Turinys
164 santykiai: Alarikas I, Antika, Antisemitizmas, Arabai, Aristotelis, Asketizmas, Avinjonas, Šimtametis karas, Šventasis Sostas, Šventoji Romos imperija, Žalgirio mūšis, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Baltai, Baltijos jūra, Barbarai, Baudžiava, Biblija, Bizantija, Bolonija, Bulė, Celibatas katalikybėje, Chlodvigas, Civilizacija, Didieji geografiniai atradimai, Didysis kunigaikštis, Didysis tautų kraustymasis, Dominikonų ordinas, Ekonomika, Epidemija, Epocha, Erezija, Eurocentrizmas, Feodalizmas, Flandrija, Flavio Biondo, Frankai, Frankų imperija, Gediminas, Gentis, Geografija, Georges Duby, Gotika, Humanizmas, Inkvizicija, Islamas, Ispanija, Istoriografija, Italija, IX amžius, Jacques Le Goff, ... Išplėsti indeksą (114 daugiau) »
- V amžius
Alarikas I
Alarikas I (kitaip Alarichas, Alareiks gotiškai, Alarik ar Alarich dabartinėse germanų kalbose, Alaricus lotyniškai, Alarico itališkai, portugališkai, ispaniškai, apie 370–410 m.) – visigotų karalius, labiausiai žinomas kaip karo vadas, užkariavęs Romos miestą.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Alarikas I
Antika
Antika (Kai kurie istorikai antikos pabaiga laiko Platono akademijos Atėnuose uždarymą529 m. Antikos terminąXVIII a. pasiūlė vokiečių scholastas Kristopas Keleris. Senovės graikų kultūra kartu su kai kuriomis senovės Artimųjų Rytų įtakomis buvo Europos meno, filosofijos, visuomenės ir švietimo pagrindas iki pat Romos imperijos laikotarpio.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Antika
Antisemitizmas
Geltona Dovydo žvaigždė – Holokausto simbolis. Antisemitizmas – priešiškumas ar išankstinis nusistatymas, nukreiptas prieš žydus, kaip tautinę, religinę ar rasinę grupę.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Antisemitizmas
Arabai
Arabai – Vidurio Azijos ir Šiaurės Afrikos tautų grupė, plačiąja prasme – visi kalbantieji arabiškai, siaurąja – Arabijos pusiasalio gyventojai.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Arabai
Aristotelis
Aristotelis ( .
Peržiūrėti Viduramžiai ir Aristotelis
Asketizmas
Asketizmas, askezė (iš ασκεω askeo – „lavintis, stropiai dirbti“) – etinė žmogaus pozicija, dėl įvairių priežasčių, sąmoningai atsisakant malonumų.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Asketizmas
Avinjonas
Avinjonas () – miestas pietų Prancūzijoje, prie Ronos ir Diuranso upių santakos.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Avinjonas
Šimtametis karas
Šimtametis karas – Anglijos ir Prancūzijos karas, vykęs 1337–1453 m.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Šimtametis karas
Šventasis Sostas
Šventojo Sosto emblema Šventasis Sostas (lot. Sancta Sedes) – oficiali ir pagrindinė Romos katalikų bažnyčių vyskupija, kuriai vadovauja popiežius.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Šventasis Sostas
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija – viduramžiais ir naujaisiais laikais Vakarų bei Vidurio Europoje gyvavęs valstybinis junginys.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Šventoji Romos imperija
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis – 1410 m.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Žalgirio mūšis
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Baltai
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Baltijos jūra
Barbarai
Barbarais Senovės Graikijoje vadinti svetimšaliai nemokėję graikų kalbos ir nepažinoję jos kultūros.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Barbarai
Baudžiava
VI-XII a. vergų ar baudžiauninkų kostiumai.Baudžiava – įteisinta feodalo galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keisti šeimininką, keltis gyventi į miestą.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Baudžiava
Biblija
Gutenbergo Biblija Biblija (– „knygos“) – krikščionių šventasis raštas, jų taip pat vadinamas Dievo Žodžiu arba Šventuoju Raštu, įvairių autorių raštų rinkinys, religinės dogmatikos ir pamaldų pagrindas, sudarantis žydų tikėjimo pagrindą.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Biblija
Bizantija
Bizantijos imperija 476-1400 m. Bizantijos imperija, taip pat vadinama Rytų Romos imperija, arba tiesiog Bizantija – istoriografinis terminas, naudojamas nuo XIX a. apibūdinti imperijai rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kuri susikūrė vėlyvojoje Antikoje iš rytinės Romos imperijos dalies ir galutinai žlugo 1453 m.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Bizantija
Bolonija
Bolonija – miestas šiaurinėje Italijoje, Emilijos-Romanijos regiono sostinė.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Bolonija
Bulė
Žodis bulė reiškia.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Bulė
Celibatas katalikybėje
Katalikų vienuoliai Celibatas ('nevedęs') – Romos katalikų dvasininkams privaloma viengungystė, lytinio asketizmo forma.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Celibatas katalikybėje
Chlodvigas
Chlodvigas (šaltiniuose ir: Klovis I, Chlodovekas I,, o vokiečių – Ludwig, 466 m. Turnė – 511 m. lapkričio 27 d., Liutecijoje) – Frankų valstybės įkūrėjas ir pirmasis jos karalius, frankų genčių suvienytojas, Merovingų dinastijos pradininkas.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Chlodvigas
Civilizacija
„Imperijos kelias. Tobulumas“, Thomas Cole. 1836 m. Civilizacija („pilietis“ ar „miestietis“) – istoriškai susiklosčiusi lokalinė socioekonominė ir kultūrinė visuomenės struktūra, nulemta geografinės aplinkos, visuomenės ekonominės ir socialinės sanklodos, valstybinių ir kitų organizacijų bei institucijų, vyraujančios religijos ir kitų veiksnių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Civilizacija
Didieji geografiniai atradimai
Didieji geografiniai atradimai – geografiniai atradimai XV ir XVI a. sandūroje: Paveikslas „Kolumbas atranda Ameriką“.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Didieji geografiniai atradimai
Didysis kunigaikštis
Didysis kunigaikštis (sen. liet. – kunigų kunigas, didysis kunigas, kunigaikštis; rusėnų k. velikij kniaz) – valdovo titulas.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Didysis kunigaikštis
Didysis tautų kraustymasis
pasaulio 820 m. žemėlapis. Didysis tautų kraustymasis – IV-VII amžiais vykęs barbarų genčių veržimasis į Romos imperijąbei su tuo susiję socialiniai, politiniai ir etniniai pokyčiai Europoje.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Didysis tautų kraustymasis
Dominikonų ordinas
Dominikonų ordinas arba Brolių pamokslininkų ordinas (sutrumpintai OP arba O. P.) – Romos katalikų vienuolių religinis ordinas.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Dominikonų ordinas
Ekonomika
Ekonomika ('namas', 'ūkis' + 'dėsnis') – socialinis mokslas, tiriantis individų elgsenąesant nuolatiniam gamybos faktorių trūkumui, tiesiogiai darantį įtakąprodukcijai, paskirstymui ir vartojimui, ūkinei veiklai, ūkiui.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Ekonomika
Epidemija
Epidemija – ligos plitimas greitėjančiais tempais.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Epidemija
Epocha
Žodis epocha reiškia.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Epocha
Erezija
Erezija ('atskala') – religijos srovė, prieštaraujanti oficialiajai bažnyčiai.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Erezija
Eurocentrizmas
Eurocentrizmas (kartais europcentrizmas) – ideologija ar pažiūros, kad europietiška (ir apskritai Vakarų) civilizacija, kultūros, meno pasiekimai, mentalitetas, vertybių sistema ir t. t. yra viršiausia (dažnai ir vienintelė teisinga) bei pavyzdinė kitoms kultūroms.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Eurocentrizmas
Feodalizmas
Feodalizmas, feodalinė santvarka – viduramžių ir naujųjų amžių pradžios visuomeninė santvarka, susiklosčiusi, žlugus Vakarų Romos imperijai, V–VIII amžiuje.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Feodalizmas
Flandrija
Flandrija arba Flamandų regionas, Flandrijos regionas – vienas iš trijų Belgijos regionų.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Flandrija
Flavio Biondo
Flavio Biondo (1388 m. Forli – 1463 m. Romoje) – italų Renesanso humanistas ir istorikas, labiausiai žinomas kaip pirmasis ėmęs vartoti terminą.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Flavio Biondo
Frankai
Frankų ekpansija Frankai buvo viena iš keleto vakarų germanų genčių federacijų.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Frankai
Frankų imperija
Frankų imperija (lot. Imperium Francorum) – istorinė valstybė Vakarų Europoje, kuriąVIII–X a. valdė frankų kilmės diduomenė.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Frankų imperija
Gediminas
Gediminas (Gedeminnus; ~1275–1341 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, pavadintos jo garbei.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Gediminas
Gentis
Gentis gali reiškti antropologijoje ir biologijoje.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Gentis
Geografija
Fizinis pasaulio žemėlapis (vidutinio mastelio) Geografija (žodis kilęs iš 'žemė' ir γράφω.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Geografija
Georges Duby
Žoržas Diubi (Georges Duby; 1919 m. spalio 7 d. – 1996 m. gruodžio 3 d.) – prancūzų istorikas, Viduramžių Europos, ypač Viduramžių estetikos specialistas, nuo 1987 metų Prancūzijos akademijos narys.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Georges Duby
Gotika
Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčia Gotika (pagal germanų genčių gotų pavadinimą) – XII-XVI a. Europos architektūros ir dailės stilius.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Gotika
Humanizmas
Humanizmas – antropocentrinė pasaulėžiūra, išaukštinanti žmogų, vertinanti mokslinį metodą, atmetanti misticizmą, religines dogmas.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Humanizmas
Inkvizicija
Autodafe Inkvizicija (nuo Inquisitio – „apklausa, tardymas“) – bendras Katalikų bažnyčios institucijų, skirtų kovai su erezijomis, pavadinimas.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Inkvizicija
Islamas
Islamas (– „paklusnumas “) – abraominė, monoteistinė religija, antra pagal dydį pasaulyje.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Islamas
Ispanija
Ispanija, oficialiai Ispanijos Karalystė – valstybė Pietvakarių Europoje.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Ispanija
Istoriografija
Istoriografija (– tirti + γραφειν – rašyti) siaurąja prasme yra istorijos tyrimų, skirtų vienai temai ar istorinei epochai, visuma (pvz., Kryžiaus žygių istoriografija), arba istorinių darbų, siejamų bendros ideologijos, kalbos ar teritorijos, visuma (pvz., marksistinė, anglakalbė ar prancūzų istoriografija).
Peržiūrėti Viduramžiai ir Istoriografija
Italija
290px Italija, oficialiai Italijos Respublika – valstybė Pietų Europoje.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Italija
IX amžius
Devintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 900 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Viduramžiai ir IX amžius
Jacques Le Goff
Jacques Le Goff (Žakas Le Gofas; 1924 m. sausio 1 d. Tulonas, Prancūzija – 2014 m. balandžio 1 d. Paryžius) – prancūzų istorikas, Viduramžių (ypač XII – XIII amžių) specialistas.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Jacques Le Goff
Jan Hus
Janas Husas (1369 m. Husinece, Pietų Čekija – 1415 m. liepos 6 d. Konstancoje) – čekų kultūros veikėjas, teologas.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Jan Hus
Jeruzalė
Jeruzalė – senas Artimųjų Rytų miestas, labai svarbus krikščionims, žydams ir musulmonams.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Jeruzalė
Johan Huizinga
Johanas Huizinga (1872 m. gruodžio 7 d. – 1945 m. vasario 1 d.) – Nyderlandų istorikas, kultūros teoretikas, žaidimo teorijos kūrėjas, vienas šiuolaikinės kultūros istorijos pradininkų.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Johan Huizinga
Johann Gutenberg
Johanas Gutenbergas (pilnas vardas:; apie 1398 m. – 1468 m. vasario 3 d.) – vokiečių metalo dirbinių gamintojas ir išradėjas.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Johann Gutenberg
John Wycliff
Džonas Viklifas. ''Anoniminio autoriaus 1828 m. nutapytas portretas.'' Džonas Viklifas (taip pat Wyclif, Wycliff ar Wickliffe; 1320 m. – 1384 m. gruodžio 31 d.) – Anglijos teologas, vienas iš pirmųjų Romos katalikybės reformacijos šalininkų XIV a., už tai persekiotas katalikų dvasininkų.
Peržiūrėti Viduramžiai ir John Wycliff
Juodoji jūra
miniatiūra Juodoji jūra – Atlanto baseinui priklausanti vidinė jūra.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Juodoji jūra
Juodoji mirtis
Juodoji mirtis staigiai išplito pagrindiniais Europos prekybiniais jūrų ir sausumos keliais. Juodąja mirtimi vadinama daugiausiai gyvybių nusinešusi pandemija rašytinėje žmonijos istorijoje.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Juodoji mirtis
Karolingų renesansas
Karolio Didžiojo imperija 768-811 m. Alkuinas - vienas žymiausių Karolingų renesanso mokslininkų Karolio minuskulas Giesmės ''Kyrie eleison (Orbis factor)'' grigališkajam giedojimui fragmentas Acheno koplyčios kupolo projektas Karolingų renesansas – VIII a. pabaigos – IX a.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Karolingų renesansas
Karolis Didysis
Karolis Didysis (747 m. balandžio 2 d. – 814 m. sausio 28 d. Achene) – frankų karalius nuo 768 m. (pietinės dalies nuo 771 m.), langobardų karalius nuo 774 m., Bavarijos hercogas nuo 788 m., Vakarų imperatorius nuo 800 m. Vyriausiasis Pipino Trumpojo ir Bertrados iš Laono sūnus.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Karolis Didysis
Katarai
Katarai (iš 'švarus') arba albigiečiai (pagal Albi miestą) – krikščionybės atmainos XI–XIV amžiuje pietų Prancūzijoje, šiaurės Italijoje, katalikų bažnyčios pripažintos erezija, išpažinėjai.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Katarai
Katedra
Paryžiuje. Katedra (– „sostas, kėdė“) – religinis pastatas, priklausantis konkrečiai krikščionių denominacijai, ir vyskupijos centras.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Katedra
Klimatas
Klimatas (nuo) – apibrėžtame regione vyraujantys orai; vidutinė daugiametė (paprastai 30 metų) meteorologinių reiškinių ir rodiklių visuma, būdinga kuriai nors vietovei.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Klimatas
Kliuni reformos
Kliuni reformos – tai reformos, kuriomis 1059 m.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Kliuni reformos
Kolonizacija
Kolonizacija – procesas, kurio metu žmonės gausiai keliasi gyventi į kitas teritorijas.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Kolonizacija
Korupcija
Antikorupcinis plakatas Zambijoje Jungtinių Tautų konvencija prieš korupcijąKorupcija ( – „gadinimas“, „papirkimas“) – piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Korupcija
Krikščionybė
Jeruzalės senamiesčio krikščionių kvartale Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteiktais Naujajame Testamente.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Krikščionybė
Krikštas
Krikštas ( – „pasineriu", „esu panardinamas“, „nuskęstu“) – katalikybėje ir stačiatikybėje – svarbiausias iš septynių sakramentų, kuris nuplauna nuodėmes ir įjungia pakrikštytąjį į Bažnyčią.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Krikštas
Kryžiaus žygiai
Antrojo kryžiaus žygio mūšis (XIV a. miniatiūra) Kryžiuočiai Kryžiaus žygiai – Vakarų Europos riterių karinės kampanijos, vykdytos XI–XVI a. Kryžiaus žygius skelbė arba laimino popiežius, jų tikslas buvo krikščionių ekspansija į kitatikių ir pagonių kraštus.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Kryžiaus žygiai
Kultūra
Kultūra ( – ugdymas, garbinimas) – visa, kas sukurta fiziniu ir protiniu visuomenės darbu.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Kultūra
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Liublino unija
Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Liublino unija
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Lotynų kalba
Lyviai
Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Lyviai
Mažasis ledynmetis
Mažasis ledynmetis – klimato vystymosi laikotarpis; ledynmetis.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Mažasis ledynmetis
Maras
Maras – sunki užkrečiama liga, sukeliama Yersinia pestis bakterijų (iki 1967 m. vadinta Pasteurella pestis).
Peržiūrėti Viduramžiai ir Maras
Martin Luther
Martynas Liuteris (tikrasis vardas – Martin Luder; 1483 m. lapkričio 10 d. Eislėbenas, Šventoji Romos imperija – 1546 m. vasario 18 d. Eislėbenas, Šventoji Romos imperija) – protestantiškosios reformacijos pradininkas, vienuolis augustinas, teologas, siekęs bažnyčios reformų išvengiant skilimo.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Martin Luther
Mindaugas
Mindaugas (apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Mindaugas
Nacionalinė valstybė
Nacionalinė valstybė – tokia valstybė, kurios didžiąjągyventojų dalį sudaro kokios nors tautybės žmonės, arba žmonių grupė, laikanti save tos šalies piliečiais.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Nacionalinė valstybė
Napoleonas Bonapartas
Napoleonas Bonapartas (pasivadinęs Napoleonu I; 1769 m. rugpjūčio 15 d. Ajačas, Korsika – 1821 m. gegužės 5 d. Šv. Elenos sala) – pirmasis Prancūzijos imperatorius (1804 m. gruodžio 2 d. – 1814 m. balandžio 6 d., taip pat 1815 m. kovo 1 d. – birželio 22 d.).
Peržiūrėti Viduramžiai ir Napoleonas Bonapartas
Naujieji amžiai
Naujieji amžiai arba Naujieji laikai – Europos ar Vakarų pasaulio istorijos epocha.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Naujieji amžiai
Oksfordas
Oksfordas – miestas pietinės Anglijos viduryje, prie Temzės (čia žinomos kaip Isis) ir Červelio (Cherwell) upių santakos.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Oksfordas
Pagonybė
Pagonys – monoteistinių judaizmo, krikščionybės ir islamo religijų atstovų naudojamas terminas, apibūdinantis neabraominių (ypač, ikikrikščioniškųjų ir ikislaminių) religijų atstovus.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Pagonybė
Parapija
Parapija ('rajonas') – pirminis organizacinis religinės bendruomenės vienetas, padalinys.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Parapija
Paryžius
Paryžius – Prancūzijos sostinė, Il de Franso administracinio regiono centras.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Paryžius
Pirėnų pusiasalis
Pirėnų (Iberijos) pusiasalis Pirėnų pusiasalis, Iberijos pusiasalis (isp. La Península Ibérica, port. Península Ibérica) – pusiasalis Europos pietvakariuose, prie Biskajos įlankos, Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Pirėnų pusiasalis
Platonas
Platonas (Platonas yra pravardė, reiškia „platus, plačiapetis“, tikrasis vardas – Aristoklas, 422-347 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, gyvenęs Atėnuose.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Platonas
Popiežius
Inocentas III vienas galingiausių popiežių viduramžiais Popiežius (arba „tėvas“, „pápas“, Papa itališkai) – Romos vyskupas ir Romos Katalikų Bažnyčios vadovas.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Popiežius
Prancūzija
Prancūzija, oficialiai Prancūzijos Respublika – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Prancūzija
Pranciškonai
Pranciškonų ordino emblema Francisko de Surbarano paveiksle (Franciskas yra ispaniškas Pranciškaus vardo varijantas) Pranciškonas – Romos katalikų vienuolių ordino, kurio regula orientuota pagal šv. Pranciškaus Asyžiečio regulą, narys.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Pranciškonai
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Prūsai
Ragana
Hansas Baldungas Grynas. „Raganos“. Medžio raižinys, 1508 m. Ragana – moteriška pasakų ir sakmių būtybė, turinti stebuklingų galių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Ragana
Reformacija
Reformacijos 500 m. jubiliejus Šilutės raj. Reformacija ('pertvarkymas') – religinis sąjūdis XVI-XVII a. Europoje, siekęs reformuoti Romos katalikybės doktriną, kultą, bažnyčią.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Reformacija
Religija
Įvairių religijų simboliai Religija – išgyventas susitikimas su šventybe ir jos paveikto žmogaus atsakomoji veikla.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Religija
Renesansas
Florencija – Renesanso gimtinė. Renesansas (– ‘atgimimas’) – Europos istorijos laikotarpis (nuo XIV iki XVII amžiaus), laikomas perėjimu iš Viduramžių į Naujųjų laikų istoriją.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Renesansas
Riteris
Anglijos riteris Riteris – dažniausiai mainais už feodąsunkiojoje kavalerijoje tarnaujantis viduramžių bajoras.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Riteris
Roma
Roma – Italijos sostinė (nuo 1870 m.) ir didžiausias miestas, esantis šalies centrinėje dalyje prie Tibro upės.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Roma
Romanika
Romaninė Šv. Andriaus bažnyčia, Krokuva Romanika – viduramžių architektūros ir dailės stilius, plitęs XI–XII a. (kai kur ir XIII a.) po Karolingų renesanso.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Romanika
Rygos įlanka
Rygos įlanka (dar vadinama Lyvių įlanka) – Baltijos jūros dalis prie Latvijos ir Estijos krantų.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Rygos įlanka
Schizma
Krikščionių bažnyčios schizma Schizma (nuo σχιζω „atskilti“) – religinės bendruomenės (su)skilimas, atsirandant kuriai nors naujai tikėjimo doktrinai arba erezijai.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Schizma
Scholastika
Scholastika (t. p. scholasticizmas) (iš – mokykla) – mokslo, filosofijos, teologijos kryptis Vakarų Europoje (ir Bizantijoje) viduramžiais.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Scholastika
Stačiatikybė
Ortodoksinė krikščionybė, stačiatikybė ( – tikratikystė) – krikščionių ortodoksų Bažnyčios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Stačiatikybė
Stambulas
Stambulas () – didžiausias Turkijos miestas, esantis šiaurės vakarinėje šalies dalyje, abipus Bosforo sąsiaurio, jam pereinant į Marmuro jūrą.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Stambulas
Strasbūras
Strasbūras – miestas rytų Prancūzijoje, Grand Esto regiono sostinė.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Strasbūras
Technologija
20-ojo amžiaus viduryje žmogus pasiekė tokį meistriškumo lygį, kad jo sukurtos technologijos ir technika pirmąkartąžmonijos istorijoje leido jam palikti Žemės paviršių ir tirti kosmosą. Laisvajame žodyne yra terminas technologija Technologija – sąvoka, apibūdinanti išteklių (gamtinių, intelektinių, finansinių, žmogiškųjų, erdvinių, laikinių ir pan.) praktinį taikymą, dažniausiai sukuriant virtualų (programinė įranga, algoritmai, politikos, sporto, mokymo, auklėjimo, gydymo, verslo ir pan.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Technologija
Trilaukys
Trilaukys – kaimas pietinėje Vilkaviškio rajono savivaldybės dalyje, 5 km į pietryčius nuo Pajevonio, 1 km į vakarus nuo kelio.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Trilaukys
Universitetas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Estijoje, vienas iš dviejų Tartu miesto universitetų Universitetas (nuo – visuma) – organizacija (aukštoji mokykla), kurioje siekiama laisvai dėstyti ir vystyti visas mokslo šakas, nepriklausomai nuo praktinio pritaikymo, turinti plačiąautonomiją(savivaldą) su vyriausybės kontrole, bei suteikianti studijuojantiems platų užsiėmimų pasirinkimą.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Universitetas
V amžius
Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Viduramžiai ir V amžius
Vakarų Romos imperija
Vakarų Romos imperija – imperija, susikūrusi 395 m., kai imperatorius Teodosijus I Romos imperijąpadalino savo sūnums Flavijui Augustui Honorijui (Vakarų Romą) ir Arkadijui (Rytų Roma arba Bizantija).
Peržiūrėti Viduramžiai ir Vakarų Romos imperija
Vengrijos istorija
Vengrijos istorija – Panonijos lygumos regiono istorija; po madjarų atsikraustymo – madjarų įkurtos valstybės istorija nuo Vengrijos karalystės iki dabartinės Vengrijos respublikos.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Vengrijos istorija
Vestgotai
Vestgotai arba Vizigotai – viena iš dviejų gotų genčių šakų (kita ostgotai).
Peržiūrėti Viduramžiai ir Vestgotai
Vienuolynas
Pažaislio vienuolyno ansamblis Kaune Wat, Bankokas Sikime Samye-Ling, seniausias vienuolynas Tibete Vienuolynas (pagal gr. μοναστήριον, monastērion 'vienuolynas' iš gr. μόνος, monos 'vienas') – gyvenamųjų bei kitokių statinių, kuriuose gyvena, dirba, meldžiasi vienuoliai, visuma.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Vienuolynas
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Viduramžiai ir VII amžius
Vikingai
Vikingai – ankstyvųjų viduramžių jūrininkai, kariai, pirkliai ir plėšikai kilę iš Skandinavijos – Encyclopedia Britannica ir Jutlandijos pusiasalių ir kalbėję senovės skandinavų kalbos dialektais, yra palikę įrašų savo senuoju raštu, runomis.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Vikingai
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Vokiečių ordinas
Vyskupija
Vyskupija (nuo vert. administracija; diecezija) – Romos katalikų bažnyčių administracinis teritorinis vienetas, valdomas vyskupo.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Vyskupija
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Peržiūrėti Viduramžiai ir Vytautas Didysis
X amžius
Dešimtasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1000 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Viduramžiai ir X amžius
XI amžius
Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Viduramžiai ir XI amžius
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Viduramžiai ir XII amžius
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Viduramžiai ir XIII amžius
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Viduramžiai ir XIV amžius
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Viduramžiai ir XV amžius
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Viduramžiai ir XVI amžius
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Viduramžiai ir XVII amžius
1054 m.
1054 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1054 m.
1084 m.
1084 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1084 m.
1088 m.
1088 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1088 m.
1099 m.
1099 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1099 m.
1209 m.
1209 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1209 m.
1214 m.
1214 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1214 m.
1216 m.
1216 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1216 m.
1240 m.
1240 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1240 m.
1271 m.
1271 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1271 m.
1309 m.
1309 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1309 m.
1320 m.
1320 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1320 m.
1337 m.
1337 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1337 m.
1348 m.
1348 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1348 m.
1350 m.
1350 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1350 m.
1369 m.
1369 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1369 m.
1376 m.
1376 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1376 m.
1378 m.
1378 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1378 m.
1384 m.
1384 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1384 m.
1385 m.
1385 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1385 m.
1392 m.
1392 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1392 m.
1410 m.
1410 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1410 m.
1411 m.
1411 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1411 m.
1415 m.
1415 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1415 m.
1417 m.
1417 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1417 m.
1439 m.
1439 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1439 m.
1448 m.
1448 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1448 m.
1450 m.
1450 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1450 m.
1453 m.
1453 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1453 m.
1463 m.
1463 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1463 m.
1492 m.
1492 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1492 m.
1517 m.
1517 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 1517 m.
330 m.
330 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 330 m.
380 m.
380 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 380 m.
410 m.
410 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 410 m.
476 m.
476 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 476 m.
496 m.
496 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 496 m.
768 m.
768 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 768 m.
814 m.
814 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 814 m.
843 m.
843 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 843 m.
962 m.
962 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Viduramžiai ir 962 m.
Taip pat žiūrėkite
V amžius
- Merovingai
- Sogdas
- V amžius
- Vakarų Romos imperija
- Viduramžiai
Taip pat žinomas kaip Brandieji viduramžiai, Vėlyvieji viduramžiai.