Panašumai tarp Slavų prokalbė ir Vokiečių kalba
Slavų prokalbė ir Vokiečių kalba turi 48 dalykų dažni (Unijapedija): Afrikata, Analitinė kalba, Įvardis, Balsis, Būdvardis, Daiktavardis, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Europa, Fleksinė kalba, Galininkas, Germanų kalbos, Graikų kalba, Gramatinis skaičius, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Kilmininkas, Lenkų kalba, Lenkija, Lietuvių kalba, Linksnis, Lotynų kalba, Naudininkas, Nuosaka, Papildinys, Perfektas, Pliuskvamperfektas, Priešdėlis, Prielinksnis, Priesaga, ..., Prieveiksmis, Rusija, Rytų Europa, Skaitvardis, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavų kalbos, Tarinys, Tarmių tęstinumas, Tiurkų kalbos, Vardininkas, Veiksmažodis, Veiksnys, Vidurio Europa, VII amžius, XII amžius, XIX amžius, XX amžius. Išplėsti indeksą (18 daugiau) »
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Afrikata ir Slavų prokalbė · Afrikata ir Vokiečių kalba ·
Analitinė kalba
Analitinė kalba – kalba, kurioje gramatinius santykius daugiausia perteikia sintaksė, t. y. tarnybiniai žodžiai (prielinksniai, polinksniai, pagalbiniai, modaliniai veiksmažodžiai ir t. t.), pastovi žodžių tvarka, kontekstas ir (arba) intonavimo variacijos, o ne žodžio dalių (galūnių, priesagų, priešdėlių ir t. t.) kaityba.
Analitinė kalba ir Slavų prokalbė · Analitinė kalba ir Vokiečių kalba ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Slavų prokalbė ir Įvardis · Vokiečių kalba ir Įvardis ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Slavų prokalbė · Balsis ir Vokiečių kalba ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Būdvardis ir Slavų prokalbė · Būdvardis ir Vokiečių kalba ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Daiktavardis ir Slavų prokalbė · Daiktavardis ir Vokiečių kalba ·
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Dalyvis (gramatika) ir Slavų prokalbė · Dalyvis (gramatika) ir Vokiečių kalba ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Daugiskaita ir Slavų prokalbė · Daugiskaita ir Vokiečių kalba ·
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Europa ir Slavų prokalbė · Europa ir Vokiečių kalba ·
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Fleksinė kalba ir Slavų prokalbė · Fleksinė kalba ir Vokiečių kalba ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Galininkas ir Slavų prokalbė · Galininkas ir Vokiečių kalba ·
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Germanų kalbos ir Slavų prokalbė · Germanų kalbos ir Vokiečių kalba ·
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Graikų kalba ir Slavų prokalbė · Graikų kalba ir Vokiečių kalba ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Gramatinis skaičius ir Slavų prokalbė · Gramatinis skaičius ir Vokiečių kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Indoeuropiečių kalbos ir Slavų prokalbė · Indoeuropiečių kalbos ir Vokiečių kalba ·
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Indoeuropiečių prokalbė ir Slavų prokalbė · Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių kalba ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Kilmininkas ir Slavų prokalbė · Kilmininkas ir Vokiečių kalba ·
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Lenkų kalba ir Slavų prokalbė · Lenkų kalba ir Vokiečių kalba ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lenkija ir Slavų prokalbė · Lenkija ir Vokiečių kalba ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Lietuvių kalba ir Slavų prokalbė · Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Linksnis ir Slavų prokalbė · Linksnis ir Vokiečių kalba ·
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Lotynų kalba ir Slavų prokalbė · Lotynų kalba ir Vokiečių kalba ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Naudininkas ir Slavų prokalbė · Naudininkas ir Vokiečių kalba ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Nuosaka ir Slavų prokalbė · Nuosaka ir Vokiečių kalba ·
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Papildinys ir Slavų prokalbė · Papildinys ir Vokiečių kalba ·
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Perfektas ir Slavų prokalbė · Perfektas ir Vokiečių kalba ·
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Pliuskvamperfektas ir Slavų prokalbė · Pliuskvamperfektas ir Vokiečių kalba ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Priešdėlis ir Slavų prokalbė · Priešdėlis ir Vokiečių kalba ·
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Prielinksnis ir Slavų prokalbė · Prielinksnis ir Vokiečių kalba ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Priesaga ir Slavų prokalbė · Priesaga ir Vokiečių kalba ·
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Prieveiksmis ir Slavų prokalbė · Prieveiksmis ir Vokiečių kalba ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Rusija ir Slavų prokalbė · Rusija ir Vokiečių kalba ·
Rytų Europa
Rytų Europa Rytų Europa Stylerio žemėlapyje 1891 m. Rytų Europa – teritorija, dengianti rytinę Europos žemyno dalį.
Rytų Europa ir Slavų prokalbė · Rytų Europa ir Vokiečių kalba ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Skaitvardis ir Slavų prokalbė · Skaitvardis ir Vokiečių kalba ·
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Sklandieji priebalsiai ir Slavų prokalbė · Sklandieji priebalsiai ir Vokiečių kalba ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Skolinys ir Slavų prokalbė · Skolinys ir Vokiečių kalba ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Slavų kalbos ir Slavų prokalbė · Slavų kalbos ir Vokiečių kalba ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Slavų prokalbė ir Tarinys · Tarinys ir Vokiečių kalba ·
Tarmių tęstinumas
Romanų kalbos Europoje. Vakarų romanų kalbos istoriškai sudaro nenutrūkstamątarmių tąsą. Rytuose ruda spalva pažymėtos nuo jų atsiskyrusios rytų romanų kalbos. Tarmių tęstinumas, arba tarmių kontinuumas ('besitęsiantis'), tarmių grupių tąsa – kalbotyros terminas, vartojamas įvardinti visumai tarmių, tam tikroje teritorijoje sudarančių nenutrūkstamą, minimaliais skirtumais pasižyminčiątarmių tąsą, seką.
Slavų prokalbė ir Tarmių tęstinumas · Tarmių tęstinumas ir Vokiečių kalba ·
Tiurkų kalbos
Tiurkų kalbos – Altajaus kalbų grupė.
Slavų prokalbė ir Tiurkų kalbos · Tiurkų kalbos ir Vokiečių kalba ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Slavų prokalbė ir Vardininkas · Vardininkas ir Vokiečių kalba ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Slavų prokalbė ir Veiksmažodis · Veiksmažodis ir Vokiečių kalba ·
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Slavų prokalbė ir Veiksnys · Veiksnys ir Vokiečių kalba ·
Vidurio Europa
Kultūriniai Europos regionai. Vidurio Europa – mėlyna Centrinė Europa, arba Vidurio Europa – regionas, užimantis ne visuomet taip pat nusakomąteritorijąEuropos centrinėje dalyje.
Slavų prokalbė ir Vidurio Europa · Vidurio Europa ir Vokiečių kalba ·
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Slavų prokalbė ir VII amžius · VII amžius ir Vokiečių kalba ·
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Slavų prokalbė ir XII amžius · Vokiečių kalba ir XII amžius ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Slavų prokalbė ir XIX amžius · Vokiečių kalba ir XIX amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Slavų prokalbė ir Vokiečių kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Slavų prokalbė ir Vokiečių kalba panašumų
Palyginimas tarp Slavų prokalbė ir Vokiečių kalba
Slavų prokalbė yra 180 santykius, o Vokiečių kalba turi 265. Kaip jie turi bendro 48, Jaccard indeksas yra 10.79% = 48 / (180 + 265).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Slavų prokalbė ir Vokiečių kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: