Panašumai tarp Sausio 11 ir Vilniaus vyskupija
Sausio 11 ir Vilniaus vyskupija turi 31 dalykų dažni (Unijapedija): Jurgis Radvila, Kazimieras Dmochovskis, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Rusija, Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, 1582 m., 1782 m., 1815 m., 1840 m., 1842 m., 1843 m., 1848 m., 1866 m., 1867 m., 1889 m., 1890 m., 1891 m., 1897 m., 1901 m., 1903 m., 1905 m., 1906 m., 1907 m., 1914 m., 1917 m., 1920 m., 1926 m., 1939 m., 1955 m., ..., 1991 m.. Išplėsti indeksą (1 daugiau) »
Jurgis Radvila
Jurgis Radvila (1556 m. gegužės 31 d.Vilniuje – 1600 m. sausio 21 d. Romoje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Katalikų Bažnyčios kardinolas, memuaristas.
Jurgis Radvila ir Sausio 11 · Jurgis Radvila ir Vilniaus vyskupija ·
Kazimieras Dmochovskis
Kazimieras Dmochovskis (1780 m. birželio 24 d. Zabalacė, dab. Vitebsko sritis – 1851 m. sausio 11 d. Sankt Peterburgas, palaidotas Sankt Peterburgo Smolensko kapinėse, 1901 m. palaikai perkelti į Vyborgo kapines) – Lietuvos Katalikų bažnyčios arkivyskupas.
Kazimieras Dmochovskis ir Sausio 11 · Kazimieras Dmochovskis ir Vilniaus vyskupija ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Lietuva ir Sausio 11 · Lietuva ir Vilniaus vyskupija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Sausio 11 · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus vyskupija ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Rusija ir Sausio 11 · Rusija ir Vilniaus vyskupija ·
Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Vilniaus šv.
Sausio 11 ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vilniaus vyskupija ·
1582 m.
1582 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1582 m. ir Sausio 11 · 1582 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1782 m.
1782 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1782 m. ir Sausio 11 · 1782 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1815 m.
1815 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1815 m. ir Sausio 11 · 1815 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1840 m.
1840 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1840 m. ir Sausio 11 · 1840 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1842 m.
1842 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1842 m. ir Sausio 11 · 1842 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1843 m.
1843 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1843 m. ir Sausio 11 · 1843 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1848 m.
1848 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1848 m. ir Sausio 11 · 1848 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1866 m.
1866 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1866 m. ir Sausio 11 · 1866 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1867 m.
1867 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1867 m. ir Sausio 11 · 1867 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1889 m.
1889 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1889 m. ir Sausio 11 · 1889 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1890 m.
1890 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1890 m. ir Sausio 11 · 1890 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1891 m.
1891 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1891 m. ir Sausio 11 · 1891 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1897 m.
1897 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir Sausio 11 · 1897 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1901 m.
1901 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1901 m. ir Sausio 11 · 1901 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1903 m.
1903 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1903 m. ir Sausio 11 · 1903 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1905 m.
1905 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1905 m. ir Sausio 11 · 1905 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1906 m.
1906 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1906 m. ir Sausio 11 · 1906 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1907 m.
1907 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1907 m. ir Sausio 11 · 1907 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1914 m.
1914 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1914 m. ir Sausio 11 · 1914 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1917 m.
1917 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1917 m. ir Sausio 11 · 1917 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1920 m.
1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1920 m. ir Sausio 11 · 1920 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1926 m.
1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1926 m. ir Sausio 11 · 1926 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1939 m. ir Sausio 11 · 1939 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1955 m.
1955 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1955 m. ir Sausio 11 · 1955 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Sausio 11 ir Vilniaus vyskupija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Sausio 11 ir Vilniaus vyskupija panašumų
Palyginimas tarp Sausio 11 ir Vilniaus vyskupija
Sausio 11 yra 287 santykius, o Vilniaus vyskupija turi 377. Kaip jie turi bendro 31, Jaccard indeksas yra 4.67% = 31 / (287 + 377).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Sausio 11 ir Vilniaus vyskupija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: