Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Šiaulių istorija ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Šiaulių istorija ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas

Šiaulių istorija vs. Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas

Livonijos aktas 1254 m. apie Žiemgalos padalinimątarp Rygos arkivyskupo ir Ordino, kuriame minimi Saulen - Šiauliai Šiauliai (''Szavle'') Livonijos žemėlapyje Šiaulių planas 1800 m. Šiaulių planas 1849 m. Rusijos caro 1854 m. patvirtintas Šiaulių herbas Šiaulių planas 1874 m. XIX amžiuje Šiaulių planas 1913 m. Vokiečių kareiviai degančiuose Šiauliuose 1915 m. Šiauliai Pirmojo pasaulinio karo metais Šiauliai Pirmojo pasaulinio karo metais Šiaulių planas 1925 m. LSSR herbas miesto aikštėje Paminklas sovietinei armijai miesto aikštėje Buvusio paminklo sovietinei armijai skulptūra sandėlyje Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas; Šiaulių apskrities, Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių rajono savivaldybės administracinis centras, taip pat kaimiškosios seniūnijos, priklausančios Šiaulių rajonui, centras. Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.

Panašumai tarp Šiaulių istorija ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas

Šiaulių istorija ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas turi 8 dalykų dažni (Unijapedija): Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Pirmasis pasaulinis karas, Prūsija, Rusijos imperija, Stanislovas Augustas Poniatovskis, 1795 m., 1918 m..

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Šiaulių istorija ir Lietuva · Lietuva ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Šiaulių istorija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Žiūrėti daugiau »

Pirmasis pasaulinis karas

Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.

Šiaulių istorija ir Pirmasis pasaulinis karas · Pirmasis pasaulinis karas ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Žiūrėti daugiau »

Prūsija

Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.

Šiaulių istorija ir Prūsija · Prūsija ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Žiūrėti daugiau »

Rusijos imperija

Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.

Šiaulių istorija ir Rusijos imperija · Rusijos imperija ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Žiūrėti daugiau »

Stanislovas Augustas Poniatovskis

Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732 m. sausio 17 d. Volčine, dab. Baltarusija – 1798 m. vasario 12 d. Sankt Peterburge, Rusija) – paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764–1795 m.).

Šiaulių istorija ir Stanislovas Augustas Poniatovskis · Stanislovas Augustas Poniatovskis ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Žiūrėti daugiau »

1795 m.

1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Šiaulių istorija ir 1795 m. · 1795 m. ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Žiūrėti daugiau »

1918 m.

1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Šiaulių istorija ir 1918 m. · 1918 m. ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Šiaulių istorija ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas

Šiaulių istorija yra 203 santykius, o Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas turi 38. Kaip jie turi bendro 8, Jaccard indeksas yra 3.32% = 8 / (203 + 38).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Šiaulių istorija ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »