Greičiau nei naršyklėje!
33 santykiai: Albert Einstein, Įvykių horizontas (1997 filmas), Baltoji bedugnė, Bendroji reliatyvumo teorija, Brana, Didysis sprogimas, Elementarioji dalelė, Erdvė, Euklidinė erdvė, Fenomenas, Fizika, Gravitacinis lęšis, Hablo dėsnis, Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis, Invariantas (fizika), Juodoji bedugnė, Kirmgrauža, Kvantinė gravitacija, Kvantinė lauko teorija, Laikas, Masė, Niutono gravitacijos dėsnis, Paralelinė Visata, Precesija (reikšmės), Raudonasis poslinkis, Simetrija, Specialioji reliatyvumo teorija, Styga (fizika), Stygų dvilypumas, Stygų teorija, T-dvilypumas, Topologinė kvantinė lauko teorija, Trimatė erdvė.
Albert Einstein
Albertas Einšteinas (1879 m. kovo 14 d. Ulme, Vokietijoje – 1955 m. balandžio 18 d. Prinstone, JAV) – Vokietijos ir Jungtinių Valstijų fizikas, suformulavęs specialiąjąreliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąjąreliatyvumo teoriją.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Albert Einstein · Žiūrėti daugiau »
Įvykių horizontas (1997 filmas)
Įvykių horizontas (lietuviškai dar išverstas kaip „Juodoji skylė“) – 1997 m. režisieriaus Paul W. S. Anderson siaubo filmas.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Įvykių horizontas (1997 filmas) · Žiūrėti daugiau »
Baltoji bedugnė
Baltoji bedugnė arba baltoji skylė – hipotetinis kosminis objektas, juodosios bedugnės priešingybė.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Baltoji bedugnė · Žiūrėti daugiau »
Bendroji reliatyvumo teorija
Bendroji reliatyvumo teorija – Alberto Einšteino sukurta erdvės, laiko ir gravitacijos teorija, kuri parodo, kad gravitacinis laukas yra susijęs su erdvėlaikio kreivumu, o masė ir energija yra erdvėlaikio kreivumo priežastys.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Bendroji reliatyvumo teorija · Žiūrėti daugiau »
Brana
Brana arba p-brana – tam tikra matematinė koncepcija stygų teorijoje, (daugiausia M teorijoje).
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Brana · Žiūrėti daugiau »
Didysis sprogimas
Visatos kūrimasis iš Didžiojo sprogimo Didysis sprogimas – sąvoka, Didžiojo sprogimo teorijoje nusakanti Visatos atsiradimo momentą.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Didysis sprogimas · Žiūrėti daugiau »
Elementarioji dalelė
Elementarioji dalelė arba fundamentalioji dalelė – tai dalelė, kuri yra laikoma neturinti vidinės struktūros; t. y., nėra žinoma, kad ji būtų sudaryta iš smulkesnių dalelių.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Elementarioji dalelė · Žiūrėti daugiau »
Erdvė
Erdvė – beribė trijų matmenų plotmė, kurioje egzistuoja visi materialūs objektai.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Erdvė · Žiūrėti daugiau »
Euklidinė erdvė
Kiekvienas taškas 3-matėje Euklidinėje erdvėje yra apibrėžiamas trimis koordinatėmis. Euklidinė erdvė – realiųjų skaičių vektorinė n - matė erdvė, kurioje yra apibrėžta skaliarinė sandauga.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Euklidinė erdvė · Žiūrėti daugiau »
Fenomenas
Degtuko degimas irgi fenomenas, nors ir dažnai įvyksta kasdieninėje buityje. Fenomenas („pasireiškiantis“) – nepaprastas reiškinys, įvykis, faktas.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Fenomenas · Žiūrėti daugiau »
Fizika
Fizikos reiškinių įvairovė Fizika ((physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Fizika · Žiūrėti daugiau »
Gravitacinis lęšis
Keletas stebimų gravitacinių lęšių Gravitacinis lęšis – reiškinys, kuomet šviesa iš labai tolimo ir ryškaus šaltinio (pvz., kvazaro) „užlinksta“ už masyvaus arčiau esančio objekto - pavyzdžiui, didelės kompaktiškos galaktikos.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Gravitacinis lęšis · Žiūrėti daugiau »
Hablo dėsnis
Hablo dėsnis teigia, kad galaktikų tolimo greitis v yra proporcingas jų nuotoliui R nuo stebėtojo.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Hablo dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis
Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis arba Heizenbergo nelygybė (taip pat literatūroje galima rasti terminąHeizenbergo neapibrėžtumo principas) kvantinėje fizikoje (šį pavadinimąsuteikė Nilsas Boras) – teigia, kad matuojant dualiąsias vienos elementariosios dalelės charakteristikas, vis didėjantis vieno dydžio tikslumas didina kito tuo pačiu metu matuojamo dydžio paklaidą(neapibrėžtumą).
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis · Žiūrėti daugiau »
Invariantas (fizika)
Invariantas fizikoje – fizikinis dydis, kurio vertė nekinta tam tikrų transformacijų poveikyje.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Invariantas (fizika) · Žiūrėti daugiau »
Juodoji bedugnė
Įvykių horizonto teleskopu. Publikuota 2019 m. balandžio 10 d. Šaulio A* juodoji skylė. Ši nuotrauka padaryta Įvykių horizonto teleskopu 2017 m., tačiau apdorota ir publikuota 2022 m. gegužės 12 d. Kompiuteriu atkurtas juodosios bedugnės vaizdas iš arti, parodantis jos „gravitacinio lęšio“ sukeltus vaizdo iškraipymus Juodoji bedugnė arba juodoji skylė – kosminis darinys, kurio paviršiuje, vadinamame įvykių horizontu, traukos jėga stipresnė už kritinę reikšmę, kuriai esant, šviesa dar gali palikti objekto paviršių.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Juodoji bedugnė · Žiūrėti daugiau »
Kirmgrauža
Kirmgraužos schema. Kirmgrauža (hipertunelis) – hipotetinė erdvėlaikio savybė, tam tikras trumpesnio kelio „tunelis“ per erdvę ir laiką.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Kirmgrauža · Žiūrėti daugiau »
Kvantinė gravitacija
Kvantinė gravitacija – tai teorinės fizikos sritis, kurioje bandoma sujungti Einšteino bendrąjąreliatyvumo teorijąir kvantinę mechaniką, arba tiksliau, suformuluoti neprieštaringąteorijąTeorijų kubas.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Kvantinė gravitacija · Žiūrėti daugiau »
Kvantinė lauko teorija
Kvantinė lauko teorija (angl.- Quantum Field Theory; QFT) – fizikinė teorija, kurioje yra jungiami kvantinės mechanikos principai, klasikinis laukas ir reliatyvumo principas; kvantinių reliatyvistinių sistemų su begaliniu laisvės laipsnių skaičiumi teorija, tirianti fizinius laukus, elementariąsias daleles, jų sąveikas ir virtimąvienų kitomis.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Kvantinė lauko teorija · Žiūrėti daugiau »
Laikas
Smėlio laikrodis Laikas – viena pagrindinių (greta erdvės) materijos egzistavimo formų, pasireiškianti materialių objektų egzistavimo trukme, jų būsenų kaitos nuoseklumu.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Laikas · Žiūrėti daugiau »
Masė
1 uncija gryno aukso Masė – fizikinis dydis, apibūdinantis kūno inertiškumąarba gravitacinę sąveiką.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Masė · Žiūrėti daugiau »
Niutono gravitacijos dėsnis
Niutono visuotinės traukos dėsnis sako, kad bet kokie du Visatos kūnai veikia vienas kitąjėga, kurios modulis yra: F.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Niutono gravitacijos dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Paralelinė Visata
Paralelinė Visata, lygiagreti visata – uždaras ar atviras, mūsų pasauliui nepriklausantis erdvėlaikis, kuriame veikia mūsų Visatos dėsniams panašūs, o gal analogiški arba visiškai nepanašūs fizikos dėsniai.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Paralelinė Visata · Žiūrėti daugiau »
Precesija (reikšmės)
Žemės Oilerio sukiniai: R – rotacija, N – nutacija, P – precesija Žemės precesija Precesija ('ėjimas priekyje') apibrėžia besisukančio objekto tam tikrus jo sukimosi ašies krypties pakitimus, esant pastoviam nutacijos kampui.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Precesija (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
Raudonasis poslinkis
Raudonąjį poslinkį aiškinanti iliustracija regimosios šviesos gama. Absorbcijos linijos nuo Žemės nutolusių galaktikų regimajame spektre (dešinėje), lyginant su absorbcijos linijomis Saulės regimajame spektre (kairėje). Rodyklės rodo raudonąjį poslinkį, kai bangai netenkant energijos ir dažniui mažėjant padidėja jos ilgis. Raudonasis poslinkis – imtuvo registruojamas sistemingas bangos ilgių (λs) padidėjimas spinduoliuotės šaltinio elektromagnetinių bangų spektre palyginti su šaltinio spektro linijomis (λe).
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Raudonasis poslinkis · Žiūrėti daugiau »
Simetrija
Veidrodinės simetrijos ir asimetrijos pavyzdžiai Sferinės simetrijos grupė '''O''' atitinka oktaedrinę sukimo simetriją. Geltonai pažymėta ''fundamentalioji sritis'', kurioje yra visi atitinkamų simetrinių pokyčių metu sutampantys taškai. Leonardo da Vinčio „Vitruvijaus žmogus“ (apie 1487) dažnai naudojamas kaip žmogaus kūno, o kartu ir visos gamtos, simetriškumo simbolis. Fraktalinis pavidalas, pasižymintis '''veidrodine simetrija''', '''sukimo simetrija''' ir '''savipanašumu''', trimis simetrijos formomis. Šis pavidalas gautas, taikant ''baigtinio dalijimo taisyklę''. Tunise. Simetrija ( 'vienodai matuojamas, proporcingas, suderintas, atitikimas, darna') reiškia harmoniją, darnumąir grožį reiškiančiąproporcijąir suderinimą, dalių pusiausvyrąir tarpusavio atitikimą.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Simetrija · Žiūrėti daugiau »
Specialioji reliatyvumo teorija
thumb Specialioji reliatyvumo teorija – pirmoji iš reliatyvumo teorijų, 1905 metais aprašyta Alberto Einšteino straipsnyje „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Specialioji reliatyvumo teorija · Žiūrėti daugiau »
Styga (fizika)
Styga – vienas iš pagrindinių teorinės fizikos šakos, vadinamos stygų teorija, tyrinėjimų objektų.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Styga (fizika) · Žiūrėti daugiau »
Stygų dvilypumas
Stygų dvilypumas – tam tikra simetrijų fizikoje teorinė grupė, įgalinanti sujungti skirtingas superstygų teorijas.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Stygų dvilypumas · Žiūrėti daugiau »
Stygų teorija
Stygų teorija – fizikos modelis, kurio „statybiniai blokai“ yra vienmačiai objektai (stygos).
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Stygų teorija · Žiūrėti daugiau »
T-dvilypumas
T-dvilypumas – tam tikra simetrija tarp mažų ir didelių atstumų superstygų teorijoje.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir T-dvilypumas · Žiūrėti daugiau »
Topologinė kvantinė lauko teorija
Topologinė kvantinė lauko teorija (arba- topologinė lauko teorija) – kvantinė lauko teorija, kuri padeda skaičiuoti topologinius invariantus.
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Topologinė kvantinė lauko teorija · Žiūrėti daugiau »
Trimatė erdvė
Trimatė Dekarto koordinačių sistema, kurios x ašis yra nukreipta į stebėtoją. Trimatė erdvė (3D) – erdvė, sudaryta iš trijų matmenų (dimensijų).
Nauja!!: Erdvėlaikis ir Trimatė erdvė · Žiūrėti daugiau »
