Panašumai tarp Šiauliai ir Kalniukas
Šiauliai ir Kalniukas turi 35 dalykų dažni (Unijapedija): Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė, Šiaulių kapinės, Šiaulių senamiestis, Žuvininkai (Šiauliai), Chaimas Frenkelis, Eiliuotoji Livonijos kronika, Frenkelio fabrikas, Ginkūnai, Jelgava, Joniškis, Kalavijuočių ordinas, Katalikybė, Kulpė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liuteronybė, Mūša, Rūdė, Rusai, Ryga, Salduvė, Saulės mūšis, Stačiatikybė, Talkša, Tilžė, Venta, XIX amžius, 1236 m., 1836 m., 1858 m., 1922 m., ..., 1926 m., 1936 m., 1963 m., 1980 m., 2005 m.. Išplėsti indeksą (5 daugiau) »
Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė
Šiaulių Šv.
Šiauliai ir Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė · Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė ir Kalniukas ·
Šiaulių kapinės
right Šiaulių senosios kapinės. Buvusios 1830 m. medinės koplyčios vieta Kapinių vartai Šiaulių senosios kapinės. Šiaulių kapinių kalnelis Kapinių rūsiai Metaliniai kryžiai. Piešė B.Kuicienė Metaliniai kryžiai. Piešė B.Kuicienė Stasio Šalkauskio ir šeimos kapas. Kapinių schema Žukauskių šeimos kapas. Lietuvos karių kapai ''2009 ruduo'' Lietuvos karių kapai Lietuvos kariuomenė pagerbia žuvusius. 1929 m. Juozo Kumpio 1901-02-17 1920-10-10 kapas. ''2009 ruduo'' Šiaulių įgulos karių, nužudytų klastingai užpuolus vokiečiams 1919 m. birželio 21 d., kapas Lakūnų Albino Palskio ir Rinbuto Oželio kapas. Šiaulių kapinės arba Talšos kapinės – katalikų kapinės Šiauliuose, centrinėje miesto dalyje, Kalniuko rajone, Ežero gatvėje, prie Talšos ežero.
Šiauliai ir Šiaulių kapinės · Šiaulių kapinės ir Kalniukas ·
Šiaulių senamiestis
Senamiestis – vienas iš seniausių Šiaulių miesto rajonų, miesto centrinė dalis.
Šiauliai ir Šiaulių senamiestis · Šiaulių senamiestis ir Kalniukas ·
Žuvininkai (Šiauliai)
Žuvininkai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje ir Šiaulių miesto dalis, esanti 1 km į šiaurę nuo Salduvės kalno, 2 km į pietus nuo Ginkūnų, netoli Švedės tvenkinio.
Šiauliai ir Žuvininkai (Šiauliai) · Kalniukas ir Žuvininkai (Šiauliai) ·
Chaimas Frenkelis
Jokūbas, Dora ir Chaimas Frenkeliai Šiauliuose apie 1893 m. Frenkelio fabriko firminis ženklas Chaimo Frenkelio vila Chaimo Frenkelio pastatyta Talmud Toros mokykla, dab. Šiaulių universiteto Kvalifikacijos kėlimo institutas Chaimo Frenkelio pastatyta sinagoga Chaimas Frenkelis (g. apie 1857 m. Ukmergėje – 1920 m. Vokietijoje) – Lietuvos pramonininkas, visuomenės veikėjas.
Šiauliai ir Chaimas Frenkelis · Chaimas Frenkelis ir Kalniukas ·
Eiliuotoji Livonijos kronika
Eiliuotoji Livonijos kronika (Livländische Reimchronik, la. „Rīmju hronika“) – nežinomo autoriaus senąja vokiečių kalba eilėmis parašyta kronika, apimanti maždaug 1143–1290 m. laikotarpį.
Šiauliai ir Eiliuotoji Livonijos kronika · Eiliuotoji Livonijos kronika ir Kalniukas ·
Frenkelio fabrikas
Talšos ežero Prūdelio Freinkelio fabrikas, XX amžiaus pradžia Chaimo Frenkelio fabriko Šiauliuose firminis ženklas 1906 m. Frenkelio fabrikas nuo Vilniaus g. Vienas seniausių fabriko korpusų 2008 m. Gamybiniai korpusai 2008 m. Chaimo Frenkelio fabriko Šiauliuose firminis ženklas 1914 m. Chaimo Frenkelio fabriko Šiauliuose kaminas pastatytas 1911 m. Frenkelio odų fabriko Šiauliuose gaisrininkai. Jokūbas Frenkelis sėdi centre Frenkelio odų fabriko Šiauliuose meistrai. Jokūbas Frenkelis sėdi centre Frenkelio odų fabriko Šiauliuose darbininkai sutinkant Lietuvos prezidentą. Jokūbas Frenkelis sėdi centre Frenkelio odų fabrikas apie 1935 m. Stasys Ivanauskas. Karo sugriautas fabrikas Fabrikas 1945 m. Atstatyta fabriko elektrinė „Elnio“ senoji katilinė 2008 m. vasario 7 d. „Elnio“ senoji katilinė 2008 m. vasario 7 d. „Elnio“ senoji katilinė po gaisro „Elnio“ bankrotas 1996 m. spalio mėn. Frenkelio fabrikas – viena didžiausių Rusijos imperijos odų apdirbimo įmonių, 1879–1995 m.
Šiauliai ir Frenkelio fabrikas · Frenkelio fabrikas ir Kalniukas ·
Ginkūnai
Ginkūnai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, greta šiaurės rytinės Šiaulių miesto ribos, prie kelio į Pakruojį.
Šiauliai ir Ginkūnai · Ginkūnai ir Kalniukas ·
Jelgava
Jelgava (iki 1917 m. Mintauja) – miestas Latvijoje, Žiemgaloje, apie 50 km į pietus nuo Rygos.
Šiauliai ir Jelgava · Jelgava ir Kalniukas ·
Joniškis
Joniškis – miestas šiaurės Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 39 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli Latvijos sienos (14 km).
Šiauliai ir Joniškis · Joniškis ir Kalniukas ·
Kalavijuočių ordinas
Kalavijuočių ordino kryžius Kalavijuočių ordino antspaudas Kalavijuočių ordino riteris apie 1230 m. Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva.
Šiauliai ir Kalavijuočių ordinas · Kalavijuočių ordinas ir Kalniukas ·
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Šiauliai ir Katalikybė · Kalniukas ir Katalikybė ·
Kulpė
Pitmiškiu Kompelio Ginkūnų ežero Kulpė ties Barysiais, Joniškio rajonas Kulpė – upė Šiauliuose, Šiaulių ir Joniškio rajonuose, dešinysis Mūšos intakas.
Šiauliai ir Kulpė · Kalniukas ir Kulpė ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Šiauliai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Kalniukas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Liuteronybė
Martynas Liuteris Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje.
Šiauliai ir Liuteronybė · Kalniukas ir Liuteronybė ·
Mūša
Mūšà – upė šiaurės Lietuvoje, Joniškio rajono savivaldybės, Pakruojo rajono savivaldybės bei Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje ir Latvijos Bauskės savivaldybės teritorijoje.
Šiauliai ir Mūša · Kalniukas ir Mūša ·
Rūdė
Rūdė – upė Šiauliuose, kairysis Kulpės intakas Talšos ežere.
Šiauliai ir Rūdė · Kalniukas ir Rūdė ·
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Šiauliai ir Rusai · Kalniukas ir Rusai ·
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Šiauliai ir Ryga · Kalniukas ir Ryga ·
Salduvė
Salduvė – viena iš seniausių Šiaulių miesto dalių, esanti 5 km į rytus nuo miesto centro, šiauriau kelio.
Šiauliai ir Salduvė · Kalniukas ir Salduvė ·
Saulės mūšis
Saulės mūšis (Šiaulių mūšis) – mūšis, įvykęs 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp žemaičių ir Kalavijuočių ordino kariuomenės, kuriame buvo sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir nutrauktas kitų baltų žemių užkariavimas.
Šiauliai ir Saulės mūšis · Kalniukas ir Saulės mūšis ·
Stačiatikybė
Ortodoksinė krikščionybė, stačiatikybė ( – tikratikystė) – krikščionių ortodoksų Bažnyčios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis.
Šiauliai ir Stačiatikybė · Kalniukas ir Stačiatikybė ·
Talkša
Talkša (arba Bitinėlis, Talša) – ežeras šiaurės Lietuvoje, Šiaulių mieste.
Šiauliai ir Talkša · Kalniukas ir Talkša ·
Tilžė
Tilžė (arba Sovetskas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, Nemuno pakrantėje.
Šiauliai ir Tilžė · Kalniukas ir Tilžė ·
Venta
Venta Lietuvos žemėlapyje Venta Baseinas (hidrologija) Venta – šiaurės vakarų Lietuvos ir Latvijos vakarų upė.
Šiauliai ir Venta · Kalniukas ir Venta ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Šiauliai ir XIX amžius · Kalniukas ir XIX amžius ·
1236 m.
1236 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1236 m. · 1236 m. ir Kalniukas ·
1836 m.
1836 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1836 m. · 1836 m. ir Kalniukas ·
1858 m.
1858 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1858 m. · 1858 m. ir Kalniukas ·
1922 m.
1922 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1922 m. · 1922 m. ir Kalniukas ·
1926 m.
1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1926 m. · 1926 m. ir Kalniukas ·
1936 m.
1936 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1936 m. · 1936 m. ir Kalniukas ·
1963 m.
1963 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1963 m. · 1963 m. ir Kalniukas ·
1980 m.
1980 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1980 m. · 1980 m. ir Kalniukas ·
2005 m.
2005 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Šiauliai ir Kalniukas turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Šiauliai ir Kalniukas panašumų
Palyginimas tarp Šiauliai ir Kalniukas
Šiauliai yra 406 santykius, o Kalniukas turi 79. Kaip jie turi bendro 35, Jaccard indeksas yra 7.22% = 35 / (406 + 79).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Šiauliai ir Kalniukas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: