Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Vasario 15 ir Vilniaus universiteto biblioteka

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Vasario 15 ir Vilniaus universiteto biblioteka

Vasario 15 vs. Vilniaus universiteto biblioteka

Vasario 15 yra 46-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Vaizdas iš Sarbievijaus kiemo pusės Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras Vilniaus universiteto biblioteka – seniausia Lietuvos valstybinės reikšmės akademinė biblioteka, įkurta 1570 m. ir iki šių dienų išlikusi autentiškose erdvėse.

Panašumai tarp Vasario 15 ir Vilniaus universiteto biblioteka

Vasario 15 ir Vilniaus universiteto biblioteka turi 22 dalykų dažni (Unijapedija): Antrasis pasaulinis karas, Lenkija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Rusija, Vilnius, 1781 m., 1804 m., 1832 m., 1865 m., 1914 m., 1919 m., 1929 m., 1939 m., 1958 m., 1965 m., 1969 m., 1970 m., 1988 m., 2000 m., 2001 m., 2013 m..

Antrasis pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

Antrasis pasaulinis karas ir Vasario 15 · Antrasis pasaulinis karas ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Lenkija ir Vasario 15 · Lenkija ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Lietuva ir Vasario 15 · Lietuva ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vasario 15 · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

Rusija ir Vasario 15 · Rusija ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

Vilnius

Vilnius – Lietuvos sostinė.

Vasario 15 ir Vilnius · Vilniaus universiteto biblioteka ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »

1781 m.

1781 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1781 m. ir Vasario 15 · 1781 m. ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

1804 m.

1804 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1804 m. ir Vasario 15 · 1804 m. ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

1832 m.

1832 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1832 m. ir Vasario 15 · 1832 m. ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

1865 m.

1865 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1865 m. ir Vasario 15 · 1865 m. ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

1914 m.

1914 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1914 m. ir Vasario 15 · 1914 m. ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

1919 m.

1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1919 m. ir Vasario 15 · 1919 m. ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

1929 m.

1929 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1929 m. ir Vasario 15 · 1929 m. ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

1939 m.

1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1939 m. ir Vasario 15 · 1939 m. ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

1958 m.

1958 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1958 m. ir Vasario 15 · 1958 m. ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

1965 m.

1965 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1965 m. ir Vasario 15 · 1965 m. ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

1969 m.

1969 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1969 m. ir Vasario 15 · 1969 m. ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

1970 m.

1970 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1970 m. ir Vasario 15 · 1970 m. ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

1988 m.

1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1988 m. ir Vasario 15 · 1988 m. ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

2000 m.

2000 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

2000 m. ir Vasario 15 · 2000 m. ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

2001 m.

2001 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

2001 m. ir Vasario 15 · 2001 m. ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

2013 m.

2013 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

2013 m. ir Vasario 15 · 2013 m. ir Vilniaus universiteto biblioteka · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Vasario 15 ir Vilniaus universiteto biblioteka

Vasario 15 yra 344 santykius, o Vilniaus universiteto biblioteka turi 113. Kaip jie turi bendro 22, Jaccard indeksas yra 4.81% = 22 / (344 + 113).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Vasario 15 ir Vilniaus universiteto biblioteka santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: