Turinys
136 santykiai: Abesyvas, Abliatyvas, Afrikata, Agliutinacinė kalba, Aliatyvas, Alksnis, Altajaus kalbos, Altajaus kalnai, Anglų kalba, Asmuo (gramatika), Azija, Žodžių daryba, Balsių harmonija, Balsis, Baltijos jūra, Būdvardis, Beržas, Budapeštas, Daiktavardis, Daugiskaita, Drebulė, Dviskaita, Ežiai, Eglė, Eršketai, Eskimų-aleutų kalbos, Etimologija, Etnologija, Europa, Europinė audinė, Ferdinand Johann Wiedemann, Filologija, Finougrų kalbos, Folkloras, Fonetika, Fonologija, Galų kalba, Galininkas, Geležis, Gluosnis, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Guobos, Gyvatės, Gyvulininkystė, Gyvumas (kalbotyra), Hipotezė, Holger Pedersen, Homonimai, Iževskas, ... Išplėsti indeksą (86 daugiau) »
- Uralo kalbos
Abesyvas
Abesyvas (lot. abesse 'nesantis') – linksnis, reiškiantis ko nors trūkumą, stokąar nebuvimą.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Abesyvas
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Abliatyvas
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Afrikata
Agliutinacinė kalba
Agliutinacinės kalbos ('prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Agliutinacinė kalba
Aliatyvas
Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Aliatyvas
Alksnis
Alksnis (Alnus) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Alksnis
Altajaus kalbos
Altajaus kalbos apima maždaug 60 kalbų, kuriomis kalba apie 250 milijonų žmonių.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Altajaus kalbos
Altajaus kalnai
Altajaus kalnai, Altajus ( – „Aukso kalnai“) – kalnynas Centrinėje Azijoje, Rusijos, Kazachstano, Mongolijos ir Kinijos teritorijose.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Altajaus kalnai
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Anglų kalba
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Asmuo (gramatika)
Azija
Azija – didžiausia pasaulio dalis (~33 % viso Žemės paviršiaus be Antarktidos), čia gyvena apie 60 % pasaulio gyventojų.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Azija
Žodžių daryba
Žodžių darybos struktūra Žodžių daryba – kalbotyros šaka, kurios objektąsudaro turimų ir naujų žodžių darymo morfologiniai būdai ir priemonės.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Žodžių daryba
Balsių harmonija
Balsių harmonija, arba sinharmonizmas, – fonologinis balsių asimiliacijos procesas.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Balsių harmonija
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Balsis
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Baltijos jūra
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Būdvardis
Beržas
Beržas (Betula) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Beržas
Budapeštas
Budapeštas – Vengrijos sostinė ir didžiausias miestas, vienas didžiausių miestų ES.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Budapeštas
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Daiktavardis
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Daugiskaita
Drebulė
* Populus pseudotremula N.I. Rubtzov Drebulė, sin.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Drebulė
Dviskaita
Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Dviskaita
Ežiai
G. Fischer, 1814 Ežiai (Erinaceinae) – ežinių šeimai priklausantis dygliuotas žinduolis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Ežiai
Eglė
Eglė (Picea) – pušinių (Pinaceae) šeimos medžių gentis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Eglė
Eršketai
Eršketai (Acipenser) – eršketžuvių (Acipenseriformes) būrio, eršketinių (Acipenseridae) šeimos žuvų gentis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Eršketai
Eskimų-aleutų kalbos
Eskimų-aleutų kalbos – kalbų šeima, anksčiau buvo priskiriama paleoazinėms kalboms, dabar laikoma savarankiška.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Eskimų-aleutų kalbos
Etimologija
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Etimologija
Etnologija
Etnologija (– tauta; tautotyra) – humanitarinis mokslas, tiriantis vietines etnines grupes bei jų kultūrąpasitelkiant etnografiją.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Etnologija
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Europa
Europinė audinė
Europinė audinė arba kartais švitras (Mustela lutreola) – kiauninių šeimos plėšrus žinduolis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Europinė audinė
Ferdinand Johann Wiedemann
Ferdinandas Johanas Vydemanas (1805 m. kovo 30 d., Hapsalu, Estijos gubernija, Rusijos imperija – 1887 m. gruodžio 29 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija) – vokiečių-švedų kilmės Estijos kalbininkas, finougrų kalbų specialistas.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Ferdinand Johann Wiedemann
Filologija
Vilniaus universitete) Filologija (gr. philologia, meilė žodžiui) – kalbotyros (''lingvistikos''), literatūrologijos ir tautosakos mokslų visuma, tirianti atskiras kalbas arba jų grupes.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Filologija
Finougrų kalbos
Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Finougrų kalbos
Folkloras
Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Apie žurnaląskaitykite straipsnyje „Būdas“ (anksčiau „Liaudies kultūra“) Folkloras (iš – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Folkloras
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Fonetika
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Fonologija
Galų kalba
Galų kalba – išnykusi keltų kalbų grupės kalba, vartota Galijoje iki VI a. Vėlyvaisiais Romos imperijos laikais galų kalbąišstūmė liaudinė lotynų kalba.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Galų kalba
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Galininkas
Geležis
Geležis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Fe, eilės numeris 26, sidabriškai pilkas, blizgus metalas.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Geležis
Gluosnis
Gluosnis (Salix) – gluosninių (Salicaceae) šeimos augalų gentis. Lietuviškai šios genties augalai vadinami gluosniais ir karklais, o Salix caprea – blinde, Salix viminalis – žilvičiu. Gluosniais lietuviškai vadinti priimta medžiais augančius šios genties augalus (Salix subgen.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Gluosnis
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Gramatinis laikas
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Gramatinis skaičius
Guobos
Guoba (Ulmus) – guobinių (Ulmaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso medžiai, kasmet numetantys lapus.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Guobos
Gyvatės
Gyvatės (Serpentes) – žvynaroplių (Squamata) pobūrio stuburiniai gyvūnai.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Gyvatės
Gyvulininkystė
avys Gyvulininkystė – mokslas, tiriantis naminių gyvulių veisimą, šėrimą, laikymąir priežiūrą, jų organizmo sandarąir funkcijas, produkcijos gamybąir kokybę.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Gyvulininkystė
Gyvumas (kalbotyra)
Gyvumas kalbotyroje – semantinis kategorinis vardažodžio požymis, grindžiamas kalbos vartotojų suvokimu kaip klasifikuoti objekto atžvilgiu, apie kurį kalbama, daiktavardžius ir įvardžius: nuo besąlygiškai gyvų (žmogus, šuo, uodas) iki visiškai negyvų (akmuo, stulpas, begalybė), taip pat neaplenkiant tam tikros imties tarpinių atvejų (tuopa, klasė, ūmėdė).
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Gyvumas (kalbotyra)
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Hipotezė
Holger Pedersen
Holgeris Pedersenas (1867 m. balandžio 7 d. Gelbalėje prie Koldingo, Danijoje – 1953 m. spalio 25 d. Helerupe prie Kopenhagos, Danijoje) – Danijos kalbininkas, įnešęs svarų indėlį į istorinę kalbotyrą, maždaug 30-ies darbų apie įvairias kalbas autorius.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Holger Pedersen
Homonimai
Homonimai (gr. ὁμώνυμοι (homōnumoi), vns. ὁμώνυμος (homōnumos).
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Homonimai
Iževskas
Iževskas – miestas Rusijoje, prie Ižo upės (40 km nuo jos žiočių), 1129 km į rytus nuo Maskvos; Udmurtijos sostinė.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Iževskas
Indoeuropiečiai
Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Indoeuropiečiai
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos
Jukagyrų kalbos
Jukagyrų kalbos – genealogiškai izoliuota kalbų šeima.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Jukagyrų kalbos
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Kaityba (kalbotyra)
Kalbotyra
Kalbotyra, arba lingvistika – bendras mokslų, tiriančių natūralias kalbas, pavadinimas.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Kalbotyra
Kėnis
Kėnis – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos visžalių medžių gentis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Kėnis
Kiškiniai
Kiškiniai (Leporidae) – kiškiažvėrių (Lagomorpha) šeima, kuriai priklausantys žinduoliai turi pailgėjusias užpakalines galūnes ir labai ilgas ausis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Kiškiniai
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Kilmininkas
Klijai
Buitiniai superklijai Klijų cheminė struktūra Gliutininiai medienos klijai Klijai – gamtinės arba sintetinės medžiagos, naudojamos paviršiams sujungti klijavimo būdu.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Klijai
Kurapkos
Kurapkos (Perdix) – fazaninių (Phasianidae) šeimos paukščių gentis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Kurapkos
Lankas (ginklas)
Lankas Lietuvių šauliai kovoje su kryžiuočiais (XIV a. goreljefas) Lankų veikimo principas (šiuo atveju lenktojo) Lankas – senovinis rankinis ginklas strėlėms svaidyti, panaudojant strypo elastingumą.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Lankas (ginklas)
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Leksika
Liatyvas
Liatyvas – linksnis, reiškiantis judėjimąį vietą, šiam linksniui galima kelti klausimąį ką? Liatyvas, drauge su vietininku ir abliatyvu, priklauso pagrindinių vietąnurodančių linksnių grupei.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Liatyvas
Liepa
Liepa – septintasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Liepa
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Lietuvių kalba
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Linksnis
Londonas
Londonas () – Vakarų Europos miestas, Anglijos ir Jungtinės Karalystės sostinė, įsikūrusi šalies pietryčiuose abipus Temzės upės, į vakarus 80 km nuo Temzės estuarijos.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Londonas
Luotas
Luotų kopijos Platelių dvaro svirne X a. slavų luotas Luotas – iš vientiso medžio kamieno išskobtas laivelis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Luotas
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Lyginamoji kalbotyra
Mansių kalba
Mansių kalba arba vogulų kalba – finougrų kalbų grupės ugrų pogrupio kalba, vartojama Vakarų Sibire gyvenančių mansių.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Mansių kalba
Maskva
Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Maskva
Medžioklė
Lapių medžioklė su skalikais Artemidė – senovės graikų medžioklės deivė Medžioklė – tikslingas laukinių žvėrių, paukščių ir kai kurių stambiųjų roplių (pvz., krokodilų) sekimas, tykojimas, persekiojimas, šaudymas arba gaudymas.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Medžioklė
Medus
Medus Medus – saldus, tąsus skystis, bičių gaminamas iš žieduose esančio nektaro.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Medus
Metalurgija
Auksinė kaktos juosta iš kapo Tebuose (750-700 m.p.m.e) (saugoma Kopenhagos muziejuje) Metalurgija – medžiagotyros dalis, tirianti cheminių elementų metalų fizikines ir chemines savybes, jų tarpusavio junginius ir junginius su kitais elementais, vadinamus lydiniais.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Metalurgija
Miškinė kiaunė
Miškinė kiaunė (Martes martes) – kiauninių šeimos plėšrusis žinduolis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Miškinė kiaunė
Mitologija
graikų mitologijos veikėjų.Mitologija – mokslas, tiriantis mitų kilmę, esmę, reikšmę kultūrai.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Mitologija
Mordvių kalbos
Mordvių kalbos – Volgos finų kalbų pogrupis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Mordvių kalbos
Morfologija
Morfologija (– pavidalas, forma + logos – mokslas) plačiąja prasme suprantamas mokslu apie formas ir sandaras.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Morfologija
Na-dene kalbos
Na-dene – indėnų kalbų šeima.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Na-dene kalbos
Naminė bitė
Bitė, arba naminė bitė (Apis mellifera) – bitinių (Apoidea) antšeimio vabzdys.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Naminė bitė
Niujorkas
Niujorkas (oficialiai – Niujorko miestas, – Naujojo Jorko miestas) – didžiausias JAV miestas, antrasis pagal dydį Šiaurės Amerikos miestas po Meksiko.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Niujorkas
Nostratinė kalba
Nostratinė kalba – hipotetinė pirminė kalba, kuria, pagal nostratinę teoriją, kalbėjo Eurazijos gyventojai.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Nostratinė kalba
Orientalistika
Orientalistika (oriente - rytai) – tarpdisciplininės vakariečių Artimųjų, Indijos, Tolimųjų Rytų ir kitų Rytų (Azijos žemyno pietinės dalies ir jai kultūriškai artimos Šiaurės Afrikos) kultūrų, visuomenių, kalbų studijos.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Orientalistika
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Papildinys
Paprastoji jerubė
* Bonasa bonasia Linnaeus, 1758.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Paprastoji jerubė
Paprastoji pušis
Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) – pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties spygliuotis visžalis medis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Paprastoji pušis
Paprastoji voverė
Paprastoji voverė, arba voverė (Sciurus vulgaris) – voverinių (Sciuridae) šeimos graužikas.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Paprastoji voverė
Penučių kalbos
Spėjamos penučių kalbos Vakarų pakrantėje Penučių kalbos – hipotetinė Šiaurės Amerikos indėnų kalbų šeima, apimanti daug negausių indėnų kalbų šeimų vakarinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Penučių kalbos
Pietūs
Kompasas su paryškinta pietų kryptimi Pietūs – viena keturių pasaulio šalių, esanti prieš šiaurę.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Pietūs
Pilkoji varna
Pilkoji varna (Corvus cornix) – varninių (Corvidae) šeimos, varnų (Corvus) genties paukščių rūšis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Pilkoji varna
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Priebalsis
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Priesaga
Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Prokalbė
Protėvynė
Protėvynė – hipotetinė geografinė vieta, iš kurios kilusi kokia nors kalbinė grupė.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Protėvynė
Rankiojimas
Rankiojimas, rinkimas – viena iš pirmykščio ūkio formų, gamtoje aptinkamų augalų valgomų sėklų, vaisių, šaknų ir kitų augalų dalių, valgomų dumblių, grybų vaisiakūnių, gyvūnų (moliuskų, varliagyvių, kai kurių vabzdžių, paukščių jauniklių ir kiaušinių), medaus rinkimas maistui.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Rankiojimas
Rogės
Arklių traukiamos rogės Rogės – transporto priemonė, kuri vietoj ratų turi pavažas.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Rogės
Sabalas
Sabalas (Martes zibellina) – kiauninių šeimos plėšrus žinduolis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Sabalas
Sajanai
Kalnų lokalizacija Kalnų dvasių ežeras Sajanuose Sajanai – kalnai pietų Sibire.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Sajanai
Samiai
Samiai (Sámi) arba lapiai – Skandinavijos vietiniai gyventojai, turintys savo unikaliąkultūrą.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Samiai
Samodų kalbos
Samodų (samojedų) kalbos – Uralo kalbų šeimos grupė.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Samodų kalbos
Samojedai
Samodų (samojedų) kalbų geografija Samojedai, arba samodai – grupė mažų tautelių, gyvenančių daugiausiai šiauriniame Sibire bei šiaurės rytinėje Rusijos Europos dalyje.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Samojedai
Sausgyslė
Sausgyslė – tvirtas skaidulinio jungiamojo audinio raištis, jungiantis raumenis prie kaulų.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Sausgyslė
Sibirinė pušis
Sibirinė pušis (Pinus sibirica), dar vadinama sibiriniu kedru (nors kedrams negimininga) – pušinių šeimai (Pinaceae) priklausanti spygliuočių medžių rūšis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Sibirinė pušis
Sibirinis kėnis
Sibirinis kėnis (Abies sibirica) – pušinių (Pinaceae) šeimos spygliuočių medžių rūšis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Sibirinis kėnis
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Sintaksė
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Skaitvardis
Slidės
Kalnų slidė Slidės – lentelių užlenktais priekiais pavidalo įtaisai, skirti šliuožti sniegu.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Slidės
Sterlė
Sterlė (Acipenser ruthenus) – eršketinių (Acipenseridae) šeimos žuvis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Sterlė
Strėlė
Strėlės sandara. 1 – antgalis; 2 – kotas; 3 – plunksnos; 4 – galiukas su grioveliu (uodegėlė). Viršutinė strėlė – šiuolaikinė, skirta šaudyti į taikinį. Apatinė strėlė – viduramžių strėlės kopija Strėlė – strypelio ar virbo su antgaliu pavidalo šaudmuo, naudojamas šaudyti lanku ar arbaletu.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Strėlė
Struktūralizmas
Struktūralizmas – kultūrologijos, socialinių mokslų kryptis, siekianti tiksliais metodais aprašyti tam tikro kūrinio sandarą, atskleisti visuomenės struktūrą, kultūros visumą, pateikti sisteminius modelius.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Struktūralizmas
Sudurtinis tarinys
Sudurtinis tarinys – tarinys, išreikštas asmenuojamąja veiksmažodžio forma ir linksniuojamuoju žodžiu.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Sudurtinis tarinys
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Tarinys
Transliatyvas
Transliatyvas – vienas iš Uralo kalboms būdingų linksnių.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Transliatyvas
Udmurtų kalba
Udmurtų kalba – Uralo kalbų šeimos kalba, priklausanti permių kalbų grupei.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Udmurtų kalba
Ugrų kalbos
Ugrų kalbos – kalbų grupė, priklausanti finougrų kalbų pošeimiui, Uralo kalbų šeimai.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Ugrų kalbos
Uralo kalbos
Uralo kalbos – iš Uralo prokalbės kilusi kalbų šeima, apimanti apie 30 kalbų, kuriomis šneka apie 20 milijonų žmonių.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Uralo kalbos
Uralo kalnai
Priepoliarės Uralas Uralo žemėlapis Uralo kalnai – šiaurės – pietų kryptimi besidriekianti kalnų sistema Rusijoje, sudaranti Azijos ir Europos žemynų ribą.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Uralo kalnai
Uralo mažoji rasė
Chantės Uralo mažoji rasė – tarpinė antropologinė mažoji rasė.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Uralo mažoji rasė
Vakarų Sibiras
Vakarų Sibiras – geografinis-kultūrinis regionas dabartinėje Rusijos Federacijoje ir šiauriniame Kazachstane - Sibiro vakariausia dalis. Apima vakarinį Šiaurės Azijos trečdalį. Pagrindinę jo dalį sudaro Uralo federalinė apygarda, be kurios taip pat apima Omsko, Tomsko, Novosibirsko sritis Sibiro federalinėje apygardoje.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Vakarų Sibiras
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Vardininkas
Václav Blažek
Vaclavas Blažekas (1959 m. balandžio 23 d. Sokolovas, Čekoslovakija) – čekų kalbininkas, lyginamosios-istorinės kalbotyros specialistas, Masaryko universiteto (Brno, Čekija) profesorius, taip pat dėsto Vakarų Čekijos universitete Pilzene.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Václav Blažek
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Veikslas
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Veiksmažodis
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Veiksnys
Vengrų kalba
Vengrų kalba (veng. magyar nyelv) – Uralo kalbų šeimos ugrų kalbų pogrupio kalba.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Vengrų kalba
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Vietininkas
Vieversiniai
Vieversiniai (Alaudidae) – žvirblinių (Passeriformes) būrio paukščių šeima.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Vieversiniai
Vladislavas Ilič Svityčius
Vladislavas Ilič Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologijąir ginčytinąnostratinę teoriją.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Vladislavas Ilič Svityčius
Volga
Volga (mord. Рав,; antikos laikais vadinta Ra, viduramžiais – Itilis) – ilgiausia Europos upė europinėje Rusijos dalyje.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Volga
Voverė skraiduolė
Voverė skraiduolė (Pteromys volans) – voverinių (Sciuridae) šeimos graužikas.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir Voverė skraiduolė
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir XIX amžius
1836 m.
1836 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir 1836 m.
3 tūkstantmetis pr. m. e.
Trečiasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 3000-aisiais pr.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir 3 tūkstantmetis pr. m. e.
4 tūkstantmetis pr. m. e.
Ketvirtasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 4000-aisiais pr.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir 4 tūkstantmetis pr. m. e.
5 tūkstantmetis pr. m. e.
Penktasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, trukęs nuo 5000-ųjų m. pr.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir 5 tūkstantmetis pr. m. e.
6 tūkstantmetis pr. m. e.
Šeštasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 6000-aisiais pr.
Peržiūrėti Uralo prokalbė ir 6 tūkstantmetis pr. m. e.
Taip pat žiūrėkite
Uralo kalbos
- Chantų kalba
- Finougrų kalbos
- Finų kalbos
- Mansių kalba
- Marių kalba
- Meščerų kalba
- Merių kalba
- Muromų kalba
- Ugrų kalbos
- Uralo fonetinė abėcėlė
- Uralo kalbos
- Uralo prokalbė