Turinys
92 santykiai: Agrochemija, Aktinoidai, Alotropija, Angliavandenilis, Anglis (reikšmės), Antrojo periodo elementas, Aromatinis angliavandenilis, ATLAS, Atomas, Atominė masė, Šarminiai metalai, Švinas, Žvaigždė, Baris (reikšmės), Bošo reakcija, C, Chemija, Cheminė medžiaga, Chloras, COROT-7b, Deguonis, Didžiojo sprogimo chronologija, Dirvožemio chemija, Dirvožemis, Dykumos lakas, Elektrocheminis gradientas, Elektrolizė, Elementas, Emisinis ūkas, Eutrofikacija, Faradėjaus elektrolizės dėsniai, Fotosintezė, Fraunhoferio linijos, Ga, Gamta, Garavimo šiluma, Ge, Goldšmito klasifikacija, Grynuolis, Gyvybės zona, Halogenai, HE, Hidrinimas, Hidrochemija, Izotopas, Junginys, Kalis, Kofermentas, Ląstelė, Liepsnos testas, ... Išplėsti indeksą (42 daugiau) »
Agrochemija
Agrochemija – mokslas, tiriantis cheminių ir biocheminių procesų, vykstančių dirvožemyje ir augaluose, paveikimo būdus, mineralinę augalų mitybą, dirvožemio tręšimą, jo cheminį melioravimą.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Agrochemija
Aktinoidai
Aktinoidai (ir – pavidalas) – 15 radioaktyvių elementų periodinėje elementų lentelėje, pradedant aktiniu.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Aktinoidai
Alotropija
Alotròpija ('keistis', iš 'kitas' + 'posūkis, savybė') – tam tikrų cheminių elementų savybė priklausomai nuo slėgio ir temperatūros būti kelių būsenų ar formų.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Alotropija
Angliavandenilis
Angliavandenilis – organinis cheminis junginys, sudarytas tik iš dviejų cheminių elementų: anglies (simbolis: C) ir vandenilio (simbolis: H).
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Angliavandenilis
Anglis (reikšmės)
Anglis gali reikšti.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Anglis (reikšmės)
Antrojo periodo elementas
Antrojo periodo elementas – cheminis elementas antroje periodinės elementų lentelės eilutėje (periode).
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Antrojo periodo elementas
Aromatinis angliavandenilis
Aromatinis angliavandenilis – aromatinis junginys kuris yra angliavandenilis.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Aromatinis angliavandenilis
ATLAS
Logotipas. miuonų detektoriai, 2007 m. vasaris). ATLAS (A Toroidal LHC AparatuS) – vienas iš šešių eksperimentų ir dalelių detektorių, montuojamų Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve, CERN centre.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir ATLAS
Atomas
Atomo schema Atomas (– ‘nedalus’) – mažiausia elektriškai neutrali ir chemiškai nedali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines ir fizikines savybes.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Atomas
Atominė masė
Atominė masė, atominis svoris (M) – santykinis dydis, rodantis, kiek kartų cheminio elemento atomo masė didesnė už standartinį atominės masės vienetą(amv), kuris yra lygus 1/12 anglies izotopo 12C masės.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Atominė masė
Šarminiai metalai
Šarminiai metalai yra laikomi mineraliniame aliejuje tam, kad būdų išvengta oksidacijos. Šarminiai metalai – periodinės elementų lentelės IA grupės elementai (litis, natris, kalis, rubidis, cezis ir francis).
