Turinys
90 santykiai: Afšarų kalba, Agliutinacinė kalba, Avarų tiurkų kalba, Azerbaidžaniečių kalba, Azija, Šiaurės altajiečių kalba, Šorų kalba, Čelkanai, Čiuvašų kalba, Čulymų kalba, Baškirų kalba, Balkanų gagaūzų turkų kalba, Bolgarų kalba, Borealinė kalba, Buriatų kalba, Chakasų kalba, Chaladžų kalba, Chazarų kalba, Chorasano tiurkų kalba, Daūrai, Dolganų kalba, Evenų kalba, Evenkų kalba, Gagaūzų kalba, Hunų kalba, Indoeuropiečių prokalbė, ISO transliteracijos, Izoliuotos kalbos, Jakutų kalba, Japonai, Japonų kalba, Japonų kalbos gramatika, Kaškajų kalba, Kalbų šeimos, Kalbų sąjunga, Kalmukų kalba, Kalnų altajiečių kalbos, Kamienas (kalbotyra), Karačiajų-balkarų kalba, Karaimų kalba, Karakalpakų kalba, Kazachų kalba, Kinijos totoriai, Kipčiakų kalba, Kipčiakų kalbos, Kirgizų kalba, Korėjiečiai, Korėjiečių kalba, Korėjos istorija, Krymčiakų kalba, ... Išplėsti indeksą (40 daugiau) »
Afšarų kalba
Afšarų kalba (Afşar dili) – tiurkų kalbų šeimos, ogūzų kalbų grupės kalba, vartojama afšarų etninės grupės atstovų, gyvenančių Irane, Afganistane, Turkijoje, Sirijoje, Balkanuose.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Afšarų kalba
Agliutinacinė kalba
Agliutinacinės kalbos ('prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Agliutinacinė kalba
Avarų tiurkų kalba
Avarų tiurkų kalba – išnykusi kalba, kuriąnaudojo avarai, buvę Vidurinės Azijos kilmės klajokliai, VI a. persikėlę į Vidurio Europąir ten sukūrę Avarų kaganatą.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Avarų tiurkų kalba
Azerbaidžaniečių kalba
Azerbaidžaniečių kalba (Azərbaycan dili, Azərbaycan türkcəsi), arba azerų kalba (Azerice) – viena iš tiurkų kalbų.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Azerbaidžaniečių kalba
Azija
Azija – didžiausia pasaulio dalis (~33 % viso Žemės paviršiaus be Antarktidos), čia gyvena apie 60 % pasaulio gyventojų.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Azija
Šiaurės altajiečių kalba
Šiaurės altajiečių kalba arba kumandų-čelkanų kalba – viena iš dviejų altajiečių kalbų (tiurkų kalbų šeima), kartais laikoma bendros altajiečių kalbos tarme.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Šiaurės altajiečių kalba
Šorų kalba
Šorų kalba (Шор тили) – tiurkų kalbų šeimos, šiaurės (Sibiro) tiurkų pogrupio kalba, vartojama šorų tautybės žmonių.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Šorų kalba
Čelkanai
Čelkanai – Altajuje (Rusija) gyvenanti tauta.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Čelkanai
Čiuvašų kalba
Čiuvašų kalba – tiurkų kalbų grupei priklausanti kalba, vartojama Pavolgyje gyvenančių čiuvašų.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Čiuvašų kalba
Čulymų kalba
Čulymų kalba (Ӧс тили) – tiurkų kalbų šeimos, šiaurės (Sibiro) tiurkų pogrupio kalba, vartojama čulymų tautybės žmonių.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Čulymų kalba
Baškirų kalba
Baškirų kalba (Башҡорт теле) – baškirų tautos kalba, priklausanti tiurkų kalbų šeimos šiaurės vakarų (kipčiakų) grupei.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Baškirų kalba
Balkanų gagaūzų turkų kalba
Balkanų gagaūzų turkų kalba – giminingų tarmių visuma, vartojama Balkanuose gyvenančių gadžalų (šie dar vadinami gagaūzais, tačiau priešingai nei Moldavijos gagaūzai, yra musulmonai, o ne stačiatikiai).
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Balkanų gagaūzų turkų kalba
Bolgarų kalba
Bolgarų kalba, arba Volgos bulgarų kalba, bulgarų tiurkų kalba – mirusi ogūrų grupės tiurkų kalbaVidas Kavaliauskas //vle.lt, kuriąnaudojo pusiau klajokliai bolgarai, VII a. viduryje sukūrę Didžiosios Bulgarijos valstybę, o apie 680 m. - PirmąjąBulgarijos imperiją.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Bolgarų kalba
Borealinė kalba
Borealinė kalba – lingvisto N.D. Andrejevo terminas, apibūdinantis Europos mezolito laikotarpio kalbų padėtį.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Borealinė kalba
Buriatų kalba
Buriatų kalba – Altajaus kalbų šeimos kalba, vartojama daugiausia Rusijos Užbaikalėje gyvenančių buriatų.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Buriatų kalba
Chakasų kalba
Chakasų kalba (Хакас тілі) – tiurkų kalbų šeimai, Sibiro tiurkų pogrupiui priklausanti kalba, vartojama chakasų tautybės žmonių, gyvenančių daugiausia Chakasijoje (Rusija).
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Chakasų kalba
Chaladžų kalba
Chaladžų kalba (Khalaj, Arghu) – tiurkų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama tiurkų, gyvenančių Irane, daugiausia Merkezio provincijoje.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Chaladžų kalba
Chazarų kalba
Runų įrašas „Kijevo laiške“ Chazarų kalba – tiurkų klajoklių tautos chazarų vartota kalba, priklausiusi tiurkų kalboms, manoma, ogūrų kalbų grupei, išnykusi maždaug XIII a. Rašytinių tekstų šia kalba nerasta.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Chazarų kalba
Chorasano tiurkų kalba
Chorasano tiurkų kalba (تركي خراساني, Torkī Khorānsānī) – tiurkų kalbų šeimos, ogūzų kalbų grupės kalba, vartojama tiurkų genčių (kilizbašų), gyvenančių šiaurės rytų Irane, Chorasano regione.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Chorasano tiurkų kalba
Daūrai
Daūrai (supapr. kinų: 达斡尔族; pinyin: Dáwò'ěrzú; senoji forma Dahur laikoma žeminančia) – viena iš 56 oficialiai Kinijoje pripažįstamų tautų.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Daūrai
Dolganų kalba
Dolganų kalba – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama Sibiro šiaurėje (Jakutijoje, Taimyre) gyvenančių dolganų.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Dolganų kalba
Evenų kalba
Evenų kalba, dar vadinama lamutų kalba – tungusų kalbų grupei, šiaurės pogrupiui priklausanti kalba.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Evenų kalba
Evenkų kalba
Evenkų kalba (Ewenki, Ewenke, Owenke, Solon) – gausiausia šiaurės tungusų kalbų grupės kalba.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Evenkų kalba
Gagaūzų kalba
Gagaūzų kalba – tiurkų kalbų šeimos grupės kalba.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Gagaūzų kalba
Hunų kalba
Hunų kalba – nenustatytos kilmės kalba, kuriąvartojo Eurazijos stepėse klajojusios hunų gentys, ji buvo paplitusi Hunų imperijoje IV-V a. (vartota drauge su gotų ir vietinių genčių kalbomis).
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Hunų kalba
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė
ISO transliteracijos
ISO transliteracijos – įvairūs ISO standartai, apibrėžiantys taisykles, kaip iš ne lotyniško pagrindo rašto sistemų tekstątransliteruoti lotyniškais rašmenimis.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir ISO transliteracijos
Izoliuotos kalbos
Izoliuota kalba – tokia natūralioji žmonių kalba, kuri neturi jokio įrodyto genetinio ryšio su kitomis gyvosiomis kalbomis; t. y. tai kalba, kuri nėra kilusi iš prokalbės, bendros su kita kalba.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Izoliuotos kalbos
Jakutų kalba
Jakutų kalba (саха тыла) – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama Rusijoje, Jakutijoje gyvenančių jakutų.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Jakutų kalba
Japonai
Japonai (日本人; Nihonjin, Nipponjin) – tauta, susiformavusi dabartinės Japonijos teritorijoje„人類学的にはモンゴロイドの一。皮膚は黄色、虹彩は黒褐色、毛髪は黒色で直毛。言語は日本語。“ 日本人 Kōjien, kalbanti japonų kalba.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Japonai
Japonų kalba
Kandži ženklais užrašyta ''nihongo''. Japonų kalba (日本語) – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Japonijoje.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Japonų kalba
Japonų kalbos gramatika
Japonų kalbos gramatika – japonų kalbos morfologija ir sintaksė.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Japonų kalbos gramatika
Kaškajų kalba
Kaškajų kalba (Qaşqay dili, qaşqayıca) – tiurkų kalbų šeimos, ogūzų kalbų grupės kalba, vartojama kaškajų etninės grupės atstovų, gyvenančių Irane (ypač Farse) bei Irake.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Kaškajų kalba
Kalbų šeimos
Pasaulio kalbos Pasaulio kalbų šeimos Kalbų šeimos ir jų pogrupiai Pasaulio kalbos gali būti skirstomos į kalbų šeimas.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Kalbų šeimos
Kalbų sąjunga
Kalbų sąjunga – kalbų grupė, kuri dėl geografinio artumo ir kalbų kontaktų pasižymi bendrais bruožais.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Kalbų sąjunga
Kalmukų kalba
Kalmukų kalba – mongolų kalbų grupės kalba.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Kalmukų kalba
Kalnų altajiečių kalbos
Kalnų altajiečių kalbos dar vadinamos altajiečių kalba – tiurkų kalbų šeimos kalbų pogrupis.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Kalnų altajiečių kalbos
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Kamienas (kalbotyra)
Karačiajų-balkarų kalba
Karačiajų-balkarų kalba (Къарачай-Малкъар) – tiurkų kalbų šeimos kalba, priklausanti kipčiakų pogrupiui.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Karačiajų-balkarų kalba
Karaimų kalba
Karaimų kalba (къарай тили) – tiurkų kalba, priklausanti kipčiakų grupei, vartojama karaimų tautybės žmonių.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Karaimų kalba
Karakalpakų kalba
Karakalpakų kalba – tiurkų kalbų grupės kalba.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Karakalpakų kalba
Kazachų kalba
Kazachų kalba – tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupio kalba.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Kazachų kalba
Kinijos totoriai
Kinijos totoriai – tauta gyvenanti Kinijos šiaurės vakaruose, Jiningo, Tačengo ir Urumči miestuose, Sindziango regione.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Kinijos totoriai
Kipčiakų kalba
Kipčiakų kalba – mirusi tiurkų kalbų šeimos kalba, kuria kalbėjo kipčiakai.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Kipčiakų kalba
Kipčiakų kalbos
Kipčiakų kalbos dar vadinamos šiaurės vakarų tiurkų ar vakarų tiurkų kalbomis – tiurkų kalbų pogrupis, kurio kalbomis kalba ~12 mln.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Kipčiakų kalbos
Kirgizų kalba
Kirgizų kalba (kyrgyz tili, кыргыз тили, قىرعىز تىلى) – oficiali Kirgizijos kalba, priklausanti tiurkų kalboms.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Kirgizų kalba
Korėjiečiai
Korėjiečiai – Rytų Azijos tauta, daugiausiai gyvenanti Šiaurės ir Pietų Korėjoje bei kalbanti korėjiečių kalba.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Korėjiečiai
Korėjiečių kalba
Korėjiečių kalba – kalba, kuria kalba korėjiečiai Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Kinijoje ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Korėjiečių kalba
Korėjos istorija
Korėjos istorija – Korėjos pusiasalyje egzistavusių valstybių visumos, dažniausiai įvardijamos kaip Korėja, istorija.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Korėjos istorija
Krymčiakų kalba
Krymčiakų kalba (кърымчахтыльы) arba judėjų-Krymo totorių kalba – tiurkų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama krymčiakų (judaizmąišpažįstančių Krymo totorių).
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Krymčiakų kalba
Krymo totorių kalba
Krymo totorių kalba – kalba, priklausanti tiurkų kalbų grupei, vartojama Krymo totorių.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Krymo totorių kalba
Kumanų kalba
Kumanų kalba arba polovcų kalba – išnykusi tiurkų kalbų šeimos kalba, priskiriama kipčiakų kalbų pogrupiui.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Kumanų kalba
Kumykų kalba
Kumykų kalba (Qumuq tili/Къумукъ тили arba Qumuqça) – tiurkų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama kumykų tautybės žmonių, gyvenančių daugiausia Dagestane (Rusija).
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Kumykų kalba
Laringalų teorija
Laringalų teorija – indoeuropeistikos teorija, teigianti, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojama keletas sąlygiškai laringalais vadinamų priebalsinių garsų.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Laringalų teorija
Mandžiūrai
Mandžiūrai (savivardis: 10px mančžu; kinų kalba: 满族: Mǎn Zú) – antroji didžiausia tautinė mažuma Kinijoje po džuangų (džuangai) (壮族: Zhuàng Zú).
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Mandžiūrai
Mandžiūrų kalba
Mandžiūrų kalba – nykstanti kalba, priklausanti Altajaus kalbų šeimos tungusų-mandžiūrų kalbų grupės mandžiūrų pogrupiui.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Mandžiūrų kalba
Mongolų kalba
Mongolų kalba (Kirilica: монгол хэл, mongol hel; mongolų raštu:20px mongɣul kele) – kalba, priklausanti mongolų kalboms, daugiausia vartojama mongolų.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Mongolų kalba
Mongolų kalbos
Mongolų kalbos – Altajaus kalbų grupė.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Mongolų kalbos
Nanajų kalba
Nanajų kalba – kalba, priklausanti tungusų-mandžiūrų kalbų šeimai ir vartojama Amūro žemupio baseine (Rusijoje ir Kinijoje) gyvenančių nanajų.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Nanajų kalba
Negidalų kalba
Negidalų kalba – tungusų kalbų grupės kalba, priklausanti šiaurės pogrupiui.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Negidalų kalba
Nivchių kalba
Nivchių kalba – kalba, vartojama nivchių tautybės žmonių, gyvenančių Išorinėje Mandžiūrijoje: Sachalino salos šiaurėje ir Amūro intako Amgūnės baseine.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Nivchių kalba
Nogajų kalba
Nogajų kalba (ногай тили/nogay tili) – tiurkų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama nogajų tautybės žmonių, gyvenančių daugiausia Šiaurės Kaukaze (Rusija): Stavropolio krašte, Dagestane, Karačiajų Čerkesijoje, Astrachanės srityje.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Nogajų kalba
Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba
Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba – kalba, kurioje su galininko (akuzatyvo) reikalaujančiais veiksmažodžiais agentas (aktyvus veiksmo atlikėjas) reiškiamas vardininku (nominatyvu), o patientas (objektas, į kurį nukreiptas veiksmas) – galininku: pavyzdžiui, Saulė(vardininkas) apšviečia kiemą(galininkas).
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba
Nostratinė kalba
Nostratinė kalba – hipotetinė pirminė kalba, kuria, pagal nostratinę teoriją, kalbėjo Eurazijos gyventojai.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Nostratinė kalba
Ogūrų kalbos
Ogūrų kalbos dar vadinamos onogūrų kalbomis (taip pat žinomos kaip bolgarų, protobulgarų, arba Lir-tiurkų ir r-tiurkų) – tiurkų kalbų šeimos šaka.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Ogūrų kalbos
Ogūzų kalbos
Ogūzų kalbos arba pietvakarių tiurkų kalbos – tiurkų kalbų šeimos pogrupis, kurį sudaro keletas kalbų, vartojamų daugiausia Viduriniuosiuose Rytuose ir Balkanuose.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Ogūzų kalbos
Oročenai
Oročenai – negausi Tolimųjų Rytų tauta, viena iš 56 oficialių Kinijos tautų.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Oročenai
Orokenų kalba
Orokenų kalba – tungusų kalbų grupės, šiaurės pogrupio kalba, vartojama orokenų tautos, gyvenančios Kinijoje (Vidinėje Mongolijoje ir Heilongdziange).
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Orokenų kalba
Pietų altajiečių kalba
Pietų altajiečių kalba – viena iš dviejų altajiečių kalbų (tiurkų kalbų šeima), kartais laikoma bendros altajiečių kalbos tarme.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Pietų altajiečių kalba
Salarų kalba
Salarų kalba (سالارچا, Salırça) – tiurkų kalbų šeimos, ogūzų pogrupio kalba, vartojama salarų tautybės žmonių, gyvenančių Kinijoje (Činghai ir Gansu provincijose).
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Salarų kalba
Senovės tiurkų kalba
Senovės tiurkų kalba (dar Orchono tiurkų, senovės uigūrų kalba) – seniausia raštiškai užfiksuota tiurkų kalba.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Senovės tiurkų kalba
Sergejus Starostinas
Sergejus Starostinas (1953 m. kovo 24 d. Maskva, Tarybų Rusija – 2005 m. rugsėjo 30 d. Maskva, Rusija) – rusų istorinės-lyginamosios kalbotyros ir filologijos specialistas, bene žinomiausias dėl hipotetinių prokalbių rekonstrukcijos, įskaitant prieštaringai vertinamąAltajaus kalbų teoriją, Dene-Kaukazo kalbų hipotezės sudarymąir jo teikiamas dar ankstesnes borėjų kalbas.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Sergejus Starostinas
Sibiro tiurkų kalbos
Sibiro tiurkų kalbos, dar vadinamos šiaurės arba šiaurės rytų tiurkų kalbomis – viena iš 6 tiurkų kalbų atšakų.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Sibiro tiurkų kalbos
Tiurkų kalbos
Tiurkų kalbos – Altajaus kalbų grupė.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Tiurkų kalbos
Tiurkomongolai
Eurazija iki mongolų užkariavimų Tiurkomongolai - Altajaus kalbomis kalbėję klajokliai, buvę pavaldūs Mongolų imperijai.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Tiurkomongolai
Totorių kalba
Totorių kalba (tatar tele, tatarça, татар теле, татарча) – tiurkų kalboms priklausanti kalba, vartojama totorių.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Totorių kalba
Tungusų-mandžiūrų kalbos
Tungūzų-mandžiūrų kalbomis kalbama Rytų Sibire ir Šiaurės Rytų Kinijoje (Mandžiūrijoje).
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Tungusų-mandžiūrų kalbos
Turkų kalba
Turkų kalba (Türkçe) – tiurkų kalbų grupės kalba.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Turkų kalba
Turkų osmanų kalba
Turkų osmanų kalba (لسان عثمانى, Lisân-ı Osmânî) – išnykęs turkų kalbos variantas, vartotas Osmanų imperijos laikais.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Turkų osmanų kalba
Turkmėnų kalba
Turkmėnų kalba (turkm. türkmençe (tukmenče) arba türkmen dili) – Turkmėnijos valstybinė kalba.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Turkmėnų kalba
Tuvių kalba
Tuvių kalba – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama tuvių tautybės žmonių, jie gyvena Tuvos Respublikoje (pietų Sibire), įeinančioje į Rusijos Federaciją, Mongolijoje ir Kinijoje.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Tuvių kalba
Uigūrų kalba
Uigūrų kalba – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama uigūrų, gyvenančių daugiausia vakarų Kinijoje, Sindziango provincijoje.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Uigūrų kalba
Umliautas
Umliautas ( 'balsių kaita') – fonetinis balsių harmonijos reiškinys, asimiliacijos forma, sutinkama kai kuriose germanų, keltų, Uralo, Altajaus (pvz., kazachų, uigūrų) ir kitose kalbose.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Umliautas
Uralo prokalbė
Uralo kalbos Uralo prokalbė – tai hipotetinė kalba, Uralo kalbų šeimos pramotė, rekonstruojama lyginamosios istorinės kalbotyros metodu.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Uralo prokalbė
Urumų kalba
Urumų kalba (урум тыль) – tiurkų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama urumų etninės grupės žmonių, gyvenančių Ukrainos Paazovėje (Donecko, Zaporožės sritys) bei negausios diasporos Graikijoje.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Urumų kalba
Uzbekai
Uzbekai (savivardis vns. O‘zbek, dgs. O‘zbeklar) – tauta Centrinėje Azijoje.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Uzbekai
Uzbekų kalba
Uzbekų kalba (O‘zbek tili lotynų rašmenimis, Ўзбек тили kirilica; أۇزبېك ﺗﻴﻠی arabų raštu) – rytų tiurkų kalboms priklausanti kalba, turinti oficialios kalbos statusąUzbekijoje.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Uzbekų kalba
Vasilijus Radlovas
Vasilijus Radlovas (Василий Васильевич Радлов, tikr. Vilhelmas Frydrichas Radlovas (Friedrich Wilhelm Radloff); 1837 m. sausio 5 d. – 1918 m. gegužės 12 d.) – vokiečių kilmės Rusijos etnografas, archeologas, švietėjas, vienas iš lyginamosios tiurkologijos pradininkų.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Vasilijus Radlovas
Václav Blažek
Vaclavas Blažekas (1959 m. balandžio 23 d. Sokolovas, Čekoslovakija) – čekų kalbininkas, lyginamosios-istorinės kalbotyros specialistas, Masaryko universiteto (Brno, Čekija) profesorius, taip pat dėsto Vakarų Čekijos universitete Pilzene.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Václav Blažek
Vladislavas Ilič Svityčius
Vladislavas Ilič Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologijąir ginčytinąnostratinę teoriją.
Peržiūrėti Altajaus kalbos ir Vladislavas Ilič Svityčius