Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
SiunčiamiPriimamojo
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Indoeuropiečiai

Indeksas Indoeuropiečiai

Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.

Turinys

  1. 155 santykiai: Abaševo kultūra, Adalbertas Becenbergeris, Adrijos venetai, Andronovo kultūra, Antanas Klimas, Antikiniai makedonai, Arijai, Arkaimas, August Leskien, Aukso obuolys, Austroazinės kalbos, Azija, Šiongnu, Škoderis, Švedai, Švedijos demografija, Žemyna, Žmonių aukojimas, Žmonijos istorija, Žvaigždikis, Černolesės kultūra, Badeno kultūra, Balbergo kultūra, Baltai, Baltarusijos istorija, Baltų kalbos, Baltų mitologija, Baltų prokalbė, Baskai, Beratis, Blukis, Bosnijos ir Hercegovinos istorija, Chorezmas, Dakai, Dakija, Deivė Motina, Dniepro vidurupio kultūra, Dniepro-Doneco kultūra, Duobinių kapų kultūra, Duresis, Egėjo civilizacija, Ernests Blese, Eurazija, Europa, Fatjanovo kultūra, Filipinai, Filistinai, Frygai, Georges Dumézil, Germanai, ... Išplėsti indeksą (105 daugiau) »

Abaševo kultūra

Abaševo kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Abaševo kultūra

Adalbertas Becenbergeris

Adalbertas Becenbergeris (1851 m. balandžio 14 d. Kaselis – 1922 m. spalio 31 d. Karaliaučius) – vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Adalbertas Becenbergeris

Adrijos venetai

graikai Venetai – indoeuropiečių etninė grupė, gyvenusi dabartinės Italijos šiaurės rytuose (Venete ir Friulyje-Venecijoje Džulijoje), taip pat Slovėnijos ir Kroatijos vakaruose.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Adrijos venetai

Andronovo kultūra

Andronovo kultūra (raudonas spalva) ir jos kaimynės iranėnų pradžia Andronovo kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta Andronovo kaimo (Krasnojarsko kraštas), prie kurio 1914 m.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Andronovo kultūra

Antanas Klimas

Antanas Klimas (1924 m. balandžio 17 d. Pelekonyse, Jiezno valsčius – 2016 m. rugsėjo 18 d. Braitone, JAV) – Lietuvos kalbininkas, mokslų daktaras.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Antanas Klimas

Antikiniai makedonai

thumb Antikiniai makedonai (graikų makedonai ir makedonai) buvo indoeuropiečių tauta Balkanuose.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Antikiniai makedonai

Arijai

Arijai arba indoarijai ( – 'kilnus') – indoiranėnų kalbomis kalbėjusios indoeuropiečių tautos, gyvenusios Vidurio ir Pietų Azijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Arijai

Arkaimas

Arkaimas – archeologinė vietovė Rusijoje, Čeliabinsko srities pietuose, stepėse prie Pietų Uralo pašlaičių.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Arkaimas

August Leskien

Augustas Leskynas (1840 m. liepos 8 d. Kylis – 1916 m. rugsėjo 20 d. Leipcigas) – vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir August Leskien

Aukso obuolys

Heraklis vagia aukso obuolius. Romėnų mozaika (Ispanijos Nacionalinis muziejus). Aukso obuolys – įvairių obuolius žinančių tautų mitologijos elementas.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Aukso obuolys

Austroazinės kalbos

Austroazinės kalbos – kalbų, vartojamų Pietryčių Azijoje ir rytų Indijoje, šeima.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Austroazinės kalbos

Azija

Azija – didžiausia pasaulio dalis (~33 % viso Žemės paviršiaus be Antarktidos), čia gyvena apie 60 % pasaulio gyventojų.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Azija

Šiongnu

Šiongnu (kinų kalba: 匈奴 Xiōngnú, tuometinis kiniškas tarimas – hon-nu) – nežinomos kilmės klajoklių genčių sąjunga, susiformavusi III a. pr.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Šiongnu

Škoderis

Škoderis – miestas šiaurinėje Albanijos dalyje, apygardos ir apskrities centras.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Škoderis

Švedai

Švedai (šved. svenskar) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia švedų kalba.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Švedai

Švedijos demografija

Populiacijos kitimas 1961 - 2003 m. Gyventojų skaičius pateikiamas tūkstančiais. Žemėlapis pagal gyventojų tankumąŠiame straipsnyje pateikiama informacija apie Švedijos gyventojus.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Švedijos demografija

Žemyna

Žemyna (Žemė, Žemelė, Žemynėlė, Žemynėlyna) – žemės, duodančios vaisius, ir viso, kas gyva, deivė, suteikianti žemei vaisingumą.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Žemyna

Žmonių aukojimas

Actekų vykdytas žmonių aukojimas. Mendosos kodeksas Žmonių aukojimas – ritualinis žmogaus nužudymo aktas religiniais motyvais.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Žmonių aukojimas

Žmonijos istorija

Žmonijos istorija – šiuolaikinės mokslinės žinios apie žmogaus ir žmonių bendruomenių atsiradimą, vystymąsi, paplitimąir veikląpasaulyje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Žmonijos istorija

Žvaigždikis

Žvaigždikis (Žvaigždystis, Žvaigždukas, Švaistikas) – Žvaigždžių dievybė, galingas šviesos dievas, kuris reikiamu momentu teikė šviesąjavams, žolei ir gyvuliams.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Žvaigždikis

Černolesės kultūra

Černolesės kultūra arba Čiornyj Leso kultūra – vėlyvojo bronzos amžiaus ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1949 m.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Černolesės kultūra

Badeno kultūra

Badeno kultūros arealas Badeno kultūra (Vengrijoje vadinama Pecelerio kultūra) – eneolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal Badeno, kur 1892 m.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Badeno kultūra

Balbergo kultūra

Balbergo kultūra – neolito archeologinė kultūra, priskiriama piltuvėlinės keramikos kultūros pietinei grupei.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Balbergo kultūra

Baltai

Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Baltai

Baltarusijos istorija

Šiame straipsnyje aprašoma Baltarusijos istorija nuo pirmųjų gyventojų įsikūrimo dabartinės Baltarusijos teritorijoje iki dabartinių laikų.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Baltarusijos istorija

Baltų kalbos

Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Baltų kalbos

Baltų mitologija

Čia pateikiama senovės baltų mitologinių vaizdinių sistema.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Baltų mitologija

Baltų prokalbė

Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Baltų prokalbė

Baskai

Baskai (euskaldunak) – Europos tauta, gyvenanti Pirėnų pusiasalio šiaurėje, Ispanijos ir Prancūzijos pasienyje (Baskijoje).

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Baskai

Beratis

Beratis – miestas pietinėje Albanijos dalyje; apygardos ir apskrities centras.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Beratis

Blukis

Blukis (arba blukas) – tai rąstagalys, trinka, kaladė ar kelmas.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Blukis

Bosnijos ir Hercegovinos istorija

Šiame straipsnyje aprašoma Bosnijos ir Hercegovinos istorija – nuo priešistorės iki dabartinių laikų.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Bosnijos ir Hercegovinos istorija

Chorezmas

Chorezmas (senovės persų kalba: 𐎢𐎺𐎼𐏀𐎷𐏁 ʰUvarazmiš) – istorinis regionas Vidurinėje Azijoje, prie Amudarjos žemupio, į pietryčius nuo Aralo.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Chorezmas

Dakai

Dakijos karalystė Burebistos laikais 82 pr. m. e. Dakai – Antikos indoeuropiečių tauta, gyvenusi Dakijoje (maždaug dabartinės Rumunijos teritorijoje).

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Dakai

Dakija

Dakija – senovės Europos sritis tarp Dunojaus (pietuose), Dniestro (šiaurės rytuose) ir Tisos (vakaruose), maždaug sutampanti su šiuolaikine Rumunija ir Moldavija, bet taip pat apėmė gretimas teritorijas dab.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Dakija

Deivė Motina

Deivės Motinos raižinys Deivė Motina, dievų motina – dievybė, siejama su derlingumu, vaisingumu, Žemės sukūrimu.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Deivė Motina

Dniepro vidurupio kultūra

Dniepro vidurupio kultūra arba Vidurio Padnieprės kultūra – ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, XXII a. – XVI a. iki m. e. paplitusi abipus Dniepro vidurupio ir pietinėje aukštupio dalyje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Dniepro vidurupio kultūra

Dniepro-Doneco kultūra

Dniepro-Doneco kultūra – neolito ir eneolito laikotarpio archeologinė kultūra, VI tūkstantmečio viduryje – III tūkstantmečio iki m. e. pabaigoje paplitusi Padnieprėje, Kairiakrantėje Ukrainoje, Polesės žemumoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Dniepro-Doneco kultūra

Duobinių kapų kultūra

Duobinių kapų kultūra arba ochros kapų kultūra – eneolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, ją1901 m.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Duobinių kapų kultūra

Duresis

Duresis – miestas vakarinėje Albanijos dalyje, prie Adrijos jūros pakrantės; antrasis pagal dydį šalyje, dauguma gyventojų albanai.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Duresis

Egėjo civilizacija

Egėjo civilizacija, dar vadinama Kretos-Mikėnų civilizacija, Minojine-Mikėnų civilizacija – senovinė civilizacija, klestėjusi II tūkst. pr. m. e. Balkanų pusiasalio pietuose ir Egėjo jūros salose.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Egėjo civilizacija

Ernests Blese

Ernestas Blesė (1892 m. gruodžio 27 d. Ryga, Rusijos imperija – 1964 m. gruodžio 2 d. Germersheimas, Reino kraštas-Pfalcas) – latvių kalbininkas, kalbos istorikas.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Ernests Blese

Eurazija

Eurazija Eurazija – didžiausias žemynas Žemėje, sudarytas iš dviejų žemynų – Europos ir Azijos, retai kada jungiamas su Afrikos žemynu, sudarant vienąEurafriką.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Eurazija

Europa

Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Europa

Fatjanovo kultūra

Fatjanovo kultūra – neolito pabaigos ir eneolito archeologinė kultūra, pavadinta 1875 m.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Fatjanovo kultūra

Filipinai

Filipinai, oficialiai Filipinų Respublika – valstybė Pietryčių Azijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Filipinai

Filistinai

Filistinai – senovės Artimųjų Rytų (Istorinės Sirijos) etninė grupė, XII–V a. pr.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Filistinai

Frygai

Frygai XIX a. pab. knygos iliustracijoje Frygų kariai. VII–VI a. pr. m. e. frygų statinio puošybos fragmento rekonstrukcija Frygai – indoeuropiečių tauta, spėjama, antikiniais laikais gyvenusi Balkanuose, vėliau – Mažojoje Azijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Frygai

Georges Dumézil

Žoržas Diumezilis (1898 m. kovo 4 d. – 1986 m. spalio 11 d.) – prancūzų lyginamosios kalbotyros studijų specialistas, labiausiai žinomas dėl savo suverenumo sferų ir galios analizės senovės indoeuropiečių religijoje ir visuomenėje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Georges Dumézil

Germanai

Takoskyra tarp vakarų ir šiaurės germanų Europoje Germanai – istorinė indoeuropiečių genčių grupė, kilusi iš šiaurės Europos ir atpažįstama pagal germanų kalbų, kilusių iš bendros germanų kalbos ikiromėniniame geležies amžiuje, vartojimą.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Germanai

Germanų prokalbė

Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Germanų prokalbė

Germanija

Germanija – senovinis Europos regionas, egzistavęs I mūsų eros tūkstantmetyje Europos šiaurinėje dalyje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Germanija

Guido Michelini

Gvidas Mikelinis (1951 m. liepos 2 d. Parmoje – 2020 m. lapkričio 25 d. ten pat) – italų kalbininkas, nuo 2007 m.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Guido Michelini

Gutijai

Gutijai arba kutijai (akadų kalba: kuti-im) – senovės Artimųjų Rytų tauta, gyvenusi dab.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Gutijai

Hatų kalba

Hatų kalba – išnykusi senovinė kalba, III–II tūkstm. pr. m. e. vartota tuometinių Mažosios Azijos gyventojų hatų.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Hatų kalba

Hermann Hirt

Hermanas Hirtas (1865 m. gruodžio 19 d. Magdeburgas, Vokietija – 1936 m. rugsėjo 12 d. Gysenas, Vokietija) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Hermann Hirt

Hetitai

Hetitai – senovės indoeuropiečių tauta gyvenusi Mažojoje Azijoje, tiksliau – jos centrinėje dalyje, vadinamoje Kapadokija.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Hetitai

Hinduizmas

Hinduizmas (seniau – induizmas) – religija (arba sąlyginis keleto religinių srovių apibendrinimas), atsiradusi Indijos subkontinente, vyraujanti Indijos religija.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Hinduizmas

Hinduizmo istorija

Hinduizmas – viena seniausių pasaulio religijų, pradėjusi formuotis maždaug prieš 5000 metų.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Hinduizmo istorija

Ikiindoeuropietiškos kalbos

Ikiindoeuropietiškos kalbos – keletas ar didesnė grupė kalbų, tarpusavyje nebūtinai susijusių, vartotų iki indoeuropiečiams paplintant po Euraziją.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Ikiindoeuropietiškos kalbos

Indoarijų superstratas Mitanyje

Indoarijų superstratas Mitanyje – indoeuropietiškos (indoarijų) kilmės žodžiai, randami šiaurės Mesopotamijoje gyvavusios Mitanio karalystės, valdytos huritų, tekstuose.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Indoarijų superstratas Mitanyje

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija

Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija - indoeuropiečių kalbų kilmės teorija, teigianti, kad indoeuropiečių kalbos kilo Europoje ar greta jos dar paleolito laikais, ten susikūrus pirmosioms vidurinio ar naujojo paleolito laikotarpio gyvenvietėms.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija

Indoeuropiečių prokalbė

Indoeuropiečių migracija isbn.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Indoeuropiečių prokalbė

Indoeuropiečių protėvynė

Indoeuropiečių protėvynė – hipotetinė istorinės lingvistikos, indoeuropeistikos, etnologijos ir archeologijos rekonstrukcija, nusakanti žmonių, kalbėjusių vadinamąja indoeuropiečių prokalbe pradinį buvimo arealą.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Indoeuropiečių protėvynė

Italai

Italai (IPA) – indoeuropiečių šeimos, romanų grupės tauta, kalbanti italų kalba ir gyvenanti daugiausia Italijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Italai

Italijos istorija

Italijos istorija yra, turbūt, svarbiausia visų palei Viduržemio jūrąišsidėsčiusių šalių kultūriniam ir socialiniam vystymuisi.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Italijos istorija

Japygai

Žemėlapis, rodantis japygų tautos teritorijas Japygai – indoeuropiečių tauta, gyvenusi Apeninų pusiasalio „kulne“ (šių dienų Apulija), vėliau asimiliuota romėnų.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Japygai

Jazidizmas

Jazidai Jazidizmas (taip pat jezidizmas, arba Êzidî, arba ايزدي) – indoeuropietiškas šaknis turinti kurdų religija, kuriąišpažįsta apie 500 000 pasekėjų.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Jazidizmas

Kangdžu

Kangdžu, kitaip kangiujai, kangli − nenustatytos kilmės senovinė tauta gyvenusi teritorijose dab.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Kangdžu

Karnai

Karnai (Carni) – klasikinės antikos laikais Rytų Alpėse, Norikąir Veneciją skiriančiose kalnuotose vietovėse gyvenusi gentis, vėliau migravusi toliau į šiaurės rytus.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Karnai

Kasitų mitologija

dievų vardai kasitų-akadų kalbų žodyne Kasitų mitologija – kasitų, etninės grupės iš Irano kalnyno, kuri XVI–XIII a. valdė Babiloniją, mitologijos visuma.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Kasitų mitologija

Kaunas

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Kaunas

Kauno istorija

Napoleonas Orda „Kauno pilis“ Kauno miesto istorija mena dar akmens amžių (aptikta stovyklaviečių).

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Kauno istorija

Kirgizija

Kirgizstanas arba Kirgizija (arba Кыргызстан), oficialiai Kirgizijos Respublika – kalnuota, priėjimo prie jūros neturinti valstybė Vidurinėje Azijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Kirgizija

Kovo 4

Kovo 4 yra 63-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 64-a).

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Kovo 4

Kovos spragilas

Kovos spragilas (боевой цеп) – kotinis smogiamasis ginklas, kurį sudaro ant gana ilgo ar ilgo koto trumpa grandine pritvirtinta rutulio ar trumpo strypo formos galva (smogiamasis elementas).

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Kovos spragilas

Kroatai

Kroatai (savivardis Hrvati 'chorvatai') – indoeuropiečių šeimos pietų slavų grupei priklausanti tauta, kalbanti kroatų kalba, daugiausia gyvenanti Balkanų pusiasalyje (Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje ir kt.). Taip pat didelės kroatų diasporos gyvena Vakarų Europoje, JAV, Australijoje, Pietų Amerikoje (Čilė ir Argentina).

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Kroatai

Kupiškis

Kupiškis – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, už 44 km į rytus nuo Panevėžio, rytiniame Vidurio Lietuvos žemumos pakraštyje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Kupiškis

Kurdai

Kurdai – iranėnų tauta, gyvenanti Irane, Irake, Sirijoje ir Turkijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Kurdai

Kurpiai (Lenkijos etnografinė grupė)

Kurpiai – etnografinė lenkų tautos žmonių grupė gyvenanti Lenkijos Mazovijos regione Palenkės vaivadijos šiaurės vakariniame kampe ir Mazovijos vaivadijos šiaurės rytiniame kampe.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Kurpiai (Lenkijos etnografinė grupė)

Labarna I

Labarna I (valdė maždaug 1680–1650 m. pr. m. e.) – hetitų karalius, tradiciškai laikomas pirmuoju hetitų karaliumi, valdęs XVI a. pr.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Labarna I

Laidojimo laukų kultūra

Laidojimo laukų kultūra (arba Laidojimo urnų laukų kultūra) – bronzos amžiaus pabaigos ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinių kultūrų, paplitusių Europoje, grupė.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Laidojimo laukų kultūra

Laimė (mitologija)

Laimė – gyvenimo sėkmės tvarkytoja, gyvenimo sėkmės davėja, globojanti gyvenančius žmones.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Laimė (mitologija)

Latvių mitologija

Latvių mitologija apima įvairias latvių legendas, pasakas, sakmes ir mitus, žinomus iš įvairių rašytinių ir tautosakos šaltinių Latvijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Latvių mitologija

Latvija

Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Latvija

Latvijos istorija

Seniausios rastos gyvenvietės Latvijos teritorijoje yra datuojamos 11 000 pr.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Latvijos istorija

Laukinis arklys

Laukinis arklys (Equus ferus) – neporakanopinių (Perissodactyla) būrio, arklinių (Equidae) šeimos rūšis.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Laukinis arklys

Lebedevo kultūra

Lebedevo kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra (XI a. pr. m. e. – VIII a. pr. m. e.). Viduriniajame bronzos amžiuje buvo paplitusi į pietryčius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos, pradžioje pietinėje ir centrinėje Polesėje, Černigovo ir Sumų srityse.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Lebedevo kultūra

Lenkai

šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Lenkai

Lietuviai

Lietuviai – Europos tauta.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Lietuviai

Lietuvių mitologija

Lietuvių mitologija – humanitarinių mokslų šaka, tirianti mitus, legendas, pasakas ir kt., taip pat „mitologija“ gali reikšti mitų visumą.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Lietuvių mitologija

Lietuvos istorija

Šiame straipsnyje aprašoma Lietuvos istorija – nuo pirmųjų gyventojų įsikūrimo dabartinės Lietuvos teritorijoje iki dabartinių laikų.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Lietuvos istorija

Ligūrai

Italijos tautos VI a. pr. m. e. Ligūrai (sen.gr. Λίγυες, Λίγυρες) – senovinė tauta, kurios pavadinimu buvo pavadintas istorinis Europos regionas Ligūrija.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Ligūrai

Lizdeika

Lizdeika. Mykolo Marijos Andriolio paveikslas Lizdeika – istorinio rašytinio padavimo apie Vilniaus miesto įkūrimąveikėjas – krivis, išaiškinęs didžiajam kunigaikščiui Gediminui sapnąapie Geležinį vilką.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Lizdeika

Lotynai

Graikai Lotynai − indoeuropietiškos kilmės italikų etninė grupė, gyvenusi senovės Lacijaus žemėse (Italijoje).

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Lotynai

Luviai

Luviai – senovės indoeuropiečių tauta III–II tūkst. pr. m. e. gyvenusi vakarinėje ir pietvakarinėje Mažosios Azijos (dab. Turkija) dalyje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Luviai

Lyvių kalba

Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Lyvių kalba

Lyvių pakrantė

Lyvių pakrantė – speciali pajūrio teritorija Šiaurės Kurše, Latvijoje, aprėpianti dvylika senųjų lyvių kaimų.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Lyvių pakrantė

Marija Gimbutienė

Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (Marija Gimbutas, merg. Birutė Marija Alseikaitė, 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje – 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele; 1994 m. gegužės 8 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras bei suformulavusi Kurganų hipotezę.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Marija Gimbutienė

Mazovai

Mazovai (mazoviškai:Masovsany) – etnografinė lenkų tautos žmonių grupė gyvenanti Lenkijos Mazovijos regione Palenkės vaivadijos vakaruose ir Mazovijos vaivadijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Mazovai

Miguel Villanueva Svensson

Migelis Karlas Viljanueva Svensonas (g. 1973 m. Marbeljoje, Ispanijoje), p. 307 – ispanų kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentas, daktaras.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Miguel Villanueva Svensson

Mozūrai

Mozūrai – senovės vakarinių slavų gentis gyvenusi dabartinės Lenkijos, Mazovijos ir Varmijos Mozūrų vaivadijose, maždaug į pietus nuo Mozūrų ežerų.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Mozūrai

Narvos kultūra

Narvos kultūra arba Narvos-Nemuno kultūra – ankstyvojo ir vėlyvojo neolito, o šiaurinėje dalyje ir Bronzos amžiaus pradžios archeologinė kultūra, maždaug V–IV tūkst.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Narvos kultūra

Neolitinės kultūros Lietuvoje

Neolitas ('naujas', lithos 'akmuo'), naujasis akmens amžius – laikotarpis, tradiciškai laikomas paskutine akmens amžiaus dalimi.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Neolitinės kultūros Lietuvoje

Neonacizmas

Neonacizmas (taip pat žinomas kaip neonacionalsocializmas) yra siejamas su keliais Antrojo pasaulinio karo judėjimais, siekiantis atgaivinti nacionalsocializmo ideologijąar kai kuriuos jos aspektus, pavyzdžiui, rasinį ar etninį nacionalizmą.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Neonacizmas

Nikolajus Maras

Nikolajus Maras (1864 m. gruodžio 25 d. Kutaisis – 1934 m. gruodžio 20 d. Leningradas) – rusų archeologas, istorikas, kaukaziečių kalbų tyrinėtojas.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Nikolajus Maras

Nunadievis

Nunadievis (Nanadievis, Nonadievis, Numadievis) – pirmasis lietuvių dievasMitologijos enciklopedija, 2 Tomas.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Nunadievis

Olandai

Olandai arba nyderlandiečiai – indoeuropiečių tauta, gyvenanti pajūrio žemumose į rytus nuo Šiaurės jūros (Nyderlanduose, Belgijoje, Šiaurės Prancūzijoje), bet šiuo metu emigrantų bendruomenių esama visame pasaulyje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Olandai

Pavardė

Pavardė – antrasis, paveldimas iš kartos į kartąasmenvardžio dėmuo.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Pavardė

Pazyryko kultūra

Pazyryko kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, datuojama tarp VI ir III a. pr. m. e., priklausė skitų grupei.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Pazyryko kultūra

Perunas

M. Presniakovas (1998). Perunas. Perunas slavų mitologijoje – vyriausiausias griaustinio dievas, Makošos vyras.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Perunas

Pietų Azijos istorija

Pietų Azijos istorija - bendra Pietų Azijos regiono, apimančio visąIndijos subkontinentą, istorija.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Pietų Azijos istorija

Piltuvėlinės keramikos kultūra

Piltuvėlinės keramikos kultūra arba piltuvėlinių taurių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, egzistavusi 4000–2700 m.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Piltuvėlinės keramikos kultūra

Pirva

Pirva (Pirwa-, Perwa-, Pirua-) – indoeuropietiškos kilmės senovės hetitų dievybė.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Pirva

Prabaltai

Prabaltai, protobaltai – terminas, kuriuo įvardijami ankstyvieji baltai, ankstyvoji baltų prokalbės fazė.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Prabaltai

Praindoeuropiečiai

Praindoeuropiečiai arba protoindoeuropiečiai – žmonių grupė, kalbėjusi indoeuropiečių prokalbe; šiuolaikinių indoeuropiečių protėviai.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Praindoeuropiečiai

Prokalbė

Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Prokalbė

Rigveda

Rigveda Rigveda ( – 'giesmių žinojimas') – pirmoji ir seniausia iš keturių Vedų – seniausias Indijos literatūros paminklas.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Rigveda

Samaveda

Samaveda (iš sāman „gaida, sauka“ ir veda „regėjimas, vydimas“) – senovės arijų šventų giesmių rinkinys, apeiginių giesmių veda.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Samaveda

Sanskritas

Sanskritas (skr. संस्कृत.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Sanskritas

Senoji Europa

Mino gyvačių deivė Senoji Europa – terminas, kuriuo (daugiausia archeologijoje) įvardijamas Europos žemynas iki tol, kol buvo apgyvendintas indoeuropiečių.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Senoji Europa

Senovės lietuvių religija

Šiame straipsnyje aprašoma XIII–XIV amžiaus senoji lietuvių religija, jos istorija, panteonas, kultas, pagrindinės apeigos, šventės ir koncepcijos.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Senovės lietuvių religija

Senovės Persijos istorija

Senovės Persijos istorija – tautų ir valstybių, egzistavusių Irano plokštikalnėje (Senovės Persijoje), istorija nuo seniausių laikų iki islamo įvedimo šioje šalyje VII–VIII a. Vėlesnė regiono istorija susijusi su Irano istorija Senovės Persijos istorija dažniausiai periodizuojama dinastijomis.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Senovės Persijos istorija

Severščina

Severščina arba Siverščina, dar vadinama Severija, Seversko žemė ar Černigovo žemė – istorinis kultūrinis regionas Rytų Europoje, esantis šiaurės Ukrainoje, dalyje Rusijos ir pietrytinėje Baltarusijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Severščina

Skitai

Skitai – senovės iranėnų tauta, kalbanti indoeuropiečių kalba, gyvenusi Ponto stepėje (tuo metu vadinta Skitija).

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Skitai

Slavai

Slavai – tautų, kalbančių slavų kalbomis, grupė.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Slavai

Slavų mitologija

Slavų mitologija - senoji slavų mitologija ir religija vystėsi 3000 metų.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Slavų mitologija

Spalio 11

Spalio 11 yra 284-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 285-a).

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Spalio 11

Stepė

Vakarų Kazachstano stepė ankstyvąpavasarį Stepė (rusų k.: степь; kazachų k.: дала) – sausringa, daugiamečiais žolynais padengta lyguma.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Stepė

Tadžikijos istorija

Pirmieji žmonės dabartinės Tadžikijos teritorijoje apsigyveno IV tūkst.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Tadžikijos istorija

Tarimo mumijos

Tarimo mumijos yra žmonių mumijos rastos Tarimo baseine, šiandieniniame Sindziange, Kinijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Tarimo mumijos

Trakai (tauta)

Trakai − senovės indoeuropiečių gentys, kalbėjusios trakų kalba ir gyvenusios XII a. pr.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Trakai (tauta)

Turkijos istorija

Turkijos istorija apima Anatolijos istorijąiki atvykstant turkams ir jų įkurtų valstybių įstorijąiki šių laikų.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Turkijos istorija

Turkmėnijos istorija

Šis straipsnis aprašo Turkmėnistano istoriją.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Turkmėnijos istorija

Uralo prokalbė

Uralo kalbos Uralo prokalbė – tai hipotetinė kalba, Uralo kalbų šeimos pramotė, rekonstruojama lyginamosios istorinės kalbotyros metodu.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Uralo prokalbė

Vardas

Vardas – asmenvardis, skirtas identifikuoti asmeniui tarp kitų grupės narių, dažniausiai – šeimos narių, kurie paprastai turi pavardę, t. y., bendrąšeimos vardą.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Vardas

Vedų civilizacija

310px Vedų civilizacija – kultūra, susiformavusi II tūkst.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Vedų civilizacija

Vedos

Vedos – kanonizuotas sakralinis senovės arijų tekstų rinkinys, dabartiniame hinduizme laikomas pirmuoju dievišku garsu, pirminiu tekstu.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Vedos

Venetai

Venetais vadinamos šios etninės grupės.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Venetai

Verbalinė magija

Verbalinė magija – magijos metodas, paremtas tikėjimu, kad tam tikrais (maginiais) tekstais (užkeikimais), juos skaitant (giedant) balsu (kartais – skaitant mintyse ar naudojant užrašytus ant popieriaus ar pergamento) galima sukelti maginius poveikius pasauliui ar gauti informacijos apie jį.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Verbalinė magija

Vezuvijus

J. C. C. Dahl paveikslas''Vezuvijaus išsiveržimas'' (1826) Vezuvijus – ugnikalnis Italijoje, į rytus nuo Neapolio.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Vezuvijus

Vidurinis Pavolgys

Vidurinis Pavolgys – istorinė sritis dabartinėje Rusijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Vidurinis Pavolgys

Vinčos kultūra

Vinčos kultūra – vidurinio ir vėlyvojo neolito kultūra, gyvavusi Balkanų pusiasalyje maždaug tarp V tūkstm. pr. m. e. pabaigos ir IV tūkstm. pr. m. e. Pavadinta pagal Vinčos kalvos archeologinę vietovę Dunojaus pakrantėje, netoli Belgrado (Serbija).

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Vinčos kultūra

Virvelinės keramikos kultūra

Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Virvelinės keramikos kultūra

Vliorė

Vliorė – miestas vakarinėje Albanijos dalyje, antrasis (po Duresio) pagal dydį ir svarbąšalies uostas, išsidėstęs Adrijos jūros Vliorės įlankos pakrantėje (11 m virš jūros lygio), netoli didžiausios Albanijos salos – Sazano.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Vliorė

Vučedolo kultūra

Vučedolo balandėlė – tipiška Vučedolo kultūros skulptūrėlė Vučedolo kultūra – eneolito archeologinė kultūra, pavadinta Vilkų slėnio 6 km nuo Vukovaro vardu.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Vučedolo kultūra

Vusuniai

Vusuniai (spėjamas senovinis tarimas – asman) − nenustatytos kilmės senovinė tauta gyvenusi teritorijose Žetisu regione (dab. Kazachstano pietryčiuose ir šiaurės Kirgizijoje) bent iki VI a. Į vakarus nuo jų gyveno kangdžu, į pietvakarius jų žemės susisiekė su Fergana, o pietuose, už Tianšanio kalnyno buvo Tarimo baseinas.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Vusuniai

Vytautas Mažiulis

Vytautas Juozapas Mažiulis (1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius – 2009 m. balandžio 11 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Vytautas Mažiulis

X amžius pr. m. e.

Dešimtasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1000 m.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir X amžius pr. m. e.

Zanskaras

Zanskaras – kraštas Indijos valstijoje Džamu ir Kašmyre, sudaro Kargilo rajono parajonį (tehsilą).

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir Zanskaras

1898 m.

1898 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir 1898 m.

1986 m.

1986 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir 1986 m.

2 tūkstantmetis pr. m. e.

valstybės Trundholmo saulės vežimas, ~XV a. pr. m. e. indoeuropiečių dirbinys Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir 2 tūkstantmetis pr. m. e.

36 vakarų valstybės

36 Vakarų valstybės – smulkūs miestai-valstybės, egzistavę Rytų Turkestane (dab. Kinijos Sindziango, Kirgizijos teritorijose) paskutiniaisiais amžiais pr.

Peržiūrėti Indoeuropiečiai ir 36 vakarų valstybės

, Germanų prokalbė, Germanija, Guido Michelini, Gutijai, Hatų kalba, Hermann Hirt, Hetitai, Hinduizmas, Hinduizmo istorija, Ikiindoeuropietiškos kalbos, Indoarijų superstratas Mitanyje, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija, Indoeuropiečių prokalbė, Indoeuropiečių protėvynė, Italai, Italijos istorija, Japygai, Jazidizmas, Kangdžu, Karnai, Kasitų mitologija, Kaunas, Kauno istorija, Kirgizija, Kovo 4, Kovos spragilas, Kroatai, Kupiškis, Kurdai, Kurpiai (Lenkijos etnografinė grupė), Labarna I, Laidojimo laukų kultūra, Laimė (mitologija), Latvių mitologija, Latvija, Latvijos istorija, Laukinis arklys, Lebedevo kultūra, Lenkai, Lietuviai, Lietuvių mitologija, Lietuvos istorija, Ligūrai, Lizdeika, Lotynai, Luviai, Lyvių kalba, Lyvių pakrantė, Marija Gimbutienė, Mazovai, Miguel Villanueva Svensson, Mozūrai, Narvos kultūra, Neolitinės kultūros Lietuvoje, Neonacizmas, Nikolajus Maras, Nunadievis, Olandai, Pavardė, Pazyryko kultūra, Perunas, Pietų Azijos istorija, Piltuvėlinės keramikos kultūra, Pirva, Prabaltai, Praindoeuropiečiai, Prokalbė, Rigveda, Samaveda, Sanskritas, Senoji Europa, Senovės lietuvių religija, Senovės Persijos istorija, Severščina, Skitai, Slavai, Slavų mitologija, Spalio 11, Stepė, Tadžikijos istorija, Tarimo mumijos, Trakai (tauta), Turkijos istorija, Turkmėnijos istorija, Uralo prokalbė, Vardas, Vedų civilizacija, Vedos, Venetai, Verbalinė magija, Vezuvijus, Vidurinis Pavolgys, Vinčos kultūra, Virvelinės keramikos kultūra, Vliorė, Vučedolo kultūra, Vusuniai, Vytautas Mažiulis, X amžius pr. m. e., Zanskaras, 1898 m., 1986 m., 2 tūkstantmetis pr. m. e., 36 vakarų valstybės.