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Šarminiai metalai
Švinas
Švinas – periodinės lentelės IV A grupės cheminis elementas, priskiriamas sunkiesiems metalams.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Švinas
Žvaigždė
Paukščių Tako galaktikos centrinės dalies žvaigždės, o į dešinę nuo centro matomas Trilypis ūkaseso.org / https://www.eso.org/public/images/eso1504a/ VISTA views the Trifid Nebula and reveals hidden variable stars granulės, 9. protuberantas Ūkas NGC1999, apšviestas Oriono V380 (centre) Artimiausia Žemei žvaigždė yra Saulė Žvaigždė – didelės masės dujų ir plazmos spinduliuojantis kosminis kūnas.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Žvaigždė
Baris (reikšmės)
Žodis baris reiškia.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Baris (reikšmės)
Bošo reakcija
Bošo reakcija yra anglies dvideginio ir vandenilio cheminė reakcija, kurios metu gaunama atominė anglis (grafitas), vanduo ir 10 % reakcijai sunaudotos šilumos.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Bošo reakcija
C
C ir c – trečioji lotynų abėcėlės ir ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir C
Chemija
Chemikalai buteliukuose Helio atomas Chemija ( – skystis) – mokslas, tiriantis cheminius elementus bei jų sudaromų vieninių ir sudėtinių medžiagų struktūrą, savybes ir kitimus, vykstančius cheminių reakcijų metu.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Chemija
Cheminė medžiaga
Vanduo ir garai yra tos pačios cheminės medžiagos skirtingos agregatinės būsenos. Cheminė medžiaga – chemijoje vadinama bet kokia medžiaga, turinti tik jai būdingącheminę sudėtį, natūralus arba pagamintas cheminis elementas ar jų junginys.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Cheminė medžiaga
Chloras
Chloras (Cl) – cheminis elementas, elementų lentelės septintos pagrindinės grupės halogenas.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Chloras
COROT-7b
Corot-7b paviršius ir jo žvaigždė COROT-7 dailininko vaizduote. COROT-7b yra egzoplaneta, skriejanti apie COROT-7 žvaigždę.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir COROT-7b
Deguonis
Deguonis – cheminis elementas, dažnas ne tik Žemėje, bet ir visoje Visatoje.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Deguonis
Didžiojo sprogimo chronologija
Didžiojo sprogimo chronologija pateikia Didžiojo sprogimo teorijos įvykių eigą.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Didžiojo sprogimo chronologija
Dirvožemio chemija
Dirvožemio chemija – dirvotyros šaka, tirianti dirvožemio mineralinių ir organinių cheminių junginių sudėtį, sandarą, savybes, jų kitimą, vykstant dirvodarai ir naudojant dirvožemį.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Dirvožemio chemija
Dirvožemis
Dirvožemis Suartas laukas Dirvožemis – viršutinis, purus Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršutinėse uolienose (nuogulose), veikiamas vandens, oro, organizmų.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Dirvožemis
Dykumos lakas
Dykumos lakas Dykumos lakas – tamsi danga, aptinkama ant atvirų akmenų paviršių sausringame klimate.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Dykumos lakas
Elektrocheminis gradientas
Elektrocheminis gradientas – sąvoka, vartojama apibūdinti elektriškai įkrautų cheminių elementų ar didesnių grupių (jonų) nevienodą, tačiau matematiškai lengvai aprašomąpasiskirstymą(gradientą) terpėje.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Elektrocheminis gradientas
Elektrolizė
Elektrolizės schema. Elektrolizė – chemijoje ir pramoninėje gamyboje vadinamas metodas, kuriuo atskiriami susijungę cheminiai elementai bei junginiai, per juos leidžiant elektros srovę.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Elektrolizė
Elementas
Elementas ( – 'pirmapradė medžiaga', 'stichija') ko nors sudėtinė dalis; dėmuo.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Elementas
Emisinis ūkas
Vienas iš emisinių ūkų – Didysis Oriono ūkas Emisinis ūkas – jonizuotų dujų (plazmos) debesis, švytintis matomos šviesos spalvomis.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Emisinis ūkas
Eutrofikacija
Eutrofikacija – ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Eutrofikacija
Faradėjaus elektrolizės dėsniai
Faradėjaus elektrolizės dėsniai – kiekybiniai ryšiai, pagrįsti Maiklo Faradėjaus 1834 m. paskelbtais elektrocheminiais tyrimais.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Faradėjaus elektrolizės dėsniai
Fotosintezė
Augalo ląstelės su chloroplastais Vizualus fotosintezės pavyzdys Fotosintezė (iš senovės graikų φωτοσύνθέσις, pažodžiui sujungimas šviesa, iš φως, phos – šviesa, συν~, syn~ – kartu~ ir θέσις, thésis – jungimas) vadinama įvairių organinių medžiagų gamyba (sintezė) organizmuose iš neorganinių medžiagų, naudojant saulės energiją, kuri priimama per šviesąsugeriantį pigmentąchlorofilą.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Fotosintezė
Fraunhoferio linijos
Fraunhoferio linijos – eilė spektrinių sugerties linijų, pastebėtų optiniame Saulės spektre ir pavadintų vokiečių fiziko J. fon Fraunhoferio garbei.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Fraunhoferio linijos
Ga
GA gali reikšti.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Ga
Gamta
Gamta – fizinis pasaulis, kurį sudaro įvairūs augalai, gyvūnai ir natūralūs kraštovaizdžiai.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Gamta
Garavimo šiluma
Garavimo šiluma (specifinė garavimo šiluma) – šilumos kiekis, reikalingas išgarinti vienąmolį (arba 1 kg) verdančios medžiagos, kai slėgis normalus (101 325 Pa).
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Garavimo šiluma
Ge
GE gali reikšti.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Ge
Goldšmito klasifikacija
Goldšmito klasifikacija – geocheminė cheminių elementų klasifikacija pagal jų sutinkamumągamtoje.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Goldšmito klasifikacija
Grynuolis
Grynuolis – mineralas arba mineralų klasė, kurį sudaro vienas cheminis elementas.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Grynuolis
Gyvybės zona
Žemę panašios planetos Gyvybės zona (taip pat Auksaplaukės juosta, Auksaplaukės zona pagal pasakos „Auksaplaukė ir trys meškiukai“ herojės vardą) – astronomijoje vadinama erdvės dalis, kurioje susidariusios tinkamos sąlygos tokiai gyvybei, kokia yra Žemėje atsirasti ir vystytis.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Gyvybės zona
Halogenai
Halogènai ('druska' + genos 'giminė'; pažodžiui 'sudarantis druskas') – elementai, VIIA grupės nemetalai, sudarantys druskas, – fluoras, chloras, bromas ir jodas (seniau, o ir šiandien kai kuriuose šaltiniuose halogenams priskiria ir astatą, tačiau šis ne visada priskiriamas prie halogenų grupės, nes yra pusmetalis), turintys panašiąišorinio elektronų sluoksnio struktūrą, taigi ir bendras chemines savybes.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Halogenai
HE
HE gali reikšti.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir HE
Hidrinimas
Hidrinimas – cheminė reakcija tarp molekulinio vandenilio (H2) ir kito junginio ar elemento, dažnai esant katalizatoriui tokiam kaip nikeliui, paladžiui arba platinai.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Hidrinimas
Hidrochemija
Tyrėjas ima vandens mėginį. Hidrochemija – chemijos šaka, tirianti gamtinio vandens cheminę sudėtį ir jos kitimus, susijusius su aplinkoje vykstančiais cheminiais, fizikiniais ir biologiniais procesais.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Hidrochemija
Izotopas
Izotopai – cheminių elementų atmainos, turinčios vienodąbranduolio krūvį, bet skirtingąatominę masę.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Izotopas
Junginys
Junginys – darinys, sudarytas iš keleto smulkesnių vienetų, elementų.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Junginys
Kalis
Kalis – cheminis elementas, šarminis metalas, žymimas K. Atominis skaičius – 19.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Kalis
Kofermentas
Kofermentas Kofermentas, koenzimas – mažos molekulinės masės organinis junginys, fermento aktyviojo centro dalis.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Kofermentas
Ląstelė
Eukariotų ląstelės pjūvis Ląstelė (– „nedidelė patalpa“) – gyvų organizmų struktūrinis vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti, vystytis ir daugintis.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Ląstelė
Liepsnos testas
Atliekamas vario druskos liepsnos testas. Liepsnos testas – chemijoje naudojamas metodas, kai kuriems cheminiams elementams ar sudėtingesniems jonams aptikti.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Liepsnos testas
Lydinys
plieno, metalo lydinio, kurios sudedamosios dalys yra geležis ir anglis. Lydinys – kieta medžiaga, gaunama sulydant ar kitaip sujungiant du ar daugiau komponentų, cheminių elementų – nemetalų, metalų arba metalų ir nemetalų.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Lydinys
Marso kolonizacija
Marsas Marso kolonizacija – hipotetinė galimybė žmonijai kolonizuoti Marso planetą.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Marso kolonizacija
Medžiagos kiekis
Chemijoje medžiagos kiekis apibrėžiamas kaip atskirų atominio dydžio klasės dalelių skaičius, padalintas iš Avogadro konstantos NA.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Medžiagos kiekis
Metalas (reikšmės)
Žodis metalas reiškia.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Metalas (reikšmės)
Metalurgija
Auksinė kaktos juosta iš kapo Tebuose (750-700 m.p.m.e) (saugoma Kopenhagos muziejuje) Metalurgija – medžiagotyros dalis, tirianti cheminių elementų metalų fizikines ir chemines savybes, jų tarpusavio junginius ir junginius su kitais elementais, vadinamus lydiniais.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Metalurgija
Mineralinės medžiagos
Mineralinės medžiagos – cheminiai elementai, būtini organizmo gyvybinių funkcijų palaikymui.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Mineralinės medžiagos
Nežemiška gyvybė
bepiločių kosminių skrydžių, skirtų nežemiškų gyvybių pėdsakams ieškoti. Nežemiška gyvybė – visa gyvybė, kuri nėra kilusi iš Žemės planetos.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Nežemiška gyvybė
Neptūnis
Neptūnis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Np, eilės numeris 93.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Neptūnis
Netaisyklingoji galaktika
NGC1427A - netaisyklingoji galaktika. Netaisyklingoji galaktika – netaisyklingos formos galaktika, kuri turi daug tarpžvaigždinės medžiagos, dujų ir dulkių.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Netaisyklingoji galaktika
Niels Bohr
Nilsas Boras (1885 m. spalio 7 d. – 1962 m. lapkričio 18 d.) – danų fizikas.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Niels Bohr
Niobis
Niobis (anksčiau angliškai vadintas kolumbiu) – 41-as cheminis elementas periodinėje lentelėje, metalas, žymimas Nb.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Niobis
Oksidacijos laipsnis
Chemijos nomenklatūroje oksidacijos laipsniu yra vadinamas dydis, parodantis, kokį elektros krūvį įgytų atomas molekulėje, jei visos polinės jungtys virstų joninėmis.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Oksidacijos laipsnis
Pasaulinis vandenynas
300px Pasaulinis vandenynas užima 70,8 % Žemės rutulio.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Pasaulinis vandenynas
Periodinė elementų lentelė
D. Mendelejevas Periodinė (cheminių) elementų lentelė (kitaip dar gali būti vadinama Mendelejevo lentelė, Periodinė elementų sistema ir pan.) – lentelinis chemijos periodinio dėsnio pavidalas, kuriame žinomi cheminiai elementai išdėstyti pagal atominį skaičių.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Periodinė elementų lentelė
Pirmojo periodo elementas
Pirmojo periodo elementas – cheminis elementas pirmoje periodinės elementų lentelės eilutėje (periode).
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Pirmojo periodo elementas
Platina
Platina (Platinum), Pt – periodinės elementų lentelės VIII grupės cheminis elementas, Platinos grupės metalas.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Platina
PM
PM sutrumpinimas gali reikšti.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir PM
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Protonas
Pusmetaliai
Pusmetaliai – kartu su metalais ir nemetalais sudaro vienąiš trijų periodinės elementų lentelės grupių pagal elementų savybes.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Pusmetaliai
Radioaktyvumas
250x250px Radioaktyvumas arba radioaktyvusis skilimas – spontaniškas nestabilių kurio nors cheminio elemento izotopų virsmas kito elemento izotopais, išspinduliuojant elementarias daleles arba branduolius.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Radioaktyvumas
Radioizotopas
americio radioizotopo pagamintas dūmų detektorius. Radioizotopas, dar vadinamas radioaktyviuoju izotopu, radioaktyviuoju nuklidu ir radionuklidu, – cheminio elemento izotopas, kurio atomo branduolys yra nestabilus ir skildamas spinduliuoja lengvesnį branduolį ar branduolius.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Radioizotopas
Radiometrinis datavimas
Radiometrinis datavimas – uolienų, fosilijų, archeologinių radinių bei gyvūnų ar augalų liekanų amžiaus nustatymas, remiantis juose esančių radioaktyviųjų cheminių elementų ir jų skilimo produktų gausa.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Radiometrinis datavimas
Saulės sistemos susidarymas ir evoliucija
Saulės sistemos susidarymas prasidėjo prieš 4,6 milijardo metų.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Saulės sistemos susidarymas ir evoliucija
Sublimacija
Sublimacija – cheminio elemento arba cheminio junginio virtimas dujomis tiesiogiai iš kietosios agregatinės būsenos, praleidžiant tarpinę skysčio fazę.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Sublimacija
Sunkusis metalas (reikšmės)
Galimos „sunkusis metalas“ reikšmės.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Sunkusis metalas (reikšmės)
Superlaidumas
azotu. Čia pasireiškia Meisnerio efektas. Superlaidumas – reiškinys, pasireiškiantis kai kurioms medžiagoms žemoje temperatūroje ir pasižymintis absoliučiai nuline elektrine varža ir vidinio magnetinio lauko pašalinimu (Meisnerio efektas).
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Superlaidumas
Tarptautinė teorinės ir taikomosios chemijos sąjunga
Logotipas Tarptautinė teorinės ir taikomosios chemijos sąjunga (International Union of Pure and Applied Chemistry; santrumpa IUPAC) – valstybių nacionalinių organizacijų, atstovaujančių chemikams, tarptautinė federecija, siekianti pažangos chemijos moksluose, ypač kuriant nomenklatūrąir terminologiją.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Tarptautinė teorinės ir taikomosios chemijos sąjunga
TI
TI gali reikšti.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir TI
Titanas
Titanas (Ti) – devintasis pagal paplitimącheminis elementas Žemėje (sudaro 0,6 % Žemės plutos masės), kurio atomo numeris 22, cheminis simbolis – Ti.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Titanas
Trąšos
Trąšų maišai Trąšos – medžiagos, kurios įterptos į dirvą, gerina augalų augimąir vystymąsi.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Trąšos
U
U ir u – dvidešimt pirmoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt septintoji lietuvių abėcėlės raidė.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir U
Ugnis
Ugnis Ugnis – degimo proceso metu išsiskiriančios įkaitusios, šviečiančios dujos.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Ugnis
Uranas
Žodis Uranas gali turėti įvairias reikšmes.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Uranas
Uranas aplinkoje
Uranas aplinkoje būna dvejopas – patekęs natūraliai ir žmogaus veiklos dėka.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Uranas aplinkoje
V
V ir v – dvidešimt antroji lotynų abėcėlės ir trisdešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir V
Vaistinė medžiaga
Vaistinė medžiaga – medžiaga, skirta gydymui ir kurios kilmė gali būti.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Vaistinė medžiaga
Valentinis elektronas
Chemijoje ir fizikoje valentinis elektronas – atomo išorinio sluoksnio elektronas, galintis dalyvauti susidarant cheminiam ryšiui, jei išorinis sluoksnis neuždarytas; viename kovalentiniame ryšyje po vienąkiekvieno atomo valentinį elektronąsudaro vienąryšio porą.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Valentinis elektronas
Vandenilis
Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Vandenilis
Vanduo
Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Vanduo
Vega
Vega, α Lyr – ryškiausia žvaigždė Lyros žvaigždyne, 5-a pagal ryškumąnaktinio dangaus žvaigždė ir 2-a pagal ryškumąšiaurės dangaus sferoje.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Vega
Virsmas
Virsmas – sistemos būsenos pakitimas, kai viena būsena virsta kita.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Virsmas
Volframas
Volframas – periodinės elementų lentelės VI grupės cheminis elementas, vienas iš sunkiausių metalų.
Peržiūrėti Cheminis elementas ir Volframas
Taip pat žinomas kaip Cheminiai elementai.