Šūnjata ir Dzenas

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Šūnjata ir Dzenas

Šūnjata vs. Dzenas

Šūnjata), Vakarų kalbose paprastai verčiama kaip tuštuma, niekuma, – viena pagrindinių budizmo mokymo sąvokų, reiškianti, kad bet kokia individuali tikrovė neturi jokios absoliučios būties. Tiesioginis šūnjatos išgyvenimas laiduoja individo išsilaisvinimąiš būties rato (samsaros) ir visiškąatbudimą. Nors ne budistų ši doktrina plačiai suvokiama kaip nihilistiška, ji yra epistemologinėmis ir fenomenologinėmis įžvalgomis grįsta svarbi metafizinė teizmo kritika, būdinga išimtinai vien budizmui. Bet čia reikia pabrėžti, kad ji neveda į ateizmą. Šūnjatos sąvoka žymi, kad asmens gyvenimo kelyje niekas neturi jokio (visa yra tuščia nuo) absoliutaus tapatumo, nekintamumo arba pastovumo, nusistovėjusio „aš“. Taip yra todėl, kad visa yra tarpusavyje susiję ir abipusiai sąlygota ir kad joks reiškinys nėra pakankamas pats savyje arba nuo nieko nepriklausomas. Visa kas yra nuolatinės tėkmės būsenos, kurioje energija ir informacija nepaliaudamos srūva gamtoje, kurdamos jąir taip besitransformuodamos. Mokymas apie šūnjatąniekada nereiškė jokio nihilizmo. Iš tiesų Buda mokė, kad toks požiūris ar tikėjimas, kurį dabar vadiname nihilizmu, yra visiškai klaidingas. Nereikia pasiduoti mūsų priimtai žodžio „tuštuma“ reikšmei, tarsi rodančiai, kad „tuštumoje“ nėra jokios dvasinės prasmės, kad joje yra tik kažkokio asmeninio susvetimėjimo galimybė. Budizme tiesioginis visų reiškinių tuštumos išgyvenimas laiduoja galimybę išsilaisvinti iš nevaldomų atgimimų rato kylančių pavidalų ribotumo. Šūnjatos tuštumąmokiniams mokytojai dažnai aiškina kaip erdvę arba kaip giedrądangų, kuriame kažkas vis atsiranda mūsų suvokimui ir išnyksta; todėl galima sakyti, kad šūnjata, niekuma, yra savotiška „erdvė“, kurioje kažkas mums atsiranda, atliepiant mūsų prisirišimams ir lūkesčiams, kažkiek pabūna ir išnyksta. Supaprastintai ir trumpai šūnjatągalima aiškinti taip: nė vienas reiškinys neturi jokios nekintamos statinės esmės ar substancijos (yra tuščias), kadangi visi samsaros reiškiniai pavaldūs sąlygotosios kilmės dėsniui (o tai, kas nekintama, negali būti sąlygota); šūnjata neneigia pačios esmės ar substancijos. Kitaip: joks būties reiškinys neturi jam būdingos nekintamos esmės (jis yra tuščias, jame nėra nieko galutinai esmiško), tačiau visi būties rato reiškiniai yra persmelkti esmės, kuriąžmogus gali tiesiogiai išgyventi. Dzenas arba dzenbudizmas (Tai budistinė meditavimo ir dvasinio pažinimo sistema, išsiskirianti visiškai budriu šio mirksnio suvokimu, savaimingu veikimu, grįstu tikrosios prigimties pažinimu, ir atsisakymu nuo egocentriško, vertinančio mąstymo. Dzenas – tai dhjana praktikoje. Dhjana (sanskr. dhyāna) yra proto sutelktumas, meditatyvus pasinėrimas į savastį, kurio metu pranyksta visos dvilypės skirtys, kaip aš – tu, subjektas – objektas, tikrumas – netikrumas. Dzenągalima aiškinti egzoteriškai ir/arba ezoteriškai. Bodhidharma Egzoteriškai dzenas, arba čan, jeigu kalbama apie šios srovės vystymąsi Kinijoje (ypač pradiniu laikotarpiu), yra mahajanos budizmo mokykla, mūsų dienomis įgyjanti visiškai savarankiškos budizmo srovės statusą, kuri išsivystė VI–VII amžiuje iš dhjanos budizmo, kurį į Kinijąatnešė Bodhidharma, susidūrusio su čia jau buvusiu daoizmu. Šiuo požiūriu dzenas yra religija, kurios mokymas ir praktiniai užsiėmimai yra skirti savęs pažinimui (kenšo, satori) ir galutiniam asmens atbudimui, kokį išgyvena buda. Ezoteriškai dzenas nėra religija, o labiau neapibrėžiama, neperduodama esmė, neturinti jokių pavadinimų, neapibūdinama, neišreiškiama sąvokomis ar sampratomis, kuriągalima patirti tik tiesioginio asmeninio išgyvenimo metu. Tokios esmės išraiškos formas galima laikyti visų religijų esme, todėl šiuo požiūriu dzenas nėra susietas išimtinai su budizmu, bet laikytinas išvis nereliginiu, o tiksliau ikireliginiu dalyku. Tai pirminė visos būties tobulybė. Tokia, kaip jąapibūdina daugelio dvasinio pažinimo krypčių praktikų, išminčių, šventųjų ir religinių pranašų. Budizme ši esmė vadinama „samsaros ir nirvanos tapatumu“. Šiuo požiūriu dzeno meditacija (jap. zadzen) yra ne pratybų metodas, kuriuo remdamiesi neišmanymo apimti žmonės gali išsilaisvinti iš kančių, o kiekvienam asmeniui kiekvienąmirksnį būdingos tobulos prigimties (tikrosios savasties) tiesioginė išraiška ir įgyvendinimas.

Atbudimas (budizmas)

Atbudimas, arba bodhis (skr. bodhi) – terminas, kuriuo budizme vadinamas sąmonės atsivėrimas tobulam tikrosios daiktų prigimties supratimui.

Šūnjata ir Atbudimas (budizmas) · Atbudimas (budizmas) ir Dzenas · Žiūrėti daugiau »

Budizmas

Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi šiaurės Indijoje I tūkstantmečio pr.

Šūnjata ir Budizmas · Budizmas ir Dzenas · Žiūrėti daugiau »

Nirvana

Nirvana ( – 'užpūtimas, nugesimas, ščiūva') – budizmo soteriologijoje yra galutinis tikslas, atbudimas, kančių pabaiga.

Šūnjata ir Nirvana · Dzenas ir Nirvana · Žiūrėti daugiau »

Samsara

Samsara ( – keliavimas, reinkarnavimas, žemiškų atgimimų ratas) – sąvoka, vartojama skirtingose rytietiškose žinojimo tradicijose: džainizme, budizme, hinduizme, sikhizme, kur jos aspektas – reinkarnacija, kurios pobūdį nulemia karma.

Šūnjata ir Samsara · Dzenas ir Samsara · Žiūrėti daugiau »