Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Uralo prokalbė ir Vengrų kalba
Uralo prokalbė ir Vengrų kalba turi 37 dalykų dažni (Unijapedija): Abliatyvas, Afrikata, Agliutinacinė kalba, Aliatyvas, Anglų kalba, Asmuo (gramatika), Balsių harmonija, Balsis, Būdvardis, Daiktavardis, Daugiskaita, Europa, Finougrų kalbos, Galininkas, Gramatinis skaičius, Hipotezė, Indoeuropiečių kalbos, Kaityba (kalbotyra), Kilmininkas, Lietuvių kalba, Linksnis, Mansių kalba, Papildinys, Priebalsis, Priesaga, Sintaksė, Tarinys, Transliatyvas, Ugrų kalbos, Uralo kalbos, ..., Uralo kalnai, Vardininkas, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, Volga, XIX amžius. Išplėsti indeksą (7 daugiau) »
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Abliatyvas ir Uralo prokalbė · Abliatyvas ir Vengrų kalba ·
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Afrikata ir Uralo prokalbė · Afrikata ir Vengrų kalba ·
Agliutinacinė kalba
Agliutinacinės kalbos ('prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.
Agliutinacinė kalba ir Uralo prokalbė · Agliutinacinė kalba ir Vengrų kalba ·
Aliatyvas
Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Aliatyvas ir Uralo prokalbė · Aliatyvas ir Vengrų kalba ·
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Anglų kalba ir Uralo prokalbė · Anglų kalba ir Vengrų kalba ·
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Asmuo (gramatika) ir Uralo prokalbė · Asmuo (gramatika) ir Vengrų kalba ·
Balsių harmonija
Balsių harmonija, arba sinharmonizmas, – fonologinis balsių asimiliacijos procesas.
Balsių harmonija ir Uralo prokalbė · Balsių harmonija ir Vengrų kalba ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Uralo prokalbė · Balsis ir Vengrų kalba ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Būdvardis ir Uralo prokalbė · Būdvardis ir Vengrų kalba ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Daiktavardis ir Uralo prokalbė · Daiktavardis ir Vengrų kalba ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Daugiskaita ir Uralo prokalbė · Daugiskaita ir Vengrų kalba ·
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Europa ir Uralo prokalbė · Europa ir Vengrų kalba ·
Finougrų kalbos
Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai.
Finougrų kalbos ir Uralo prokalbė · Finougrų kalbos ir Vengrų kalba ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Galininkas ir Uralo prokalbė · Galininkas ir Vengrų kalba ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Gramatinis skaičius ir Uralo prokalbė · Gramatinis skaičius ir Vengrų kalba ·
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Hipotezė ir Uralo prokalbė · Hipotezė ir Vengrų kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Indoeuropiečių kalbos ir Uralo prokalbė · Indoeuropiečių kalbos ir Vengrų kalba ·
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Kaityba (kalbotyra) ir Uralo prokalbė · Kaityba (kalbotyra) ir Vengrų kalba ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Kilmininkas ir Uralo prokalbė · Kilmininkas ir Vengrų kalba ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Lietuvių kalba ir Uralo prokalbė · Lietuvių kalba ir Vengrų kalba ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Linksnis ir Uralo prokalbė · Linksnis ir Vengrų kalba ·
Mansių kalba
Mansių kalba arba vogulų kalba – finougrų kalbų grupės ugrų pogrupio kalba, vartojama Vakarų Sibire gyvenančių mansių.
Mansių kalba ir Uralo prokalbė · Mansių kalba ir Vengrų kalba ·
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Papildinys ir Uralo prokalbė · Papildinys ir Vengrų kalba ·
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Priebalsis ir Uralo prokalbė · Priebalsis ir Vengrų kalba ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Priesaga ir Uralo prokalbė · Priesaga ir Vengrų kalba ·
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Sintaksė ir Uralo prokalbė · Sintaksė ir Vengrų kalba ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Tarinys ir Uralo prokalbė · Tarinys ir Vengrų kalba ·
Transliatyvas
Transliatyvas – vienas iš Uralo kalboms būdingų linksnių.
Transliatyvas ir Uralo prokalbė · Transliatyvas ir Vengrų kalba ·
Ugrų kalbos
Ugrų kalbos – kalbų grupė, priklausanti finougrų kalbų pošeimiui, Uralo kalbų šeimai.
Ugrų kalbos ir Uralo prokalbė · Ugrų kalbos ir Vengrų kalba ·
Uralo kalbos
Uralo kalbos – iš Uralo prokalbės kilusi kalbų šeima, apimanti apie 30 kalbų, kuriomis šneka apie 20 milijonų žmonių.
Uralo kalbos ir Uralo prokalbė · Uralo kalbos ir Vengrų kalba ·
Uralo kalnai
Priepoliarės Uralas Uralo žemėlapis Uralo kalnai – šiaurės – pietų kryptimi besidriekianti kalnų sistema Rusijoje, sudaranti Azijos ir Europos žemynų ribą.
Uralo kalnai ir Uralo prokalbė · Uralo kalnai ir Vengrų kalba ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Uralo prokalbė ir Vardininkas · Vardininkas ir Vengrų kalba ·
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Uralo prokalbė ir Veikslas · Veikslas ir Vengrų kalba ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Uralo prokalbė ir Veiksmažodis · Veiksmažodis ir Vengrų kalba ·
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Uralo prokalbė ir Veiksnys · Veiksnys ir Vengrų kalba ·
Volga
Volga (mord. Рав,; antikos laikais vadinta Ra, viduramžiais – Itilis) – ilgiausia Europos upė europinėje Rusijos dalyje.
Uralo prokalbė ir Volga · Vengrų kalba ir Volga ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Uralo prokalbė ir Vengrų kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Uralo prokalbė ir Vengrų kalba panašumų
Palyginimas tarp Uralo prokalbė ir Vengrų kalba
Uralo prokalbė yra 136 santykius, o Vengrų kalba turi 211. Kaip jie turi bendro 37, Jaccard indeksas yra 10.66% = 37 / (136 + 211).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Uralo prokalbė ir Vengrų kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
