Šūnjata ir Sąlygotoji kilmė
Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.
Skirtumas tarp Šūnjata ir Sąlygotoji kilmė
Šūnjata vs. Sąlygotoji kilmė
Šūnjata), Vakarų kalbose paprastai verčiama kaip tuštuma, niekuma, – viena pagrindinių budizmo mokymo sąvokų, reiškianti, kad bet kokia individuali tikrovė neturi jokios absoliučios būties. Tiesioginis šūnjatos išgyvenimas laiduoja individo išsilaisvinimąiš būties rato (samsaros) ir visiškąatbudimą. Nors ne budistų ši doktrina plačiai suvokiama kaip nihilistiška, ji yra epistemologinėmis ir fenomenologinėmis įžvalgomis grįsta svarbi metafizinė teizmo kritika, būdinga išimtinai vien budizmui. Bet čia reikia pabrėžti, kad ji neveda į ateizmą. Šūnjatos sąvoka žymi, kad asmens gyvenimo kelyje niekas neturi jokio (visa yra tuščia nuo) absoliutaus tapatumo, nekintamumo arba pastovumo, nusistovėjusio „aš“. Taip yra todėl, kad visa yra tarpusavyje susiję ir abipusiai sąlygota ir kad joks reiškinys nėra pakankamas pats savyje arba nuo nieko nepriklausomas. Visa kas yra nuolatinės tėkmės būsenos, kurioje energija ir informacija nepaliaudamos srūva gamtoje, kurdamos jąir taip besitransformuodamos. Mokymas apie šūnjatąniekada nereiškė jokio nihilizmo. Iš tiesų Buda mokė, kad toks požiūris ar tikėjimas, kurį dabar vadiname nihilizmu, yra visiškai klaidingas. Nereikia pasiduoti mūsų priimtai žodžio „tuštuma“ reikšmei, tarsi rodančiai, kad „tuštumoje“ nėra jokios dvasinės prasmės, kad joje yra tik kažkokio asmeninio susvetimėjimo galimybė. Budizme tiesioginis visų reiškinių tuštumos išgyvenimas laiduoja galimybę išsilaisvinti iš nevaldomų atgimimų rato kylančių pavidalų ribotumo. Šūnjatos tuštumąmokiniams mokytojai dažnai aiškina kaip erdvę arba kaip giedrądangų, kuriame kažkas vis atsiranda mūsų suvokimui ir išnyksta; todėl galima sakyti, kad šūnjata, niekuma, yra savotiška „erdvė“, kurioje kažkas mums atsiranda, atliepiant mūsų prisirišimams ir lūkesčiams, kažkiek pabūna ir išnyksta. Supaprastintai ir trumpai šūnjatągalima aiškinti taip: nė vienas reiškinys neturi jokios nekintamos statinės esmės ar substancijos (yra tuščias), kadangi visi samsaros reiškiniai pavaldūs sąlygotosios kilmės dėsniui (o tai, kas nekintama, negali būti sąlygota); šūnjata neneigia pačios esmės ar substancijos. Kitaip: joks būties reiškinys neturi jam būdingos nekintamos esmės (jis yra tuščias, jame nėra nieko galutinai esmiško), tačiau visi būties rato reiškiniai yra persmelkti esmės, kuriąžmogus gali tiesiogiai išgyventi. Mokymas apie Sąlygotąjąkilmę arba „(bendrai) priklausomą(su)(si)kūrimą“ (arba, kin. 緣起) – svarbi budistinės metafizikos dalis.
Panašumai tarp Šūnjata ir Sąlygotoji kilmė
Šūnjata ir Sąlygotoji kilmė turi 7 dalykų dažni (Unijapedija): Atbudimas (budizmas), Budizmas, Metafizika, Nesavastingumas, Nirvana, Samsara, Skandha.
Atbudimas, arba bodhis (skr. bodhi) – terminas, kuriuo budizme vadinamas sąmonės atsivėrimas tobulam tikrosios daiktų prigimties supratimui.
Šūnjata ir Atbudimas (budizmas) · Atbudimas (budizmas) ir Sąlygotoji kilmė · Žiūrėti daugiau »
Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi šiaurės Indijoje I tūkstantmečio pr.
Šūnjata ir Budizmas · Budizmas ir Sąlygotoji kilmė · Žiūrėti daugiau »
Metafizika ('po; už' ir phýsis 'gamta') – filosofijos šaka, nagrinėjanti pirminius būties principus.
Šūnjata ir Metafizika · Metafizika ir Sąlygotoji kilmė · Žiūrėti daugiau »
Nesavastingumas („ne-atmanas“) – budizmo terminas, apibūdinantis kiekvienąbūtybę, kaip neturinčiąsavasties – nemirtingo, vientiso ir nepriklausomo pagrindo, kuris būtų nekintantis ir amžinas.
Šūnjata ir Nesavastingumas · Nesavastingumas ir Sąlygotoji kilmė · Žiūrėti daugiau »
Nirvana ( – 'užpūtimas, nugesimas, ščiūva') – budizmo soteriologijoje yra galutinis tikslas, atbudimas, kančių pabaiga.
Šūnjata ir Nirvana · Nirvana ir Sąlygotoji kilmė · Žiūrėti daugiau »
Samsara ( – keliavimas, reinkarnavimas, žemiškų atgimimų ratas) – sąvoka, vartojama skirtingose rytietiškose žinojimo tradicijose: džainizme, budizme, hinduizme, sikhizme, kur jos aspektas – reinkarnacija, kurios pobūdį nulemia karma.
Šūnjata ir Samsara · Samsara ir Sąlygotoji kilmė · Žiūrėti daugiau »
Penkios skandhos (pažodžiui: „penkios sankaupos, ryšulėliai, gniužulai“) budizme – tai, kas sudaro būtybę, individą, „aš“.
Šūnjata ir Skandha · Skandha ir Sąlygotoji kilmė · Žiūrėti daugiau »
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Šūnjata ir Sąlygotoji kilmė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Šūnjata ir Sąlygotoji kilmė panašumų
Palyginimas tarp Šūnjata ir Sąlygotoji kilmė
Šūnjata yra 11 santykius, o Sąlygotoji kilmė turi 22. Kaip jie turi bendro 7, Jaccard indeksas yra 21.21% = 7 / (11 + 22).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Šūnjata ir Sąlygotoji kilmė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
