Greičiau nei naršyklėje!
136 santykiai: Abesyvas, Abliatyvas, Afrikata, Agliutinacinė kalba, Aliatyvas, Alksnis, Altajaus kalbos, Altajaus kalnai, Anglų kalba, Asmuo (gramatika), Azija, Žodžių daryba, Balsių harmonija, Balsis, Baltijos jūra, Būdvardis, Beržas, Budapeštas, Daiktavardis, Daugiskaita, Drebulė, Dviskaita, Ežiai, Eglė, Eršketai, Eskimų-aleutų kalbos, Etimologija, Etnologija, Europa, Europinė audinė, Ferdinand Johann Wiedemann, Filologija, Finougrų kalbos, Folkloras, Fonetika, Fonologija, Galų kalba, Galininkas, Geležis, Gluosnis, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Guobos, Gyvatės, Gyvulininkystė, Gyvumas (kalbotyra), Hipotezė, Holger Pedersen, Homonimai, Iževskas, ..., Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kalbos, Jukagyrų kalbos, Kaityba (kalbotyra), Kalbotyra, Kėnis, Kiškiniai, Kilmininkas, Klijai, Kurapkos, Lankas (ginklas), Leksika, Liatyvas, Liepa, Lietuvių kalba, Linksnis, Londonas, Luotas, Lyginamoji kalbotyra, Mansių kalba, Maskva, Medžioklė, Medus, Metalurgija, Miškinė kiaunė, Mitologija, Mordvių kalbos, Morfologija, Na-dene kalbos, Naminė bitė, Niujorkas, Nostratinė kalba, Orientalistika, Papildinys, Paprastoji jerubė, Paprastoji pušis, Paprastoji voverė, Penučių kalbos, Pietūs, Pilkoji varna, Priebalsis, Priesaga, Prokalbė, Protėvynė, Rankiojimas, Rogės, Sabalas, Sajanai, Samiai, Samodų kalbos, Samojedai, Sausgyslė, Sibirinė pušis, Sibirinis kėnis, Sintaksė, Skaitvardis, Slidės, Sterlė, Strėlė, Struktūralizmas, Sudurtinis tarinys, Tarinys, Transliatyvas, Udmurtų kalba, Ugrų kalbos, Uralo kalbos, Uralo kalnai, Uralo mažoji rasė, Vakarų Sibiras, Vardininkas, Václav Blažek, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, Vengrų kalba, Vietininkas, Vieversiniai, Vladislavas Ilič Svityčius, Volga, Voverė skraiduolė, XIX amžius, 1836 m., 3 tūkstantmetis pr. m. e., 4 tūkstantmetis pr. m. e., 5 tūkstantmetis pr. m. e., 6 tūkstantmetis pr. m. e.. Išplėsti indeksą (86 daugiau) »
Abesyvas
Abesyvas (lot. abesse 'nesantis') – linksnis, reiškiantis ko nors trūkumą, stokąar nebuvimą.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Abesyvas · Žiūrėti daugiau »
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Afrikata · Žiūrėti daugiau »
Agliutinacinė kalba
Agliutinacinės kalbos ('prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Agliutinacinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Aliatyvas
Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Aliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Alksnis
Alksnis (Alnus) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Alksnis · Žiūrėti daugiau »
Altajaus kalbos
Altajaus kalbos apima maždaug 60 kalbų, kuriomis kalba apie 250 milijonų žmonių.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Altajaus kalbos · Žiūrėti daugiau »
Altajaus kalnai
Altajaus kalnai, Altajus ( – „Aukso kalnai“) – kalnynas Centrinėje Azijoje, Rusijos, Kazachstano, Mongolijos ir Kinijos teritorijose.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Altajaus kalnai · Žiūrėti daugiau »
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Anglų kalba · Žiūrėti daugiau »
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Asmuo (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
Azija
Azija – didžiausia pasaulio dalis (~33 % viso Žemės paviršiaus be Antarktidos), čia gyvena apie 60 % pasaulio gyventojų.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Azija · Žiūrėti daugiau »
Žodžių daryba
Žodžių darybos struktūra Žodžių daryba – kalbotyros šaka, kurios objektąsudaro turimų ir naujų žodžių darymo morfologiniai būdai ir priemonės.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Žodžių daryba · Žiūrėti daugiau »
Balsių harmonija
Balsių harmonija, arba sinharmonizmas, – fonologinis balsių asimiliacijos procesas.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Balsių harmonija · Žiūrėti daugiau »
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Balsis · Žiūrėti daugiau »
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »
Beržas
Beržas (Betula) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Beržas · Žiūrėti daugiau »
Budapeštas
Budapeštas – Vengrijos sostinė ir didžiausias miestas, vienas didžiausių miestų ES.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Budapeštas · Žiūrėti daugiau »
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »
Drebulė
* Populus pseudotremula N.I. Rubtzov Drebulė, sin.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Drebulė · Žiūrėti daugiau »
Dviskaita
Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Dviskaita · Žiūrėti daugiau »
Ežiai
G. Fischer, 1814 Ežiai (Erinaceinae) – ežinių šeimai priklausantis dygliuotas žinduolis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Ežiai · Žiūrėti daugiau »
Eglė
Eglė (Picea) – pušinių (Pinaceae) šeimos medžių gentis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Eglė · Žiūrėti daugiau »
Eršketai
Eršketai (Acipenser) – eršketžuvių (Acipenseriformes) būrio, eršketinių (Acipenseridae) šeimos žuvų gentis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Eršketai · Žiūrėti daugiau »
Eskimų-aleutų kalbos
Eskimų-aleutų kalbos – kalbų šeima, anksčiau buvo priskiriama paleoazinėms kalboms, dabar laikoma savarankiška.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Eskimų-aleutų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Etimologija
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Etimologija · Žiūrėti daugiau »
Etnologija
Etnologija (– tauta; tautotyra) – humanitarinis mokslas, tiriantis vietines etnines grupes bei jų kultūrąpasitelkiant etnografiją.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Etnologija · Žiūrėti daugiau »
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Europa · Žiūrėti daugiau »
Europinė audinė
Europinė audinė arba kartais švitras (Mustela lutreola) – kiauninių šeimos plėšrus žinduolis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Europinė audinė · Žiūrėti daugiau »
Ferdinand Johann Wiedemann
Ferdinandas Johanas Vydemanas (1805 m. kovo 30 d., Hapsalu, Estijos gubernija, Rusijos imperija – 1887 m. gruodžio 29 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija) – vokiečių-švedų kilmės Estijos kalbininkas, finougrų kalbų specialistas.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Ferdinand Johann Wiedemann · Žiūrėti daugiau »
Filologija
Vilniaus universitete) Filologija (gr. philologia, meilė žodžiui) – kalbotyros (''lingvistikos''), literatūrologijos ir tautosakos mokslų visuma, tirianti atskiras kalbas arba jų grupes.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Filologija · Žiūrėti daugiau »
Finougrų kalbos
Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Finougrų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Folkloras
Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Apie žurnaląskaitykite straipsnyje „Būdas“ (anksčiau „Liaudies kultūra“) Folkloras (iš – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Folkloras · Žiūrėti daugiau »
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Fonologija · Žiūrėti daugiau »
Galų kalba
Galų kalba – išnykusi keltų kalbų grupės kalba, vartota Galijoje iki VI a. Vėlyvaisiais Romos imperijos laikais galų kalbąišstūmė liaudinė lotynų kalba.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Galų kalba · Žiūrėti daugiau »
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »
Geležis
Geležis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Fe, eilės numeris 26, sidabriškai pilkas, blizgus metalas.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Geležis · Žiūrėti daugiau »
Gluosnis
Gluosnis (Salix) – gluosninių (Salicaceae) šeimos augalų gentis. Lietuviškai šios genties augalai vadinami gluosniais ir karklais, o Salix caprea – blinde, Salix viminalis – žilvičiu. Gluosniais lietuviškai vadinti priimta medžiais augančius šios genties augalus (Salix subgen.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Gluosnis · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Gramatinis laikas · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »
Guobos
Guoba (Ulmus) – guobinių (Ulmaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso medžiai, kasmet numetantys lapus.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Guobos · Žiūrėti daugiau »
Gyvatės
Gyvatės (Serpentes) – žvynaroplių (Squamata) pobūrio stuburiniai gyvūnai.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Gyvatės · Žiūrėti daugiau »
Gyvulininkystė
avys Gyvulininkystė – mokslas, tiriantis naminių gyvulių veisimą, šėrimą, laikymąir priežiūrą, jų organizmo sandarąir funkcijas, produkcijos gamybąir kokybę.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Gyvulininkystė · Žiūrėti daugiau »
Gyvumas (kalbotyra)
Gyvumas kalbotyroje – semantinis kategorinis vardažodžio požymis, grindžiamas kalbos vartotojų suvokimu kaip klasifikuoti objekto atžvilgiu, apie kurį kalbama, daiktavardžius ir įvardžius: nuo besąlygiškai gyvų (žmogus, šuo, uodas) iki visiškai negyvų (akmuo, stulpas, begalybė), taip pat neaplenkiant tam tikros imties tarpinių atvejų (tuopa, klasė, ūmėdė).
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Gyvumas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Hipotezė · Žiūrėti daugiau »
Holger Pedersen
Holgeris Pedersenas (1867 m. balandžio 7 d. Gelbalėje prie Koldingo, Danijoje – 1953 m. spalio 25 d. Helerupe prie Kopenhagos, Danijoje) – Danijos kalbininkas, įnešęs svarų indėlį į istorinę kalbotyrą, maždaug 30-ies darbų apie įvairias kalbas autorius.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Holger Pedersen · Žiūrėti daugiau »
Homonimai
Homonimai (gr. ὁμώνυμοι (homōnumoi), vns. ὁμώνυμος (homōnumos).
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Homonimai · Žiūrėti daugiau »
Iževskas
Iževskas – miestas Rusijoje, prie Ižo upės (40 km nuo jos žiočių), 1129 km į rytus nuo Maskvos; Udmurtijos sostinė.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Iževskas · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečiai
Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Indoeuropiečiai · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Jukagyrų kalbos
Jukagyrų kalbos – genealogiškai izoliuota kalbų šeima.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Jukagyrų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Kaityba (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Kalbotyra
Kalbotyra, arba lingvistika – bendras mokslų, tiriančių natūralias kalbas, pavadinimas.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Kalbotyra · Žiūrėti daugiau »
Kėnis
Kėnis – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos visžalių medžių gentis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Kėnis · Žiūrėti daugiau »
Kiškiniai
Kiškiniai (Leporidae) – kiškiažvėrių (Lagomorpha) šeima, kuriai priklausantys žinduoliai turi pailgėjusias užpakalines galūnes ir labai ilgas ausis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Kiškiniai · Žiūrėti daugiau »
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »
Klijai
Buitiniai superklijai Klijų cheminė struktūra Gliutininiai medienos klijai Klijai – gamtinės arba sintetinės medžiagos, naudojamos paviršiams sujungti klijavimo būdu.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Klijai · Žiūrėti daugiau »
Kurapkos
Kurapkos (Perdix) – fazaninių (Phasianidae) šeimos paukščių gentis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Kurapkos · Žiūrėti daugiau »
Lankas (ginklas)
Lankas Lietuvių šauliai kovoje su kryžiuočiais (XIV a. goreljefas) Lankų veikimo principas (šiuo atveju lenktojo) Lankas – senovinis rankinis ginklas strėlėms svaidyti, panaudojant strypo elastingumą.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Lankas (ginklas) · Žiūrėti daugiau »
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Leksika · Žiūrėti daugiau »
Liatyvas
Liatyvas – linksnis, reiškiantis judėjimąį vietą, šiam linksniui galima kelti klausimąį ką? Liatyvas, drauge su vietininku ir abliatyvu, priklauso pagrindinių vietąnurodančių linksnių grupei.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Liatyvas · Žiūrėti daugiau »
Liepa
Liepa – septintasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Liepa · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »
Londonas
Londonas () – Vakarų Europos miestas, Anglijos ir Jungtinės Karalystės sostinė, įsikūrusi šalies pietryčiuose abipus Temzės upės, į vakarus 80 km nuo Temzės estuarijos.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Londonas · Žiūrėti daugiau »
Luotas
Luotų kopijos Platelių dvaro svirne X a. slavų luotas Luotas – iš vientiso medžio kamieno išskobtas laivelis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Luotas · Žiūrėti daugiau »
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Lyginamoji kalbotyra · Žiūrėti daugiau »
Mansių kalba
Mansių kalba arba vogulų kalba – finougrų kalbų grupės ugrų pogrupio kalba, vartojama Vakarų Sibire gyvenančių mansių.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Mansių kalba · Žiūrėti daugiau »
Maskva
Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Maskva · Žiūrėti daugiau »
Medžioklė
Lapių medžioklė su skalikais Artemidė – senovės graikų medžioklės deivė Medžioklė – tikslingas laukinių žvėrių, paukščių ir kai kurių stambiųjų roplių (pvz., krokodilų) sekimas, tykojimas, persekiojimas, šaudymas arba gaudymas.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Medžioklė · Žiūrėti daugiau »
Medus
Medus Medus – saldus, tąsus skystis, bičių gaminamas iš žieduose esančio nektaro.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Medus · Žiūrėti daugiau »
Metalurgija
Auksinė kaktos juosta iš kapo Tebuose (750-700 m.p.m.e) (saugoma Kopenhagos muziejuje) Metalurgija – medžiagotyros dalis, tirianti cheminių elementų metalų fizikines ir chemines savybes, jų tarpusavio junginius ir junginius su kitais elementais, vadinamus lydiniais.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Metalurgija · Žiūrėti daugiau »
Miškinė kiaunė
Miškinė kiaunė (Martes martes) – kiauninių šeimos plėšrusis žinduolis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Miškinė kiaunė · Žiūrėti daugiau »
Mitologija
graikų mitologijos veikėjų.Mitologija – mokslas, tiriantis mitų kilmę, esmę, reikšmę kultūrai.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Mitologija · Žiūrėti daugiau »
Mordvių kalbos
Mordvių kalbos – Volgos finų kalbų pogrupis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Mordvių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Morfologija
Morfologija (– pavidalas, forma + logos – mokslas) plačiąja prasme suprantamas mokslu apie formas ir sandaras.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Morfologija · Žiūrėti daugiau »
Na-dene kalbos
Na-dene – indėnų kalbų šeima.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Na-dene kalbos · Žiūrėti daugiau »
Naminė bitė
Bitė, arba naminė bitė (Apis mellifera) – bitinių (Apoidea) antšeimio vabzdys.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Naminė bitė · Žiūrėti daugiau »
Niujorkas
Niujorkas (oficialiai – Niujorko miestas, – Naujojo Jorko miestas) – didžiausias JAV miestas, antrasis pagal dydį Šiaurės Amerikos miestas po Meksiko.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Niujorkas · Žiūrėti daugiau »
Nostratinė kalba
Nostratinė kalba – hipotetinė pirminė kalba, kuria, pagal nostratinę teoriją, kalbėjo Eurazijos gyventojai.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Nostratinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Orientalistika
Orientalistika (oriente - rytai) – tarpdisciplininės vakariečių Artimųjų, Indijos, Tolimųjų Rytų ir kitų Rytų (Azijos žemyno pietinės dalies ir jai kultūriškai artimos Šiaurės Afrikos) kultūrų, visuomenių, kalbų studijos.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Orientalistika · Žiūrėti daugiau »
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Papildinys · Žiūrėti daugiau »
Paprastoji jerubė
* Bonasa bonasia Linnaeus, 1758.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Paprastoji jerubė · Žiūrėti daugiau »
Paprastoji pušis
Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) – pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties spygliuotis visžalis medis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Paprastoji pušis · Žiūrėti daugiau »
Paprastoji voverė
Paprastoji voverė, arba voverė (Sciurus vulgaris) – voverinių (Sciuridae) šeimos graužikas.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Paprastoji voverė · Žiūrėti daugiau »
Penučių kalbos
Spėjamos penučių kalbos Vakarų pakrantėje Penučių kalbos – hipotetinė Šiaurės Amerikos indėnų kalbų šeima, apimanti daug negausių indėnų kalbų šeimų vakarinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Penučių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Pietūs
Kompasas su paryškinta pietų kryptimi Pietūs – viena keturių pasaulio šalių, esanti prieš šiaurę.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Pietūs · Žiūrėti daugiau »
Pilkoji varna
Pilkoji varna (Corvus cornix) – varninių (Corvidae) šeimos, varnų (Corvus) genties paukščių rūšis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Pilkoji varna · Žiūrėti daugiau »
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Priebalsis · Žiūrėti daugiau »
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »
Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Protėvynė
Protėvynė – hipotetinė geografinė vieta, iš kurios kilusi kokia nors kalbinė grupė.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Protėvynė · Žiūrėti daugiau »
Rankiojimas
Rankiojimas, rinkimas – viena iš pirmykščio ūkio formų, gamtoje aptinkamų augalų valgomų sėklų, vaisių, šaknų ir kitų augalų dalių, valgomų dumblių, grybų vaisiakūnių, gyvūnų (moliuskų, varliagyvių, kai kurių vabzdžių, paukščių jauniklių ir kiaušinių), medaus rinkimas maistui.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Rankiojimas · Žiūrėti daugiau »
Rogės
Arklių traukiamos rogės Rogės – transporto priemonė, kuri vietoj ratų turi pavažas.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Rogės · Žiūrėti daugiau »
Sabalas
Sabalas (Martes zibellina) – kiauninių šeimos plėšrus žinduolis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Sabalas · Žiūrėti daugiau »
Sajanai
Kalnų lokalizacija Kalnų dvasių ežeras Sajanuose Sajanai – kalnai pietų Sibire.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Sajanai · Žiūrėti daugiau »
Samiai
Samiai (Sámi) arba lapiai – Skandinavijos vietiniai gyventojai, turintys savo unikaliąkultūrą.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Samiai · Žiūrėti daugiau »
Samodų kalbos
Samodų (samojedų) kalbos – Uralo kalbų šeimos grupė.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Samodų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Samojedai
Samodų (samojedų) kalbų geografija Samojedai, arba samodai – grupė mažų tautelių, gyvenančių daugiausiai šiauriniame Sibire bei šiaurės rytinėje Rusijos Europos dalyje.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Samojedai · Žiūrėti daugiau »
Sausgyslė
Sausgyslė – tvirtas skaidulinio jungiamojo audinio raištis, jungiantis raumenis prie kaulų.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Sausgyslė · Žiūrėti daugiau »
Sibirinė pušis
Sibirinė pušis (Pinus sibirica), dar vadinama sibiriniu kedru (nors kedrams negimininga) – pušinių šeimai (Pinaceae) priklausanti spygliuočių medžių rūšis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Sibirinė pušis · Žiūrėti daugiau »
Sibirinis kėnis
Sibirinis kėnis (Abies sibirica) – pušinių (Pinaceae) šeimos spygliuočių medžių rūšis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Sibirinis kėnis · Žiūrėti daugiau »
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Sintaksė · Žiūrėti daugiau »
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »
Slidės
Kalnų slidė Slidės – lentelių užlenktais priekiais pavidalo įtaisai, skirti šliuožti sniegu.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Slidės · Žiūrėti daugiau »
Sterlė
Sterlė (Acipenser ruthenus) – eršketinių (Acipenseridae) šeimos žuvis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Sterlė · Žiūrėti daugiau »
Strėlė
Strėlės sandara. 1 – antgalis; 2 – kotas; 3 – plunksnos; 4 – galiukas su grioveliu (uodegėlė). Viršutinė strėlė – šiuolaikinė, skirta šaudyti į taikinį. Apatinė strėlė – viduramžių strėlės kopija Strėlė – strypelio ar virbo su antgaliu pavidalo šaudmuo, naudojamas šaudyti lanku ar arbaletu.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Strėlė · Žiūrėti daugiau »
Struktūralizmas
Struktūralizmas – kultūrologijos, socialinių mokslų kryptis, siekianti tiksliais metodais aprašyti tam tikro kūrinio sandarą, atskleisti visuomenės struktūrą, kultūros visumą, pateikti sisteminius modelius.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Struktūralizmas · Žiūrėti daugiau »
Sudurtinis tarinys
Sudurtinis tarinys – tarinys, išreikštas asmenuojamąja veiksmažodžio forma ir linksniuojamuoju žodžiu.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Sudurtinis tarinys · Žiūrėti daugiau »
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Tarinys · Žiūrėti daugiau »
Transliatyvas
Transliatyvas – vienas iš Uralo kalboms būdingų linksnių.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Transliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Udmurtų kalba
Udmurtų kalba – Uralo kalbų šeimos kalba, priklausanti permių kalbų grupei.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Udmurtų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ugrų kalbos
Ugrų kalbos – kalbų grupė, priklausanti finougrų kalbų pošeimiui, Uralo kalbų šeimai.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Ugrų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Uralo kalbos
Uralo kalbos – iš Uralo prokalbės kilusi kalbų šeima, apimanti apie 30 kalbų, kuriomis šneka apie 20 milijonų žmonių.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Uralo kalbos · Žiūrėti daugiau »
Uralo kalnai
Priepoliarės Uralas Uralo žemėlapis Uralo kalnai – šiaurės – pietų kryptimi besidriekianti kalnų sistema Rusijoje, sudaranti Azijos ir Europos žemynų ribą.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Uralo kalnai · Žiūrėti daugiau »
Uralo mažoji rasė
Chantės Uralo mažoji rasė – tarpinė antropologinė mažoji rasė.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Uralo mažoji rasė · Žiūrėti daugiau »
Vakarų Sibiras
Vakarų Sibiras – geografinis-kultūrinis regionas dabartinėje Rusijos Federacijoje ir šiauriniame Kazachstane - Sibiro vakariausia dalis. Apima vakarinį Šiaurės Azijos trečdalį. Pagrindinę jo dalį sudaro Uralo federalinė apygarda, be kurios taip pat apima Omsko, Tomsko, Novosibirsko sritis Sibiro federalinėje apygardoje. Rusiškuose šaltiniuose XII–XVII a. šis regionas vadintas Jugra. Vakarų Sibire yra svarbus, istorinis Tobolsko miestas, įkurtas 1587 m., kaip Sibiro įsisavinimo centras. 1708 m. tapo Sibiro provincijos, besidriekiančios nuo Uralo kalnų iki Didžiojo vandenyno, sostine.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Vakarų Sibiras · Žiūrėti daugiau »
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »
Václav Blažek
Vaclavas Blažekas (1959 m. balandžio 23 d. Sokolovas, Čekoslovakija) – čekų kalbininkas, lyginamosios-istorinės kalbotyros specialistas, Masaryko universiteto (Brno, Čekija) profesorius, taip pat dėsto Vakarų Čekijos universitete Pilzene.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Václav Blažek · Žiūrėti daugiau »
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Veikslas · Žiūrėti daugiau »
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Veiksnys · Žiūrėti daugiau »
Vengrų kalba
Vengrų kalba (veng. magyar nyelv) – Uralo kalbų šeimos ugrų kalbų pogrupio kalba.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Vengrų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »
Vieversiniai
Vieversiniai (Alaudidae) – žvirblinių (Passeriformes) būrio paukščių šeima.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Vieversiniai · Žiūrėti daugiau »
Vladislavas Ilič Svityčius
Vladislavas Ilič Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologijąir ginčytinąnostratinę teoriją.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Vladislavas Ilič Svityčius · Žiūrėti daugiau »
Volga
Volga (mord. Рав,; antikos laikais vadinta Ra, viduramžiais – Itilis) – ilgiausia Europos upė europinėje Rusijos dalyje.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Volga · Žiūrėti daugiau »
Voverė skraiduolė
Voverė skraiduolė (Pteromys volans) – voverinių (Sciuridae) šeimos graužikas.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir Voverė skraiduolė · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
1836 m.
1836 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir 1836 m. · Žiūrėti daugiau »
3 tūkstantmetis pr. m. e.
Trečiasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 3000-aisiais pr.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir 3 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
4 tūkstantmetis pr. m. e.
Ketvirtasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 4000-aisiais pr.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir 4 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
5 tūkstantmetis pr. m. e.
Penktasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, trukęs nuo 5000-ųjų m. pr.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir 5 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
6 tūkstantmetis pr. m. e.
Šeštasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 6000-aisiais pr.
Nauja!!: Uralo prokalbė ir 6 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
