Greičiau nei naršyklėje!
41 santykiai: Abasidų kalifatas, Ahelilis, Al Birūnis, Alžyras, Alžyriečiai, Alžyro istorija, Almoravidai, Antėjas, Arabų lyga, Šilhų kalba, Babelis (2006 m. filmas), Berberų prokalbė, Ifraniai, Imaragenai, Kabilų kalba, Kalbinis sluoksnis, Kuskusas, Magravai, Magribas, Marokas, Marokiečiai, Maroko istorija, Prancūzijos Alžyras, Prancūzijos demografija, Rifo kalnai, Rifo respublika, Romos respublika, Rustamidai, Sahraviai, Semitų-chamitų kalbos, Senovės Libija, Tasilio Adžeras, Tatavinas, Tiaretas, Tifinagas, Tuaregai, Tuaregų kalbos, Zenagų kalba, Zenata, Zinédine Zidane, Ziridai.
Abasidų kalifatas
Abasidų kalifatas, arba Bagdado kalifatas – trečiasis arabų kalifatas, įkurtas po pranašo Mahometo mirties. Kalifatui pradžiądavė iš Mahometo dėdės al Abaso ibn Abd al Mutalibo (566–653 m.) kilusi giminė, o dinastija pavadinta minimo pradininko vardu (Abas). Didžiąjąegzistavimo dalį kalifatąvaldė Bagdade, šiuolaikiniame Irake, įsikūrę kalifai. Kalifatas iškilo nuvertus Omejadų kalifatąAbasidų revoliucijos metu 750 m. (arba 123 Hidžros metais). Abasidų kalifato sostine pradžioje buvo Kufa, miestas dabartiniame Irake, kol 762 m. kalifas al Mansūras įkūrė Bagdado miestąšalia senovės sasanidų sostinės Ktesifono. Bagdadas tapo mokslo, kultūros, filosofijos ir išradimų centru – t. y., jame prasidėjo islamo aukso amžius. Abasidų laikotarpiui būdinga priklausomybė nuo Persijos biurokratų (ypač Barmakidų giminės). Šalies elitui buvo būdinga perimti persų papročius ir taip elitas ėmė globoti menininkus ir mokslininkus. Nepaisant tokio pradinio bendradarbiavimo VIII a. pab. nuo abasidų pasišalino ne tik ne arabai musulmonai, bet ir persų biurokratai. Kalifatas buvo priverstas 756 m. perduoti valdžiąal-Andalusijoje (Iberijos pusiasalis) Kordobos emyratui, Morokąidrisidams 788 m., Ifrikijąir Sicilijąaglabidams 800 m., Chorasanąir Transoksianąsamanidams, o Persijąsafaridamss VIII a. aštuntajame dešimtmetyje. Vėliau, 969 m., taip pat ir Egiptas buvo perduotas izmailistų-šiitų Fatimidų kalifatui. Iškilus iraniečių bujidams ir turkams seldžiukams ir atitinkamai 945 m. ir 1055 m. užėmus Bagdadą, kalifų politinė galia buvo apribota. Nors abasidų kalifų valdžia didžiojoje dalyje kalifato laipsniškai tapo ceremoninė ir religinė, šie išlaikė valdžiąmesopotamiškose žemėse, o prie kalifo al Nasiro – ir Irane. Abasidų kalifato kultūrinio pakilimo ir klestėjimo amžius pasibaigė 1258 m., Chulaguchano valdomai Mongolų imperijai užėmus Bagdadąir nužudžius al Mustasimą. Abasidų valdovų šakos ir islamiškos kultūros centru 1261 m. tapo Mameliukų sostinė Kairas. Nors ir neturėdama realios politinės galios (neįskaitant trumpąkalifo al Muistaino iš Kairo valdymo laikotarpį, abasidų kalifai išlaikė savo nominalumądar praėjus keliems metams po to, kai 1517 m. osmanai užkariavo Egiptą.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Abasidų kalifatas · Žiūrėti daugiau »
Ahelilis
Ahelilis (Ahellil) – tradicinis šokis ir muzika, kuri yra paplitusi Guraros regione centriniame Alžyre (Timimuno vilaja).
Nauja!!: Berberų kalbos ir Ahelilis · Žiūrėti daugiau »
Al Birūnis
Al Birūnis, pilnas vardas Abu al Rahanas Muhamadas ibn Ahmadas al Birūnis (g. 973 m. rugsėjo 5 d. – m. 1048 m. gruodžio 13 d.) – persų mokslininkas, pasižymėjęs kaip polimatas: fizikas, alchemikas, astronomas, matematikas, istorikas, kalbininkas.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Al Birūnis · Žiūrėti daugiau »
Alžyras
Alžyras, oficialiai Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika – valstybė Šiaurės Afrikoje.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Alžyras · Žiūrėti daugiau »
Alžyriečiai
Alžyriečiai – Šiaurės Afrikos tauta, kilusi iš Alžyro.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Alžyriečiai · Žiūrėti daugiau »
Alžyro istorija
Alžyro istorija – Alžyro teritorijoje gyvenusių etnosų raida nuo seniausių laikų iki dabarties.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Alžyro istorija · Žiūrėti daugiau »
Almoravidai
Almoravidai – arab.: المرابطون al-Murabitun buvo Sacharos berberų dinastija, kuri XI a. išplito šiaurės vakarų Afrikoje ir Pirėnų pusiasalyje.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Almoravidai · Žiūrėti daugiau »
Antėjas
Heraklis ir Antėjas Antėjas (arba Antis berberų kalboje) graikų ir barberų mitologijoje – Gajos ir Poseidono sūnus.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Antėjas · Žiūrėti daugiau »
Arabų lyga
Alžyre. Arabų lyga, oficialiai Arabų valstybių lyga – regioninė arabų šalių organizacija, įkurta 1945 m.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Arabų lyga · Žiūrėti daugiau »
Šilhų kalba
Šilhų kalba arba tačelhitų kalba (Taclḥit, ⵜⴰⵛⵍⵃⵉⵜ) – semitų-chamitų kalbų šeimai priklausanti kalba; viena gausiausiai vartojamų berberų kalbų.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Šilhų kalba · Žiūrėti daugiau »
Babelis (2006 m. filmas)
Babelis – 2006 m.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Babelis (2006 m. filmas) · Žiūrėti daugiau »
Berberų prokalbė
Berberų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios išsivystė dabartinės berberų kalbos.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Berberų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Ifraniai
Ifraniai (ⴰⵢⵜ ⵢⴼⵔⵏ Ayt Yefren), dar žinomi arabišku terminu Banu Ifran – berberų zenatų gentis gyvenusi vakarų Alžyre.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Ifraniai · Žiūrėti daugiau »
Imaragenai
Imaragenai – Mauritanijoje ir Vakarų Sacharoje gyvenanti gentis/tauta.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Imaragenai · Žiūrėti daugiau »
Kabilų kalba
Kabilų kalba (Taqbaylit/ⵜⴰⵇⴱⴰⵢⵍⵉⵜ) – berberų kalba (semitų-chamitų šeima), vartojama Šiaurės Afrikoje, šiaurės ir šiaurės rytų Alžyre gyvenančių berberų kabilų.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Kabilų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kalbinis sluoksnis
Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Kalbinis sluoksnis · Žiūrėti daugiau »
Kuskusas
Kuskusas (berberų k.: seksu, ar: كسكس) – kvietinis produktas ir patiekalas, plačiai naudojamas Magrebo virtuvėje, svarbiausias angliavandenių šaltinis šiose šalyse.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Kuskusas · Žiūrėti daugiau »
Magravai
Magravai (ⵉⵎⵖⵔⴰⵡⵏ Imeghrawen) – berberų gentis gyvenusi centriniame ir vakarų Alžyre.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Magravai · Žiūrėti daugiau »
Magribas
Magribas (– „Vakarai“), taip pat žinoma kaip Šiaurės vakarų Afrika, Arabų Magribas – vakarinė Šiaurės Afrikos ir Arabų pasaulio dalis.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Magribas · Žiūrėti daugiau »
Marokas
Marokas (ber.: ⵜⴰⴳⵍⴷⵉⵜ ⵏ ⵍⵎⵖⵔⵉⴱ /), oficialiai Maroko Karalystė – valstybė Šiaurės vakarų Afrikoje.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Marokas · Žiūrėti daugiau »
Marokiečiai
Marokiečiai (berb. ⵉⵎⵖⵔⵉⴱⵉⵢⵏ.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Marokiečiai · Žiūrėti daugiau »
Maroko istorija
Maroko senovės istorija – dalis Šiaurės Afrikos regiono, kurį senovės graikai vadino Libija, romėnai – Afrika, arabai – Džazirat al-Maghrib (Vakarų sala), istorijos.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Maroko istorija · Žiūrėti daugiau »
Prancūzijos Alžyras
Prancūzijos Alžyras (iki 1839 m., vėliau -, neoficialiai) – buvusi Prancūzijos valda Afrikoje.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Prancūzijos Alžyras · Žiūrėti daugiau »
Prancūzijos demografija
Prancūzijos demografija yra stebima Nacionalinio demografinių tyrimų instituto (INED) bei Nacionalinio statistikos ir ekonomikos studijų instituto (INSEE).
Nauja!!: Berberų kalbos ir Prancūzijos demografija · Žiūrėti daugiau »
Rifo kalnai
Rifo kalnai Rifo kalnai (berberų kalba:Vaizdas:Arif tifinagh.svg) – kalnai šiaurės Maroke; Atlaso kalnų dalis.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Rifo kalnai · Žiūrėti daugiau »
Rifo respublika
Rifo Respublika (berb. Tagduda n Arif), Konfederacinė Rifo genčių respublika – nepriklausoma berberų valstybė, egzistavusi nuo 1921 m. rugsėjo iki 1926 m. gegužės. Valstybė buvo paskelbta, kai Rifo berberų gentys sukilo ir paskelbė nepriklausomybę tiek nuo Maroko sultono, tiek nuo Marokąvaldžiusių ispanų. Rifo respublikos sostinė buvo Aždiras (Ajdir), o piniginis vienetas – rifanas. Nepriklausomybės diena buvo rugsėjo 18 d. Gyventojų skaičius – apie 550 000. Paskelbus nepriklausomybę Rifo respublikos prezidentu tapo Muhammad Ibn 'Abd al-Karim al-Khattabi, trumpiau vadintas Abd el-Krim. Formaliai Rifo respublika buvo įkurta 1923 m. vasario 1 d., o Abd el-Krim tapo valstybės vadovu. Premjeru nuo 1923 m. liepos iki 1926 m. gegužės 27 d. buvo Hajj Hatmi. Valstybė buvo panaikinta 1926 m. gegužės 27 d., po to, kai Ispanijos ir Prancūzijos pajėgos, po ilgo Rifo karo, sutriuškino Rifo respublikos pajėgas. Karo veiksmuose Ispanijos pajėgos prieš berberus panaudojo cheminį ginklą.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Rifo respublika · Žiūrėti daugiau »
Romos respublika
Romos respublika – Senovės Romos valstybės forma laikotarpyje nuo monarchijos nuvertimo apie 509 m. pr. m. e. (paskutinio karaliaus Lucijaus Tarkvinijaus Išdidžiojo ištrėmimo) iki principato sukūrimo 27 m. pr. m. e., Romos Senatui suteikus Oktavianui ypatingus įgaliojimus (27 m. pr. m. e. sausio 16 d.). Respublikos laikotarpio valstybės formągalima apibūdinti kaip aristokratinę-oligarchinę, kurioje aukščiausioji valdžia buvo Senato ir konsulų rankose.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Romos respublika · Žiūrėti daugiau »
Rustamidai
Rustamidai (Iⵔⵓⵙⵜⵓⵎⵢⴻⵏ) – musulmonų ibaditų dinastija valdžiusi centrinį Magribą(dab. šiaurės Alžyras) VIII–IX a..
Nauja!!: Berberų kalbos ir Rustamidai · Žiūrėti daugiau »
Sahraviai
Sahraviai – žmonės, gyvenantys vakarinėje Sacharos dykumoje, kuri apima Vakarų Sacharos teritoriją(Polisario pretenduoja į šiąteritoriją, tačiau jąkontroliuoja Marokas), kitas pietines Maroko dalis, didžiąjąMauritanijos dalį ir Alžyro pietvakarius.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Sahraviai · Žiūrėti daugiau »
Semitų-chamitų kalbos
Semitų-chamitų kalbos, arba afroazinės kalbos – kalbų šeima, paplitusi šiaurės ir rytų Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Semitų-chamitų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Senovės Libija
Libija – senovinis kultūrinis-istorinis regionas ir civilizacija, egzistavusi Afrikos žemyno šiaurinėje dalyje, teritorijose, kurios šiuo metu apima vakarinį Egiptą, Libiją, Tunisą, Alžyrą, Maroką.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Senovės Libija · Žiūrėti daugiau »
Tasilio Adžeras
Tasilio Adžeras (berb. ⵜⴰⵙⵉⵍⵉ ⵏ ⴰⵊⵊⵔ.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Tasilio Adžeras · Žiūrėti daugiau »
Tatavinas
Tatavinas – miestas pietų Tunise, Sacharoje, 525 km į pietus nuo Tuniso miesto.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Tatavinas · Žiūrėti daugiau »
Tiaretas
Tiaretas – miestas vidurio Alžyre, į pietryčius nuo Alžyro miesto; vilajos centras.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Tiaretas · Žiūrėti daugiau »
Tifinagas
Tifinagas (64px Tifinagh iš tifi negh – „mūsų išradimas“) – kelios tarpusavyje giminingos rašto sistemos, nuo III a. pr.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Tifinagas · Žiūrėti daugiau »
Tuaregai
Tuaregas Azavado) Tuaregai – Afrikos tauta, gyvenanti Saharos dykumoje, dab.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Tuaregai · Žiūrėti daugiau »
Tuaregų kalbos
Tuaregų kalbos arba tamašekas (ⵜⴰⵎⴰⵌⴰⵆ.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Tuaregų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Zenagų kalba
Zenagų kalba (Tuḍḍungiyya) – nykstanti berberų kalba, kurios vartojimo arealas aprėpia teritorijas pietvakarių Mauritanijoje ir šiaurės vakarų Senegale.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Zenagų kalba · Žiūrėti daugiau »
Zenata
Zenatai (berberų k.: ⵉⵣⵏⴰⵜⵏ Iznaten) – berberų genčių sąjunga, viduramžiais paplitusi vidurio Magrebe nuo Rifo kalnų iki Šelifo.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Zenata · Žiūrėti daugiau »
Zinédine Zidane
Zinedinas Zidanas (g. 1972 m. birželio 23 d.) – prancūzų futbolininkas, ilgametis Prancūzijos rinktinės saugas, kapitonas.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Zinédine Zidane · Žiūrėti daugiau »
Ziridai
Ziridai (ⵉⵣⵉⵔⵉⵢⵏ Izirien) – berberų kilmės dinastija, kurios vardu vadinama valstybė, valdžiusi rytinę Magribo dalį nuo 972 m.
Nauja!!: Berberų kalbos ir Ziridai · Žiūrėti daugiau »
