alnaštyno apygarda – Rytų Prūsijos provincijos, 1905–1918 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Alnaštyno apygarda · Žiūrėti daugiau »
Antantė
Antantė (– ‘santarvė’), arba Trilypė santarvė – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Rusijos politinis ir karinis blokas.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Antantė · Žiūrėti daugiau »
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Antrasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »
Ščytnas
Ščytnas – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija).
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Ščytnas · Žiūrėti daugiau »
Šilutė
Šilutė – miestas vakarinėje Lietuvos dalyje, Klaipėdos krašte, Pajūrio žemumoje, Klaipėdos apskrityje, netoli Kuršių marių ir 8 km iki Rusnės salos.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Šilutė · Žiūrėti daugiau »
Šilutės apskritis
Šilutės apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Šilutės apskritis · Žiūrėti daugiau »
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Švedija · Žiūrėti daugiau »
Šventapilė
Šventapilė (arba Šventapilis;,, 1945–1947 m., nuo 1947 m. Mamonovas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, prie sienos su Lenkija, 48 km į pietus nuo Kaliningrado, nuo 2004 m. balandžio 29 d. Mamonovo miesto apygardos centras.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Šventapilė · Žiūrėti daugiau »
Šventapilės apskritis
Šventapilės apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Šventapilės apskritis · Žiūrėti daugiau »
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija – viduramžiais ir naujaisiais laikais Vakarų bei Vidurio Europoje gyvavęs valstybinis junginys.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Šventoji Romos imperija · Žiūrėti daugiau »
Įsruties apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygardaĮsruties apskritis – 1525–1818 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Įsruties apskritis · Žiūrėti daugiau »
Įsrutis (miestas)
Įsrutis (arba Černiachovskas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Įsruties, Priegliaus ištakos Įsros ir Pisos upių santakoje, 86 km į rytus nuo Kaliningrado.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Įsrutis (miestas) · Žiūrėti daugiau »
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis – 1410 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »
Žuvininkai (Karaliaučius)
Žuvininkai, Skanavikas arba Primorskas (nuo 1945 m., nuo 1946 m.) – gyvenvietė dab.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Žuvininkai (Karaliaučius) · Žiūrėti daugiau »
Žuvininkų apskritis
Krantas apie 1900 m. Gyventojų tankumas Žuvininkų apskrityje 1902 m. Žuvininkų apskritis arba Sembos apskritis (1818–1939 m. Kreis Fischhausen, 1939–1945 m. Landkreis Samland) – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Žuvininkų apskritis · Žiūrėti daugiau »
Žygimantas Senasis
Žygimantas Senasis (1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – Jogailaičių dinastijos LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506–1548).
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Žygimantas Senasis · Žiūrėti daugiau »
Balandžio 1
Balandžio 1 yra 91-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 92-oji).
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Balandžio 1 · Žiūrėti daugiau »
Balandžio 10
Balandžio 10 yra 100-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 101-a).
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Balandžio 10 · Žiūrėti daugiau »
Balstogė
Bal̃stogė (arba Bialystòkas, Belostòkas) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Balstogė · Žiūrėti daugiau »
Bartų Romuva
Bartų Romuva (Frydlandas, arba Pravdinskas) – miestas Rusijoje, 45 km į pietryčius nuo Karaliaučiaus, abipus Alnos upės, Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, prie sienos su Lenkija, Pravdinsko rajono ir Pravdinsko miesto gyvenvietės centras.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Bartų Romuva · Žiūrėti daugiau »
Berlynas
Berlynas – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Berlynas · Žiūrėti daugiau »
Birželio 11
Birželio 11 yra 162-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 163-a).
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Birželio 11 · Žiūrėti daugiau »
Brandenburgas
Brandenburgas – federalinė žemė rytinėje Vokietijoje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Brandenburgas · Žiūrėti daugiau »
Branevas
Branevas – miestas Varmijos Mozūrų vaivadijoje (šiaurės rytų Lenkija), 5 km nuo Aistmarių, maždaug pusiaukelėje tarp Karaliaučiaus ir Gdansko.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Branevas · Žiūrėti daugiau »
Braunsbergo apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda Braunsbergo apskritis – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardosadministracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Braunsbergo apskritis · Žiūrėti daugiau »
Darkiemio apskritis
Darkiemio rotušė Darkiemio apskritis nuo 1938 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Darkiemio apskritis · Žiūrėti daugiau »
Darkiemis
Darkiemis arba Oziorskas (nuo 1938 m. birželio 2 d. Angerapp) – miestas Rusijoje, Kalininrado srities pietrytinėje dalyje, prie sienos su Lenkija, Oziorsko rajono ir Oziorsko miesto gyvenvietės centras.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Darkiemis · Žiūrėti daugiau »
Elbingas
Elbingas – miestas-apskritis šiaurės Lenkijoje, prie Elbingo upės, kuri už 10 km į šiaurę įteka į Vyslą.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Elbingas · Žiūrėti daugiau »
Frydlando apskritis
Frydlando apskritis (nuo 1927 m. Barštyno apskritis, Landkreis Bartenstein) – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Frydlando apskritis · Žiūrėti daugiau »
Frydrichas I (Prūsija)
Frydricho I monograma Frydrichas III (1657 m. liepos 11 d. Karaliaučiuje – 1713 m. vasario 25 d. Berlyne), nuo 1688 m. gegužės 9 d. iki mirties kaip Frydrichas VI buvo Niurnbergo burggrafas, kaip Frydrichas III – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje, 1701 m. karūnuotas karaliumi Prūsijoje Frydrichu I.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Frydrichas I (Prūsija) · Žiūrėti daugiau »
Frydrichas Vilhelmas
Frydrichas Vilhelmas (1620 vasario 16 d. Berlyne – 1688 m. gegužės 9 d. Potsdame) – nuo 1640 m. gruodžio 1 d. iki mirties – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Frydrichas Vilhelmas · Žiūrėti daugiau »
Gastos
Senasis Gastų herbas Gastos 1944 m. rugsėjo mėn. Aerofotonuotrauka Gastos arba Slavskas (1945–1946 m., nuo 1946 m. rugsėjo 7 d.) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, 120 km nuo Karaliaučiaus, 14 km į pietvakarius nuo Tilžės, nuo 1963 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Gastos · Žiūrėti daugiau »
Gdanskas
Gdanskas (lenk. Gdańsk, kaš. Gduńsk, vok. Danzig, iki 1945 m. lietuvių kalba vadintas Dancigu) – miestas-apskritis, uostamiestis šiaurės Lenkijoje, prie Baltijos jūros Gdansko įlankos, išsidėstęs pavėjinėje Helio pusiasalio pusėje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Gdanskas · Žiūrėti daugiau »
Geldapė
Geldapė (arba Galdapė, Geldupė) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, 5 km nuo sienos su Kaliningrado sritimi.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Geldapė · Žiūrėti daugiau »
Geldapės apskritis
Geldapės apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Geldapės apskritis · Žiūrėti daugiau »
Girdava
Rusijos imperijos kariuomenės sugriauta Girdava 1921 m. Girdava, Girduva arba Železnodorožnas – miesto tipo gyvenvietė Rusijoje, Kaliningrado srities pietinėje dalyje, pasienyje su Lenkija.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Girdava · Žiūrėti daugiau »
Girdavos apskritis
Girdavos apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Girdavos apskritis · Žiūrėti daugiau »
Gruodžio 3
Gruodžio 3 yra 337-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 338-a).
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Gruodžio 3 · Žiūrėti daugiau »
Gumbinė
Gumbinė, buvusi gamykla Z. Kosmodemjanskajos gatvė Ulonų pulko pastatas Evangelikų liuteronų bažnyčia Gumbinė (arba Gusevas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietrytinėje dalyje, apie 25 km į rytus nuo Įsruties prie Romintos ir vieno iš Priegliaus ištakų, Pisos upės santakos.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Gumbinė · Žiūrėti daugiau »
Gumbinės apskritis
Gumbinės apskrities administracija 1900 m. Gumbinės apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Gumbinės apskritis · Žiūrėti daugiau »
Gumbinės apygarda
Gumbinės apygarda iki 1905 m. Gumbinės apygardos rūmai Gumbinės apygarda, Gumbinės administracinė sritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Gumbinės apygarda · Žiūrėti daugiau »
Heilsbergo apskritis
Heilsbergo apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Heilsbergo apskritis · Žiūrėti daugiau »
Hohencolernai
Hohencolernų šeimos herbas Hohencorelnų pilis Hešingene Hohencolernai – iš Švabijos kilusi 1415–1701 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Hohencolernai · Žiūrėti daugiau »
Johanisburgo apskritis
Johanisburgo apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Johanisburgo apskritis · Žiūrėti daugiau »
Josifas Stalinas
Josifas Stalinas (nuo – „plienas“; 1879 m. gruodžio 21 d. Goryje, Gruzijoje – 1953 m. kovo 5 d. Maskvoje, Kuncevo viloje; tikroji pavardė Džiugašvilis) – Tarybų Sąjungos politinis veikėjas.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Josifas Stalinas · Žiūrėti daugiau »
Kaliningrado sritis
Kaliningrado sritis arba Karaliaučiaus kraštas – Rusijos federacijos sritis, esanti Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Kaliningrado sritis · Žiūrėti daugiau »
Karaliaučiaus apygarda
Karaliaučiaus apygarda, Karaliaučiaus administracinė sritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Karaliaučiaus apygarda · Žiūrėti daugiau »
Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis
Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis · Žiūrėti daugiau »
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Karaliaučius · Žiūrėti daugiau »
Kentšynas
Kentšynas – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės Lenkija).
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Kentšynas · Žiūrėti daugiau »
Klaipėda
Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Klaipėda · Žiūrėti daugiau »
Klaipėdos apskritis
Klaipėdos apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas Vakarų Lietuvoje, vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Klaipėdos apskritis · Žiūrėti daugiau »
Klaipėdos kraštas
Klaipėdos kraštas – šiaurinėje Mažosios Lietuvos dalyje ir palei Nemuno žemupį bei Baltijos jūrą1919–1939 m. egzistavęs teritorinis vienetas.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Klaipėdos kraštas · Žiūrėti daugiau »
Krokuva
Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Krokuva · Žiūrėti daugiau »
Kulmas
Vandens bokštas Kulmas – miestas Lenkijoje, Kujavijos Pamario vaivadijoje, 40 km.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Kulmas · Žiūrėti daugiau »
Kulmo žemė
Kulmo žemė (prūs. Kulms) – nedidelis istorinis regionas dabartinėje vidurio Lenkijoje, tarp Vyslos ir Druvinčios upių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Kulmo žemė · Žiūrėti daugiau »
Labguva
Labguva arba Poleskas (nuo 1300 m. Labiow, nuo 1420 m. Labiau, Labiaw, 1945–1946 m., nuo 1946 m. rugsėjo 7 d.) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, 4 km į pietus nuo Kuršių marių, Deimenos (Deimės) kairiajame krante, istorinių Sembos ir Skalvos paribyje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Labguva · Žiūrėti daugiau »
Labguvos apskritis
Labguvos apskritis (1818–1945 m. Kreis Labiau, Landkreis Labiau) – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Labguvos apskritis · Žiūrėti daugiau »
Lankos apskritis
Lankos apskritis (nuo 1939 m. spalio 1 d. Landkreis Elchniederung, Pakalnės apskritis) – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Lankos apskritis · Žiūrėti daugiau »
Lapkričio 9
Lapkričio 9 yra 313-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 314-a).
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Lapkričio 9 · Žiūrėti daugiau »
Lėciaus apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda Lėciaus tvirtovė Lėciaus apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Lėciaus apskritis · Žiūrėti daugiau »
Lėcius
Lėciaus gimnazija 1911 m. Bojeno tvirtovė prie Lėciaus Lėcius, nuo 1946 m. Gižickas – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija) prie Negotyno ežero.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Lėcius · Žiūrėti daugiau »
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Lenkai · Žiūrėti daugiau »
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Lenkų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos departamentas
Lietuvos departamentas – 1736–1818 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Lietuvos departamentas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos TSR
Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, oficialiai Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika) – okupuotos Lietuvos pavadinimas, taikytas 1940–1941 ir 1944–1990 m. Formaliai viena iš Sovietų sąjungos respublikų, sudaryta okupacinės sovietų valdžios pagrindu. Nuo 1945 m. ribos beveik sutapo su dabartinės Lietuvos Respublikos, de jure egzistavusios okupacijos metu ir atkurtos 1990 m. kovo 11 d., teritorija ir sienomis (su pakeitimais Baltarusijos pasienyje).
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Lietuvos TSR · Žiūrėti daugiau »
Lomža
Lòmža – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Narevo ir Lomžičkos upių pakrantėje, 81 km į vakarus nuo Balstogės ir 150 km į šiaurės rytus nuo Varšuvos.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Lomža · Žiūrėti daugiau »
Lukas (Lenkija)
Lukas (iki 1939 metų Lykas) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, Luko apskrities administracinis centras.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Lukas (Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Luko apskritis
Luko apskritis – vietinės savivaldos teritorinis administracinis vienetas Varmijos-Mozūrų vaivadijoje, šiaurinėje Lenkijoje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Luko apskritis · Žiūrėti daugiau »
Mažoji Lietuva
#FF0000 Mažoji Lietuva Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Mažoji Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Malborkas
Malborkas arba Marienburgas (lenk. Malbork,; istoriškai ir liet. Malbarkas, Malburgas) yra miestas šiaurinėje Lenkijoje, Pamario vaivadijoje prie Nogato upės.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Malborkas · Žiūrėti daugiau »
Martin Luther
Martynas Liuteris (tikrasis vardas – Martin Luder; 1483 m. lapkričio 10 d. Eislėbenas, Šventoji Romos imperija – 1546 m. vasario 18 d. Eislėbenas, Šventoji Romos imperija) – protestantiškosios reformacijos pradininkas, vienuolis augustinas, teologas, siekęs bažnyčios reformų išvengiant skilimo.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Martin Luther · Žiūrėti daugiau »
Morongas
Morongas – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės Lenkija), 44 km į pietryčius nuo Olštyno.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Morongas · Žiūrėti daugiau »
Morungo apskritis
Morungo apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Morungo apskritis · Žiūrėti daugiau »
Mrongovas
Mrongovas – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija).
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Mrongovas · Žiūrėti daugiau »
Nadruva
Prūsų žemės XIII amžiuje Įsruties pilyje) Nadruva (prūs. Nadrāuwa) (vokiečių istoriniuose šaltiniuose Nadrauja, Nadruva, Nadrawta, Nadrowen, Nadrauen) – Mažosios Lietuvos žemė Priegliaus aukštupio upyne su Pisos, Romintos, Geldapės, Angrapės, Auksinės (Augstės), Alnos žemupio, Įsros, Druojos ir Deimenos intakų upėmis bei Šešupės kairiaisiais intakais – Pilkalnio apskrities pietinė dalis, Stalupėnų, Gumbinės, Darkiemio, Galdapės ir Įsruties apskritys bei Labguvos apskrities rytinė dalis.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Nadruva · Žiūrėti daugiau »
Naujoji Rytų Prūsija
Naujoji Rytų Prūsija (arba Naujieji Rytprūsiai) – Prūsijos karalystės provincija 1795–1807 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Naujoji Rytų Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Neidenburgo apskritis
Neidenburgo apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Neidenburgo apskritis · Žiūrėti daugiau »
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Nemunas · Žiūrėti daugiau »
Nidzica
Nidzica – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės Lenkija), tarp Olštyno ir Mlavos.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Nidzica · Žiūrėti daugiau »
Olštynas
Olštynas (seniau Holstin) – miestas-apskritis Lenkijos šiaurės rytuose, prie Alnos upės, Varmijos Mozūrų vaivadijos sostinė.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Olštynas · Žiūrėti daugiau »
Olyvos taika
Olyvos taikos tekstas Kambarys Olyvos vienuolyne, kuriame buvo pasirašyta sutartis Olyvos taika (taip pat: Olyvos sutartis) – taikos sutartis, sudaryta 1660 m. gegužės 3 d. tarp Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Leopoldo I, Brandenburgo kurfiursto ir Prūsijos kunigaikščio Frydricho Vilhelmo, Švedijos karaliaus Karolio XI ir Abiejų Tautų respublikos karaliaus Jono Kazimiero Vazos Olyvoje, netoli Gdansko Lenkijoje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Olyvos taika · Žiūrėti daugiau »
Ortelsburgo apskritis
Ortelsburgo apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Ortelsburgo apskritis · Žiūrėti daugiau »
Osterodės apskritis
Osterodės apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Osterodės apskritis · Žiūrėti daugiau »
Ostruda
Ostruda – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės Lenkija), netoli Kaliningrado srities.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Ostruda · Žiūrėti daugiau »
Paslenkas
Paslenkas (– „Prūsų Olandija“) – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės Lenkija), Elbingo apylinkėse; valsčiaus centras.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Paslenkas · Žiūrėti daugiau »
Pišas
Pišas (prūs. Pīsis) – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija).
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Pišas · Žiūrėti daugiau »
Pilkalnio apskritis
Pilkalnio apskritis prieš Antrąjį pasaulinį karąPilkalnio apskritis (nuo 1938 m. Šlosbergo apskritis, Landkreis Schloßberg) – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Pilkalnio apskritis · Žiūrėti daugiau »
Pilkalnis (Pilkalnio apskritis)
Pilkalnis (nuo 1938 m. birželio 6 d. Schloßberg; 1945–1946 m., nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Dobrovolskas) – miestelis Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Dobrovolsko kaimo gyvenvietės centras.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Pilkalnis (Pilkalnio apskritis) · Žiūrėti daugiau »
Pirmasis pasaulinis karas
Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Pirmasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »
Plockas
Plòckas – miestas vidurio Lenkijoje, prie Vyslos upės.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Plockas · Žiūrėti daugiau »
Potsdamo konferencija
Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas. Potsdamo konferencija – 1945 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Potsdamo konferencija · Žiūrėti daugiau »
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Prūsai · Žiūrėti daugiau »
Prūsų Olandijos apskritis
Prūsų Olandijos apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Prūsų Olandijos apskritis · Žiūrėti daugiau »
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Prūsijos karalystė · Žiūrėti daugiau »
Prūsijos kunigaikštystė
Prūsijos kunigaikštystė (Prūsijos hercogystė), arba Kunigaikštiškieji Prūsai – vokiečių valstybė pietryčių Pabaltijyje 1525–1701 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Prūsijos kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Prūsijos provincija
Prūsijos provincija – istorinis Prūsijos ir Vokietijos imperijų teritorinis vienetas, gyvavęs 1824–1878 m. Centras – Karaliaučius.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Prūsijos provincija · Žiūrėti daugiau »
Ragainė
Ragainė (arba Nemanas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje prie Nemuno, buvęs Skalvos administracinis centras.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Ragainė · Žiūrėti daugiau »
Ragainės apskritis
Ragainės apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Ragainės apskritis · Žiūrėti daugiau »
Rastenburgo apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygardaRastenburgo apskrities ladrato įstaiga Rastenburgo apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Rastenburgo apskritis · Žiūrėti daugiau »
Rešliaus apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygardaRešliaus rotušė Rešliaus apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Rešliaus apskritis · Žiūrėti daugiau »
Rešlius
Rešlius – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija).
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Rešlius · Žiūrėti daugiau »
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Rusija · Žiūrėti daugiau »
Rytų Prūsija
Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vienąprovincijąkartu su Vakarų Prūsijos provincija (abi buvo jungtinės Prūsijos provincijos dalys).
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Rytų Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Rytų Prūsijos departamentas
Rytų Prūsijos departamentas – Prūsijos karalystės administracinis-teritorinis vienetas 1723–1818 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Rytų Prūsijos departamentas · Žiūrėti daugiau »
Sausio 18
Sausio 18 yra 18-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Sausio 18 · Žiūrėti daugiau »
Sausio 31
Sausio 31 yra 31-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Sausio 31 · Žiūrėti daugiau »
Skalva
Skalva (prūsų k. Skālwa) – skalvių genties žemė, buvusi tarp Nadruvos ir Žemaičių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Skalva · Žiūrėti daugiau »
Spalio 19
Spalio 19 yra 292-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 293-a).
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Spalio 19 · Žiūrėti daugiau »
Stalupėnai
Stalupėnai (nuo 1938 m. birželio 2 d. Ebenrode; nuo 1946 m. Nesterovas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietryčių dalyje, prie sienos su Lietuvos Respublika, 140 km nuo Kaliningrado.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Stalupėnai · Žiūrėti daugiau »
Stalupėnų apskritis
Stalupėnų apskritis (nuo 1938 m. Ebenrodės apskritis, Landkreis Ebenrode) – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Stalupėnų apskritis · Žiūrėti daugiau »
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Tarybų Sąjunga · Žiūrėti daugiau »
Tautų Sąjunga
Tautų Sąjunga (liet. vadinta ir Tautų Lyga) – tarpvyriausybinė organizacija, įkurta pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Paryžiaus taikos konferencijoje su būstine Ženevoje (Šveicarija).
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Tautų Sąjunga · Žiūrėti daugiau »
Tilžė
Tilžė (arba Sovetskas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, Nemuno pakrantėje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Tilžė · Žiūrėti daugiau »
Tilžės apskritis
Tilžės apskritis – 1736–1818 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Tilžės apskritis · Žiūrėti daugiau »
Tilžės taika
Adolfas Roenas (1799-1864) Tilžės taikahttp://www.culture.gouv.fr/public/mistral/joconde_fr?ACTION.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Tilžės taika · Žiūrėti daugiau »
Užnemunė
Užnemunė Lenkijos Kongreso karalystėje, 1882 m. Užnemunė – geografinė sritis kairiajame Nemuno krante.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »
Ungura
Ungura, dab.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Ungura · Žiūrėti daugiau »
Unguros apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda Unguros apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Unguros apskritis · Žiūrėti daugiau »
Vakarų Prūsijos provincija
Vakarų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir gyvavusi iki 1919 m. Provincijos sostinė – Dancigas.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Vakarų Prūsijos provincija · Žiūrėti daugiau »
Varmė
Prūsų žemės XIII amžiuje ''Šventosios Varmijos žemėlapis'' (Janas Friderikas Enderšas), 1755 m. Varmė, arba Varmija (prūs. Wārmi) – istorinė Prūsijos sritis, vakaruose siekianti Aistmares, šiaurėje – Priegliaus žiotis, rytuose ribojasi su Notanga ir Barta.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Varmė · Žiūrėti daugiau »
Varmės Lidzbarkas
Varmės Lidzbarkas (prūs. Lēcbargs) – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija).
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Varmės Lidzbarkas · Žiūrėti daugiau »
Varmijos Mozūrų vaivadija
Varmijos Mozūrų vaivadija – administracinis teritorinis vienetas Lenkijos šiaurės rytuose.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Varmijos Mozūrų vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Vasario 15
Vasario 15 yra 46-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Vasario 15 · Žiūrėti daugiau »
Vėluva
Vėluva (1945–1946 m., nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Znamenskas) – gyvenvietė Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Gvardeisko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Znamensko kaimo gyvenvietės kaimas Alnos ir Priegliaus santakoje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Vėluva · Žiūrėti daugiau »
Vėluvos apskritis
Vėluvos apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Vėluvos apskritis · Žiūrėti daugiau »
Versalio sutartis
Versalio taikos sutartis – taikos sutartis, pasirašyta 1919 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Versalio sutartis · Žiūrėti daugiau »
Versalio taika
Versalio taika gali reikšti vienąiš tarptautinių sutarčių, pasirašytų Versalio mieste Prancūzijoje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Versalio taika · Žiūrėti daugiau »
Vienos kongresas
Vienos kongresąvaizduojantis paveikslas. Vienos kongresas – 1814–1815 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Vienos kongresas · Žiūrėti daugiau »
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Vokiečiai · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Vysla · Žiūrėti daugiau »
Ylava (Kaliningrado sritis)
Ylava arba Bagrationovskas (sen. prūsų Ylawa, Ylowa) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, prie sienos su Lenkijos Respublika, 48 km nuo Kaliningrado.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Ylava (Kaliningrado sritis) · Žiūrėti daugiau »
Ylavos apskritis
Ylavos apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Ylavos apskritis · Žiūrėti daugiau »
Zensburgo apskritis
Zensburgo apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir Zensburgo apskritis · Žiūrėti daugiau »
1225 m.
1225 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1225 m. · Žiūrėti daugiau »
1226 m.
1226 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1226 m. · Žiūrėti daugiau »
1231 m.
1231 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1231 m. · Žiūrėti daugiau »
1242 m.
1242 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1242 m. · Žiūrėti daugiau »
1249 m.
1249 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1249 m. · Žiūrėti daugiau »
1260 m.
1260 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1260 m. · Žiūrėti daugiau »
1274 m.
1274 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1274 m. · Žiūrėti daugiau »
1309 m.
1309 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1309 m. · Žiūrėti daugiau »
1454 m.
1454 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1454 m. · Žiūrėti daugiau »
1466 m.
1466 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1466 m. · Žiūrėti daugiau »
1520 m.
1520 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1520 m. · Žiūrėti daugiau »
1521 m.
1521 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1521 m. · Žiūrėti daugiau »
1525 m.
1525 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1525 m. · Žiūrėti daugiau »
1568 m.
1568 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1568 m. · Žiūrėti daugiau »
1618 m.
1618 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1618 m. · Žiūrėti daugiau »
1655 m.
1655 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1655 m. · Žiūrėti daugiau »
1660 m.
1660 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1660 m. · Žiūrėti daugiau »
1701 m.
1701 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1701 m. · Žiūrėti daugiau »
1772 m.
1772 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1772 m. · Žiūrėti daugiau »
1773 m.
1773 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1773 m. · Žiūrėti daugiau »
1793 m.
1793 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1793 m. · Žiūrėti daugiau »
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »
1807 m.
1807 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1807 m. · Žiūrėti daugiau »
1808 m.
1808 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1808 m. · Žiūrėti daugiau »
1815 m.
1815 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1815 m. · Žiūrėti daugiau »
1824 m.
1824 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1824 m. · Žiūrėti daugiau »
1829 m.
1829 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1829 m. · Žiūrėti daugiau »
1878 m.
1878 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1878 m. · Žiūrėti daugiau »
1905 m.
1905 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1905 m. · Žiūrėti daugiau »
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1919 m. · Žiūrėti daugiau »
1920 m.
1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1920 m. · Žiūrėti daugiau »
1921 m.
1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1921 m. · Žiūrėti daugiau »
1922 m.
1922 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1922 m. · Žiūrėti daugiau »
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1939 m. · Žiūrėti daugiau »
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1944 m. · Žiūrėti daugiau »
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1945 m. · Žiūrėti daugiau »
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Rytų Prūsija ir 1946 m. · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Rytprūsiai, Rytų Prūsijos provincija.