Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Šiauliai ir Palanga
Šiauliai ir Palanga turi 36 dalykų dažni (Unijapedija): Amerika pirtyje, Antrasis pasaulinis karas, Šiaulių apskrities istorija, Švedija, Žemaitijos seniūnija, Baltarusiai, Klaipėda, Latviai, Latvija, Lenkai, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos gubernija, Rusai, Ukrainiečiai, Vilniaus gubernija, XIX amžius, 1775 m., 1791 m., 1795 m., 1801 m., 1877 m., 1921 m., 1935 m., 1938 m., 1946 m., 1950 m., 1951 m., 1953 m., 1974 m., ..., 1991 m., 1995 m., 1996 m., 2001 m., 2011 m., 2013 m.. Išplėsti indeksą (6 daugiau) »
Amerika pirtyje
Amerika pirtyje – pirmasis Lietuvoje viešai lietuvių kalba suvaidintas spektaklis.
Šiauliai ir Amerika pirtyje · Amerika pirtyje ir Palanga ·
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Šiauliai ir Antrasis pasaulinis karas · Antrasis pasaulinis karas ir Palanga ·
Šiaulių apskrities istorija
Šiaulių apskritis (skirtingais laikais dar žinoma kaip Šiaulių žemė, Šiaulių reparticija, Šiaulių ujezdas) – 1775–1950 m.
Šiauliai ir Šiaulių apskrities istorija · Šiaulių apskrities istorija ir Palanga ·
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Šiauliai ir Švedija · Švedija ir Palanga ·
Žemaitijos seniūnija
Žemaitijos seniūnija – LDK administracinis vienetas nuo 1409 ar 1411 m. iki 1795 m.
Šiauliai ir Žemaitijos seniūnija · Palanga ir Žemaitijos seniūnija ·
Baltarusiai
Baltarusiai (blr.: беларусы, biełarusy) arba gudai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį Baltarusijos gyventojų.
Šiauliai ir Baltarusiai · Baltarusiai ir Palanga ·
Klaipėda
Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.
Šiauliai ir Klaipėda · Klaipėda ir Palanga ·
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
Šiauliai ir Latviai · Latviai ir Palanga ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Šiauliai ir Latvija · Latvija ir Palanga ·
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Šiauliai ir Lenkai · Lenkai ir Palanga ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Šiauliai ir Lietuviai · Lietuviai ir Palanga ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Šiauliai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Palanga ·
Lietuvos gubernija
Lietuvos gubernija – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas, egzistavęs 1796–1801 metais.
Šiauliai ir Lietuvos gubernija · Lietuvos gubernija ir Palanga ·
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Šiauliai ir Rusai · Palanga ir Rusai ·
Ukrainiečiai
Ukrainiečiai (Ukrainai) – rytų slavų tauta.
Šiauliai ir Ukrainiečiai · Palanga ir Ukrainiečiai ·
Vilniaus gubernija
Vilniaus gubernija – Rusijos imperijos gubernija, Vilniaus generalgubernatorijos dalis.
Šiauliai ir Vilniaus gubernija · Palanga ir Vilniaus gubernija ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Šiauliai ir XIX amžius · Palanga ir XIX amžius ·
1775 m.
1775 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1775 m. · 1775 m. ir Palanga ·
1791 m.
1791 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1791 m. · 1791 m. ir Palanga ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1795 m. · 1795 m. ir Palanga ·
1801 m.
1801 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1801 m. · 1801 m. ir Palanga ·
1877 m.
1877 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1877 m. · 1877 m. ir Palanga ·
1921 m.
1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1921 m. · 1921 m. ir Palanga ·
1935 m.
1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1935 m. · 1935 m. ir Palanga ·
1938 m.
1938 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1938 m. · 1938 m. ir Palanga ·
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1946 m. · 1946 m. ir Palanga ·
1950 m.
1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1950 m. · 1950 m. ir Palanga ·
1951 m.
1951 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1951 m. · 1951 m. ir Palanga ·
1953 m.
1953 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1953 m. · 1953 m. ir Palanga ·
1974 m.
1974 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1974 m. · 1974 m. ir Palanga ·
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1991 m. · 1991 m. ir Palanga ·
1995 m.
1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1995 m. · 1995 m. ir Palanga ·
1996 m.
1996 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1996 m. · 1996 m. ir Palanga ·
2001 m.
2001 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 2001 m. · 2001 m. ir Palanga ·
2011 m.
2011 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 2011 m. · 2011 m. ir Palanga ·
2013 m.
2013 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Šiauliai ir Palanga turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Šiauliai ir Palanga panašumų
Palyginimas tarp Šiauliai ir Palanga
Šiauliai yra 406 santykius, o Palanga turi 211. Kaip jie turi bendro 36, Jaccard indeksas yra 5.83% = 36 / (406 + 211).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Šiauliai ir Palanga santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
