Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Trakų vaivadija ir Žemaitijos seniūnija
Trakų vaivadija ir Žemaitijos seniūnija turi 12 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Magdeburgo teisė, Melno taika, Ponų taryba, Senatas, Trakų kunigaikštystė, Užnemunė, 1422 m., 1569 m., 1795 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Trakų vaivadija · Abiejų Tautų Respublika ir Žemaitijos seniūnija ·
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Trakų vaivadija · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Žemaitijos seniūnija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Trakų vaivadija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žemaitijos seniūnija ·
Magdeburgo teisė
Magdeburgo teisė – viena iš labiausiai paplitusių senųjų miestų teisės sistemų.
Magdeburgo teisė ir Trakų vaivadija · Magdeburgo teisė ir Žemaitijos seniūnija ·
Melno taika
Sutarties dokumentas 31745 Jurbarko ir Tauragės raj. paribyje) Melno taika – 1422 m.
Melno taika ir Trakų vaivadija · Melno taika ir Žemaitijos seniūnija ·
Ponų taryba
Ponų taryba arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.
Ponų taryba ir Trakų vaivadija · Ponų taryba ir Žemaitijos seniūnija ·
Senatas
Senatas (nuo 'senis') – parlamento aukštieji rūmai šalyse, kurių politinėse sistemose veikia dvejų rūmų parlamentas.
Senatas ir Trakų vaivadija · Senatas ir Žemaitijos seniūnija ·
Trakų kunigaikštystė
Kunigaikštystę sudarė Trakų žemė (Trakai su aplinkiniais valsčiais, vėliau iš jų sudaryta Trakų apskritis), Gardinas su apylinkėmis, buvusios jotvingių žemės iki Raigardo ir Bebro upės, Palenkė iki Brastos.
Trakų kunigaikštystė ir Trakų vaivadija · Trakų kunigaikštystė ir Žemaitijos seniūnija ·
Užnemunė
Užnemunė Lenkijos Kongreso karalystėje, 1882 m. Užnemunė – geografinė sritis kairiajame Nemuno krante.
Trakų vaivadija ir Užnemunė · Užnemunė ir Žemaitijos seniūnija ·
1422 m.
1422 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1422 m. ir Trakų vaivadija · 1422 m. ir Žemaitijos seniūnija ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Trakų vaivadija · 1569 m. ir Žemaitijos seniūnija ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1795 m. ir Trakų vaivadija · 1795 m. ir Žemaitijos seniūnija ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Trakų vaivadija ir Žemaitijos seniūnija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Trakų vaivadija ir Žemaitijos seniūnija panašumų
Palyginimas tarp Trakų vaivadija ir Žemaitijos seniūnija
Trakų vaivadija yra 99 santykius, o Žemaitijos seniūnija turi 133. Kaip jie turi bendro 12, Jaccard indeksas yra 5.17% = 12 / (99 + 133).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Trakų vaivadija ir Žemaitijos seniūnija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
