Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Šventoji (Palanga) ir Lietuvos miesteliai

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Šventoji (Palanga) ir Lietuvos miesteliai

Šventoji (Palanga) vs. Lietuvos miesteliai

Šventoji – kurortinė gyvenvietė Baltijos pajūryje, buvęs miestelis Palangos miesto savivaldybės šiaurėje, 12 km nuo Palangos centro. Akademijos miestelis Kauno rajone – didžiausias Lietuvos miestelis (2928 gyventojai 2021 m.) Lietuvos miesteliai – Lietuvos gyvenvietės, apibrėžtos LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme kaip „kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai“.

Panašumai tarp Šventoji (Palanga) ir Lietuvos miesteliai

Šventoji (Palanga) ir Lietuvos miesteliai turi 7 dalykų dažni (Unijapedija): Darbėnai, Kretingos rajono savivaldybė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Magdeburgo teisė, 1950 m., 1970 m., 2011 m..

Darbėnai

Darbėnai – miestelis Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, prie kelio ir geležinkelio ruožo Kretinga–Skuodas, 16 km į šiaurę nuo Kretingos.

Šventoji (Palanga) ir Darbėnai · Darbėnai ir Lietuvos miesteliai · Žiūrėti daugiau »

Kretingos rajono savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje.

Šventoji (Palanga) ir Kretingos rajono savivaldybė · Kretingos rajono savivaldybė ir Lietuvos miesteliai · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Šventoji (Palanga) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lietuvos miesteliai · Žiūrėti daugiau »

Magdeburgo teisė

Magdeburgo teisė – viena iš labiausiai paplitusių senųjų miestų teisės sistemų.

Šventoji (Palanga) ir Magdeburgo teisė · Lietuvos miesteliai ir Magdeburgo teisė · Žiūrėti daugiau »

1950 m.

1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Šventoji (Palanga) ir 1950 m. · 1950 m. ir Lietuvos miesteliai · Žiūrėti daugiau »

1970 m.

1970 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Šventoji (Palanga) ir 1970 m. · 1970 m. ir Lietuvos miesteliai · Žiūrėti daugiau »

2011 m.

2011 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Šventoji (Palanga) ir 2011 m. · 2011 m. ir Lietuvos miesteliai · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Šventoji (Palanga) ir Lietuvos miesteliai

Šventoji (Palanga) yra 62 santykius, o Lietuvos miesteliai turi 412. Kaip jie turi bendro 7, Jaccard indeksas yra 1.48% = 7 / (62 + 412).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Šventoji (Palanga) ir Lietuvos miesteliai santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: