Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

359 santykiai: Adivasiai, Afrikanai, Afrikanų kalba, Airių kalba, Albanai, Albanų kalba, Aleksander Brückner, Alemanų tarmės, Alfredas Bamesbergeris, Alka (religijotyra), Alois Walde, Anatolų kalbos, Anatolijus Nepokupnas, Angika, Anglų kalba, Anglų kalbos, Anglų-fryzų kalbos, Angliškoji Vikipedija, Aoristas, Aragoniečių kalba, Armėnai, Armėnų kalba, Arumunų kalba, Asamų kalba, Atlantida. Prarastoji imperija, Augmentas (kalbotyra), Aukštaičių tarmė, Aukštutinių sorbų kalba, Avadhų kalba, Avestos kalba, Azija, Šaknis (kalbotyra), Šauksmininkas, Šiaurės žemaičių patarmė, Šiaurės fryzų kalba, Šiaurės italų kalbos, Škotų gėlų kalba, Škotų kalba, Švedų kalba, Žemyno keltų kalbos, Čekų kalba, Čekų-slovakų kalbos, Česlovas Gedgaudas, Čigonų kalba, Baktrų kalba, Baktrija, Balsis, Baltarusių kalba, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, ..., Baltų-slavų kalbos, Baltijos jūra, Bamarai, Bangladešas, Barsukas, Bavarų tarmė, Būdvardis, Bedřich Hrozný, Beludžių kalba, Bengalų kalba, Benjamin W. Fortson IV, Bernard Comrie, Bhodžpurų kalba, Bišnuprija manipuri kalba, Borealinė kalba, Bosnių kalba, Brahminiai raštai, Bretonų kalba, Bukmolas, Bulgarų kalba, Centrinės vokiečių tarmės, Cimšų kalbos, Dakų kalba, Dalmatų kalba, Danų kalba, Dardų kalbos, Dari kalba, Daugiskaita, David Salo, Deminutyvas, Diena, Dievas, Dotelų kalba, Dviskaita, Elamitų kalba, Esperanto, Estų kalba, Estija, Europa, Fidžio hindi, Finizmas, Finougrų kalbos, Flamandų kalba, Fleksinė kalba, Frankoprovansalų tarmė, Franz Bopp, Frederik Kortlandt, Friedrich Max Müller, Friulų kalba, Frydrichas Kuršaitis, Frygų kalba, Fryzų kalbos, Galų kalba, Galų-italų kalbos, Galų-romanų kalbos, Galininkas, Galisų kalba, Germanų kalbos, Germanų prokalbė, Gilekių kalba, Glotochronologija, Gotų kalba, Graikai, Graikų kalba, Gramatinė giminė, Graziadio Isaia Ascoli, Gudžaratų kalba, Harapos kalba, Hetitai, Hetitų kalba, Hindi, Hindustano kalba, Holger Pedersen, Huritai, Huritų kalba, Huritų-urartų kalbos, Iberai, Iberų-romanų kalbos, Ilyrų kalbos, Imperfektas, Indijos anglų kalba, Indijos kalbos, Indoarijų kalbos, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija, Indoeuropiečių prokalbė, Indoiranėnų kalbos, Intarpas, Iranas, Iranėnai, Iranėnų kalbos, Islandų kalba, Ispanų kalba, Istroromanų kalba, Italų kalba, Italų-romanų kalbos, Italijos kalbos, Italikų kalbos, Italikų-keltų kalbos, Jan Michał Rozwadowski, Japonų kalba, Japonų kalbos gramatika, Jerzy Kuryłowicz, Jidiš, Johan Huizinga, John T. Koch, Jotvingių kalba, Juodkalniečių kalba, Jurijus Otkupščikovas, Kašmyrų kalba, Kalbų šeimos, Kalbų sąjunga, Kambrų kalba, Kanados anglų kalba, Kanešas, Katalonų kalba, Kazimieras Jaunius, Keltai, Keltų kalbos, Keltiberų kalba, Kinų-tibetiečių kalbos, Klitikai, Komitatyvas, Konjunktyvas, Konkanių kalba, Korėjiečių kalbos gramatika, Kornų kalba, Korsikiečių kalba, Kroatų kalba, Krymo gotų kalba, Kumzarų kalba, Kurdų kalba, Ladino kalba, Ladynų kalba, Laringalų teorija, Latgalių kalba, Latvių kalba, Latvija, Lechitų kalbos, Leksika, Liaudies lotynų kalba, Lietuviai, Lietuvių kalba, Ligūrų tarmė, Likų kalba, Limburgiečių kalba, Lombardų kalba, Lotynai, Lotynų kalba, Lotynų kalbos gramatika, Lurų kalba, Luvių kalba, Lyvių kalba, Maharaštri, Maithilių kalba, Makedonų kalba, Maldyvų kalba, Marathų kalba, Max Vasmer, Mazenderanių kalba, Meniečių kalba, Mesapių kalba, Michailas Petersonas, Miguel Villanueva Svensson, Mikėnų kalba, Mirandų kalba, Mitanija, Moldavų kalba, Monako istorija, Monegaskų kalba, Morfema, Naujoji norvegų kalba, Neapoliečių kalba, Nepalų kalba, Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba, Normandų kalba, Norvegų kalba, Nostratinė kalba, Nuosaka, Nuristaniečių kalbos, Oksitanų kalba, Olandų kalba, Opšrūs, Optatyvas, Orijų kalba, Osetinai, Osetinų kalba, Oskų kalba, Pahariai, Paišači, Palanga, Paleobalkanų kalbos, Pali, Pamario kultūra, Pandžabų kalba, Pederseno dėsnis, Peeter Arumaa, Pensilvanijos vokiečių tarmė, Persų kalba, Pfalco vokiečių tarmė, Pietų Afrikos anglų kalba, Pietų Afrikos Respublika, Pietų aukštaičių patarmė, Pietų žemaičių patarmė, Pietų slavų kalbos, Pikardų kalba, Pjemonto kalba, Portugalų kalba, Prancūzų kalba, Prūsų kalba, Priešdėlis, Puštūnų kalba, Rankas Matasovičius, Reduplikacija, Retų kalba, Retoromanų kalba, Ripuarų tarmės, Rohinjų kalba, Romanų kalbos, Rumunų kalba, Rusų kalba, Rusėnų kalba, Rusinų kalba, Rytų aukštaičių patarmė, Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai, Rytų fryzų kalba, Rytų germanų kalbos, Rytų romanų kalbos, Rytų slavų kalbos, Salų keltų kalbos, Sanskritas, Saraikių kalba, Sardų kalba, Satemizacija, Sėliai, Senoji anglų kalba, Senoji bažnytinė slavų kalba, Senoji persų kalba, Senoji valų kalba, Senoji venetų kalba, Senovės graikų kalba, Senovės makedonų kalba, Serbų kalba, Serbų-kroatų kalba, Siciliečių kalba, Sindhų kalba, Sinhalų kalba, Skandinavai, Skandinavų kalbos, Skandinavų prokalbė, Skitų kalba, Slavų kalbos, Slavų prokalbė, Slovakų kalba, Slovėnų kalba, Sorbų kalbos, Suomiai, Suomių kalba, Supletyvizmas, Suržykas, Tadžikų kalba, Talyšų kalba, Tamaz Gamkrelidze, Taranto tarmė, Tarteziečių kalba, Tšcineco kultūra, Teonimas, Tocharų kalbos, Trakų kalba, Trans Naujosios Gvinėjos kalbos, Turkijos istorija, Ukrainiečių kalba, Umbrų kalba, Uralo prokalbė, Urartų kalba, Urdu, Vakarų armėnų kalba, Vakarų aukštaičių patarmė, Vakarų žemaičių patarmė, Vakarų centrinės vokiečių tarmės, Vakarų germanų kalbos, Vakarų romanų kalbos, Vakarų slavų kalbos, Vakarų stepių pastoralistai, Vakernagelio dėsnis, Valų kalba, Valonų kalba, Vandalų kalba, Vardininkas, Václav Blažek, Venetų kalba, Vengrų kalba, Vepsų kalba, Viačeslavas Ivanovas, Viduržemio kalbos, Vidurinė persų kalba, Vidurinė valų kalba, Vidurio Frankonijos tarmės, Vilhelm Thomsen, Vimisojerių kalba, Vladislavas Ilič Svityčius, Vokiečių žemaičių tarmė, Vokiečių kalba, Volapiukas, William Jones, Witold Taszycki, Wolfgang P. Schmid, Wolfram Euler, Zazų kalba. Išplėsti indeksą (309 daugiau) » « Trauktis indeksą

Adivasiai

Sąrašinių tautų (adivasių) pasiskirstymas Indijoje pagal valstijas 2011 m. Adivasiai ( – 'pirmieji gyventojai') – sąvoka, kuria įvardijamos Indijos, Bangladešo, Šri Lankos čiabuvių tautos.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Adivasiai · Žiūrėti daugiau »

Afrikanai

Afrikaaner(gyvena pietinėje Afrikoje) |- ---> Afrikanai (būrai, afrikaneriai; Afrikaaner) – Pietų Afrikos Respublikos baltųjų tauta, kalbanti afrikanų (būrų) kalba (afrikansas).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Afrikanai · Žiūrėti daugiau »

Afrikansas (kitaip afrikanerių kalba, būrų kalba, originalo kalba: Afrikaanse taal) – iš germanų prokalbės kilusi indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų germanų pogrupio kalba, vartojama Pietų Afrikoje ir Namibijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Afrikanų kalba · Žiūrėti daugiau »

Airių kalba

Aĩrių kalba – priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, keltų grupei, goidelų pogrupiui.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Airių kalba · Žiūrėti daugiau »

Albanai

Albanai – Europos tauta, turinti albanų kultūrąir šnekanti albanų kalba.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Albanai · Žiūrėti daugiau »

Albanų kalba

Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kuriąvartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Albanų kalba · Žiūrėti daugiau »

Aleksander Brückner

Aleksanderis Briukneris (1856 m. sausio 29 d. Berežanai, Austrijos imperija – 1939 m. gegužės 24 d. Berlynas, Vokietijos Reichas) – lenkų literatūros istorikas ir kalbininkas, Krokuvos (1888), Sankt Peterburgo (1890), Čekijos, Bulgarijos, Serbijos mokslų akademijos narys.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Aleksander Brückner · Žiūrėti daugiau »

Alemanų tarmės

Alemanų tarmės – vokiečių kalbos tarmės, vartojamos Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Lichtenšteine ir Prancūzijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Alemanų tarmės · Žiūrėti daugiau »

Alfredas Bamesbergeris

Alfredas Bamesbergeris (g. 1938 m. rugsėjo 25 d. Miunchenas) – vokiečių kalbininkas, baltistas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Alfredas Bamesbergeris · Žiūrėti daugiau »

Alka (religijotyra)

Žemaičių Alka Šventojoje Alka (alkas) – baltų religijoje šventvietė (alkakalnis, šventoji giraitė) ir aukojimo vieta.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Alka (religijotyra) · Žiūrėti daugiau »

Alois Walde

Aloisas Valdė (1869 m. lapkričio 30 d. Insbrukas, Austrijos-Vengrijos imperija – 1924 m. spalio 3 d. Karaliaučius, Laisvosios Prūsijos valstybė, Vokietija) – austrų kalbininkas, indoeuropeistas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Alois Walde · Žiūrėti daugiau »

Anatolų kalbos

Anatolų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, kuriai priskiriamos senosios kalbos, vartotos Mažosios Azijos pusiasalyje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Anatolų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Anatolijus Nepokupnas

Anatolijus Nepokupnas (1932 m. kovo 18 d. Poltava, Ukrainos TSR – 2006 m. spalio 24 d. Kijevas, Ukraina) – ukrainiečių kalbininkas, literatūrologas, vertėjas, poetas, filologijos daktaras (1976 m.), profesorius (1991 m.), Ukrainos mokslų akademijos narys korespondentas (1988 m.), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (2004 m.), Ukrainos onomastikos komisijos vadovas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Anatolijus Nepokupnas · Žiūrėti daugiau »

Angika

Angika (अंगिका.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Angika · Žiūrėti daugiau »

Anglų kalba

Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Anglų kalba · Žiūrėti daugiau »

Anglų kalbos

Zaterlando fryzų Anglų kalbos (taip pat English languages, arba Insular Germanic languages) – kalbinių variantų grupė, apimanti senąjąanglų kalbąir iš jos kilusias kalbas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Anglų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Anglų-fryzų kalbos

Zaterlando fryzų Taškuotos vietos rodo regionus, kuriuose paplitusi daugiakalbystė Anglų-fryzų kalbos – vakarų germanų kalbos, kurios apima anglų kalbas bei fryzų kalbas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Anglų-fryzų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Angliškoji Vikipedija

Angliškoji Vikipedija – anglų kalba kuriamas Vikipedijos skyrius, Vikimedijos fondo projektas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Angliškoji Vikipedija · Žiūrėti daugiau »

Aoristas

Aoristas (iš 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Aoristas · Žiūrėti daugiau »

Aragoniečių kalba

Aragoniečių kalba (Aragonés) – romanų kalba, kuria, 2011 m.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Aragoniečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Armėnai

Armėnų diaspora pasaulyje Urartu valstybė 743 m. Armėnų emigracija iš tėvynės Armėnai (hai) – Azijos tauta, kalbanti armėnų kalba, kuri sudaro atskirąindoeuropiečių kalbų šaką.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Armėnai · Žiūrėti daugiau »

Armėnų kalba

Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirągrupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Armėnų kalba · Žiūrėti daugiau »

Arumunų kalba

Arumunų kalba (limba armãneascã, armãneshce, armãneashti, rrãmãneshti), dar žinoma kaip vlachų kalba – romanų grupės kalba (indoeuropiečių kalbos), vartojama arumunų tautybės žmonių, išsibarsčiusių po pietų Balkanus: Graikiją, Makedoniją, Albaniją, Turkiją, Serbiją, Bulgariją, Rumuniją.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Arumunų kalba · Žiūrėti daugiau »

Asamų kalba

Asamų kalba (অসমীয়া.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Asamų kalba · Žiūrėti daugiau »

Atlantida. Prarastoji imperija

Atlantida.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Atlantida. Prarastoji imperija · Žiūrėti daugiau »

Augmentas (kalbotyra)

Augmentas ('priauginimas') – kaip priešdėlis prie veiksmažodžio jungiamas skiemuo būtajam laikui sudaryti.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Augmentas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Aukštaičių tarmė

Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė,.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Aukštaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »

Aukštutinių sorbų kalba

Aukštutinių sorbų kalba (sav. Hornjoserbšćina) – slavų kalbų grupei, vakarų slavų kalbų pogrupiui priklausanti kalba, vartojama sorbų tautybės žmonių, gyvenančių pietryčių Vokietijoje (Aukštutinėje Lužicoje).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Aukštutinių sorbų kalba · Žiūrėti daugiau »

Avadhų kalba

Avadhų kalba arba avadhi (अवधी.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Avadhų kalba · Žiūrėti daugiau »

Avestos kalba

Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Avestos kalba · Žiūrėti daugiau »

Azija

Azija – didžiausia pasaulio dalis (~33 % viso Žemės paviršiaus be Antarktidos), čia gyvena apie 60 % pasaulio gyventojų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Azija · Žiūrėti daugiau »

Šaknis (kalbotyra)

Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Šaknis (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Šauksmininkas

Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Šauksmininkas · Žiūrėti daugiau »

Šiaurės žemaičių patarmė

Šiaurės žemaičių patarmė (arba dounininkų tarmė) – žemaičių šiaurinė patarmė, vartojama šiaurės ir šiaurės vakarų Žemaitijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Šiaurės žemaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »

Šiaurės fryzų kalba

Šiaurės fryzų kalba (Frasch, Fresk, Freesk, Friisk) – iš germanų prokalbės kilusios, vakarų germanų šakai priklausančios fryzų kalbos šiaurinių tarmių grupė.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Šiaurės fryzų kalba · Žiūrėti daugiau »

Šiaurės italų kalbos

Šiaurės italų kalbos (arba šiaurės italų dialektai) – vienas iš trijų vakarų romanų kalbų pogrupių.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Šiaurės italų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Škotų gėlų kalba

Škotų gėlų kalba arba škotų geilų kalba (Gàidhlig) – kalba, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimai, keltų kalbų grupei, goidelų pogrupiui.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Škotų gėlų kalba · Žiūrėti daugiau »

Škotų kalba

Škotų kalba – kalba, kuria kalba nedidelė dalis gyventojų Škotijoje (1,5 milijono žmonių), Airijoje (maždaug 30 tūkst. žmonių) ir Anglijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Škotų kalba · Žiūrėti daugiau »

Švedų kalba

Švedų kalba (švediškai svenska) – iš germanų prokalbės kilusi skandinavų kalba, kuria kalbama Švedijoje ir dalyje Suomijos.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Švedų kalba · Žiūrėti daugiau »

Žemyno keltų kalbos

Žemyno keltų kalbos – šiuo metu išnykusios galų ir keltiberų kalbos.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Žemyno keltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Čekų kalba

Čekų kalba – vakarų slavų kalba, kuria kalba daugiau nei 10 milijonų žmonių.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Čekų kalba · Žiūrėti daugiau »

Čekų-slovakų kalbos

Čekų-slovakų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų slavų kalbų pogrupis.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Čekų-slovakų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Česlovas Gedgaudas

Česlovas Gedgaudas (1909 m. vasario 2 d. Kaune, Lietuvoje – 1986 m. liepos 21 d. Los Andžele, Kalifornijoje, JAV) – lietuvių diplomatas, vertėjas, bioelektronikos specialistas, poliglotas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Česlovas Gedgaudas · Žiūrėti daugiau »

Čigonų kalba

Čigonų kalba, romų kalba (vietine kalba rromani ćhib) – indoeuropiečių kalbų šeimai priklausanti kalba, daugiausiai vartojama čigonų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Čigonų kalba · Žiūrėti daugiau »

Baktrų kalba

Baktrų kalba (Αριαο.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Baktrų kalba · Žiūrėti daugiau »

Baktrija

Baktrija (Behistūno įraše: Bâxtriš) – senovės Persijos regionas dabartiniame šiaurės Afganistane ir pietų Tadžikijoje bei Uzbekijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Baktrija · Žiūrėti daugiau »

Balsis

Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Balsis · Žiūrėti daugiau »

Baltarusių kalba

Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Baltarusių kalba · Žiūrėti daugiau »

Baltų kalbos

Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltų prokalbė

Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Baltų-slavų kalbos

Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltijos jūra

Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »

Bamarai

Bamarai (bama lu myui; kitaip: mjanmai (mjanmariečiai) arba birmiečiai) – pagrindinė Mianmaro etninė grupė, sudaranti apie 68 % šalies gyventojų (vis dėlto šie duomenys nėra tikslūs, nes paskutinis gyventojų surašymas Mianmare buvo 1983 m.) Bamarai dažnai vadinami mjanmais arba birmiečiais, tačiau šie terminai yra dviprasmiški, nes reiškia visus Mianmaro gyventojus (t.y ir kitas tautas, pvz., kajinus, šanus, kačinus, monus).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Bamarai · Žiūrėti daugiau »

Bangladešas

Bangladešo Liaudies Respublika (Bangladešas, বাংলাদেশ) – valstybė pietų Azijoje, įsikūrusi rytinėje istorinio Bengalijos regiono dalyje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Bangladešas · Žiūrėti daugiau »

Barsukas

Barsukas, arba opšrus (Meles meles) – stambiausias kiauninių šeimos plėšrusis žinduolis.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Barsukas · Žiūrėti daugiau »

Bavarų tarmė

Bavarų tarmė (austrų-bavarų tarmė) – vokiečių kalbos tarmė, vartojama Bavarijoje, Austrijoje, dalyje Italijos ir Čekijos.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Bavarų tarmė · Žiūrėti daugiau »

Būdvardis

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »

Bedřich Hrozný

Bedržichas Hroznas (1879 m. gegužės 6 d. Lysa prie Labos, Vidurio Čekijos kraštas – 1952 m. gruodžio 12 d. Praha) – Čekijos archeologas ir istorikas hetitologas, kalbininkas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Bedřich Hrozný · Žiūrėti daugiau »

Beludžių kalba

Beludžių kalba (.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Beludžių kalba · Žiūrėti daugiau »

Bengalų kalba

Bengalų kalba – bengalų tautos kalba, priklausanti indų (indoarijų) kalbų grupei, indoeuropiečių kalbų šeimai.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Bengalų kalba · Žiūrėti daugiau »

Benjamin W. Fortson IV

Bendžaminas Vinas Fortsonas IV – amerikiečių kalbininkas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Benjamin W. Fortson IV · Žiūrėti daugiau »

Bernard Comrie

Bernardas Komris (1947 m. gegužės 23 d. Sanderlandas, Jungtinė Karalystė) – Amerikoje gyvenantis britų kilmės kalbininkas, ilgai dirbęs Vokietijoje; vienas iš svarbiausių ir įžymiausių šiuolaikinių tipologų, poliglotas, laisvai kalbantis daugybe Europos ir kitų kraštų kalbų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Bernard Comrie · Žiūrėti daugiau »

Bhodžpurų kalba

Bhodžpurų kalba (भोजपुरी.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Bhodžpurų kalba · Žiūrėti daugiau »

Bišnuprija manipuri kalba

Bišnuprija manipuri (বিষ্ণুপ্রিয়া মণিপুরী, arba ইমার ঠার, Imar Thar) – indoarijų grupės kalba.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Bišnuprija manipuri kalba · Žiūrėti daugiau »

Borealinė kalba

Borealinė kalba – lingvisto N.D. Andrejevo terminas, apibūdinantis Europos mezolito laikotarpio kalbų padėtį.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Borealinė kalba · Žiūrėti daugiau »

Bosnių kalba

Bosnių kalba – pietų slavų kalba, kuria kalba bosniai.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Bosnių kalba · Žiūrėti daugiau »

Brahminiai raštai

Brahminiai raštai arba indiškas raštas – raštų grupė, paplitusi Pietų ir Pietryčių Azijoje, kildinama iš Brahmi rašto sistemos.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Brahminiai raštai · Žiūrėti daugiau »

Bretonų kalba

Bretonų kalba (Brezhoneg) – kalba, priklausanti keltų kalbų grupei, britų pogrupiui.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Bretonų kalba · Žiūrėti daugiau »

Bukmolas

Bukmolas ( – knygų kalba) – oficialus norvegų kalbos registras.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Bukmolas · Žiūrėti daugiau »

Bulgarų kalba

Bulgarų kalba (български език) – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų grupės pietų slavų pogrupio kalba.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Bulgarų kalba · Žiūrėti daugiau »

Centrinės vokiečių tarmės

Centrinės vokiečių tarmės (mitteldeutsche Mundarten, Mitteldeutsch) – vokiečių aukštaičių tarmių grupė, kuria kalbama nuo Reino krašto vakaruose iki buvusių rytinių Vokietijos teritorijų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Centrinės vokiečių tarmės · Žiūrėti daugiau »

Cimšų kalbos

Cimšų kalbų paplitimas iki kontaktų su baltaisiais Cimšų kalbos yra kalbų šeima, kuriai priklausančiomis kalbomis kalbama šiaurės vakarų Britų Kolumbijoje, pietų Aliaskoje Anetės saloje ir Kečikane.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Cimšų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Dakų kalba

Spėjamai dakiškas įrašas graikų ir lotynų raidėmis ant keramikos dirbinio, rasto Pojanoje Dakų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota dakų, kaip manoma iki VI a. Balkanuose ir priskiriama hipotetinėms paleobalkanų kalboms.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Dakų kalba · Žiūrėti daugiau »

Dalmatų kalba

Dalmatų kalba (savivardis: veklisúṅ, vetrún diskaurs) – mirusi kalba, priklausanti indoeuropiečių kalbų romanų grupei.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Dalmatų kalba · Žiūrėti daugiau »

Danų kalba

Danų kalba (dan. dansk sprog) – kalba, kilusi iš germanų prokalbės, priklausanti šiaurės germanų (skandinavų kalbų) grupei ir drauge su švedų kalba sudaranti rytinę tos grupės šaką.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Danų kalba · Žiūrėti daugiau »

Dardų kalbos

Dardų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos indoarijų kalbų grupės kalbos, vartojamos įvairių kalnų tautų, bendrai vadinamų dardais.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Dardų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Dari kalba

Dari arba persų Dari – kalba, vartojama Afganistane tadžikų, hazarų, aimakų ir kai kurių kitų etninių grupių.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Dari kalba · Žiūrėti daugiau »

Daugiskaita

Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »

David Salo

David I. Salo (g. 1969 m.) – kalbininkas, dirbęs su J. R. R. Tolkino sukurtomis kalbomis, kuriant Žiedų Valdovo filmo trilogiją, išplėtė Elfų kalbas (ypač Sindarin), pridedant naujus žodžius, remiantis jau išleistais darbais, apibrėžė kitas, mažiau išplėtotas kalbas, kurios neturėjo didelio žodyno.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir David Salo · Žiūrėti daugiau »

Deminutyvas

Deminutyvas – su priesaga sudarytas išvestinis žodis, turintis mažybinę, malonybinę reikšmę.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Deminutyvas · Žiūrėti daugiau »

Diena

Diena. balandžio 2 13:00 val. sausio mėn. Diena – šviesusis paros metas, laikotarpis nuo saulės krašto pasirodymo virš horizonto (saulėtekio) iki visiško nusileidimo už horizonto (saulėlydžio).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Diena · Žiūrėti daugiau »

Dievas

Luvre Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas, dievai yra bene svarbiausi mitologinių sistemų veikėjai.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Dievas · Žiūrėti daugiau »

Dotelų kalba

Dotelų kalba (डोटेली.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Dotelų kalba · Žiūrėti daugiau »

Dviskaita

Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Dviskaita · Žiūrėti daugiau »

Elamitų kalba

Elamitų kalba – mirusi kalba, naudota senovės Elamo gyventojų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Elamitų kalba · Žiūrėti daugiau »

Esperanto

Esperanto kalbos bei judėjimo vėliava Esperanto kalbos kūrėjas L. L Zamenhofas. Nuotrauka daryta 1895 Esperanto – labiausiai paplitusi dirbtinė kalba, turinti daugiau nei 100 tūkst.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Esperanto · Žiūrėti daugiau »

Estų kalba

Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Estų kalba · Žiūrėti daugiau »

Estija

Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Estija · Žiūrėti daugiau »

Europa

Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Europa · Žiūrėti daugiau »

Fidžio hindi

Fidžio hindi kalba – viena trijų pagrindinių Fidžio kalbų, kuria kalba Fidžyje gyvenantys indai.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Fidžio hindi · Žiūrėti daugiau »

Finizmas

Finizmas – iš finų kalbų perimtas žodis, sintaksės ypatybės ir kt.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Finizmas · Žiūrėti daugiau »

Finougrų kalbos

Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Finougrų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Flamandų kalba

Flamandų tarmės, flamandų kalba – neoficialus, tradicinis olandų kalbos varianto, naudojamo flamandų Belgijoje, pavadinimas, taip pat flamandų kalba arba tarme vadinami Belgijoje (Flandrijos ir Briuselio regionuose) ir Pietų Nyderlanduose naudojami olandų kalbos dialektai ar dialektų grupės.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Flamandų kalba · Žiūrėti daugiau »

Fleksinė kalba

Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Fleksinė kalba · Žiūrėti daugiau »

Frankoprovansalų tarmė

Frankoprovansalų tarmė arba Arpitanų tarmė (patouès, arpitano, patoa) – romanų kalba, turinti keletąatskirų tarmių, sudarančių kalbinį porūšį, besiskiriantį nuo prancūzų ir oksitanų kalbų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Frankoprovansalų tarmė · Žiūrėti daugiau »

Franz Bopp

Francas Bopas (Franz Bopp, g. 1791 m. rugsėjo 14 d. – m. 1867 m. spalio 23 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas lyginamosios kalbotyros bei indoeuropeistikos pradininkų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Franz Bopp · Žiūrėti daugiau »

Frederik Kortlandt

Frederikas Hermanas Anri (Fricas) Kortlandtas (1946 m. birželio 19 d. Utrechtas, Nyderlandai) – Leideno universiteto aprašomosios ir lyginamosios kalbotyros profesorius.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Frederik Kortlandt · Žiūrėti daugiau »

Friedrich Max Müller

Frydrichas Maksas Miuleris (Friedrich Max Müller; 1823 m. gruodžio 6 d. – 1900 m. spalio 28 d.) – vokiečių filologas ir orientalistas, vienas indologijos ir lyginamosios religijotyros pradininkų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Friedrich Max Müller · Žiūrėti daugiau »

Friulų kalba

Friulų kalbos paplitimas Europoje Friulų kalba (arba rytų retoromanų kalba, rytų ladynų kalba; savivardis:, lenghe furlane) – friulų tautos kalba, viena iš romanų kalbų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Friulų kalba · Žiūrėti daugiau »

Frydrichas Kuršaitis

Pirmasis redaguoto savaitraščio ''Keleiwis'' egzempliorius. (1849 m. Nr. 1) Frydrichas Kuršaitis (1806 m. balandžio 24 d. Noragėliai, Pakalnės apskritis, dab. Slavsko rajonas – 1884 m. rugpjūčio 23 d. Krantas, dab. Zelenogradskas, Kuršių nerija, palaidotas Karaliaučiuje) – Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, kalbininkas, žodynininkas, kultūros veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas, religinių raštų rengėjas, spaudos darbuotojas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Frydrichas Kuršaitis · Žiūrėti daugiau »

Frygų kalba

Frygų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota Mažojoje Azijoje gyvenusių frygų maždaug tarp VIII a. pr. m. e. ir V a. m. e. Nėra sutarta dėl šios kalbos priskyrimo kokiai nors indoeuropiečių kalbų atšakai – vieni tyrinėtojai jąlinkę gretinti su graikų kalba, kiti – su italikų–keltų spėjama atšaka.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Frygų kalba · Žiūrėti daugiau »

Fryzų kalbos

Fryzų kalbos – kelios artimai susijusios vakarų germanų kalbos, kuriomis kalba apie 500 000 fryzų Šiaurė jūros pakrantėje Nyderlanduose ir Vokietijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Fryzų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Galų kalba

Galų kalba – išnykusi keltų kalbų grupės kalba, vartota Galijoje iki VI a. Vėlyvaisiais Romos imperijos laikais galų kalbąišstūmė liaudinė lotynų kalba.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Galų kalba · Žiūrėti daugiau »

Galų-italų kalbos

Galų–italų kalbos Galų–italų kalbos – artimos šiaurės italų pogrupio kalbos ar tarmės.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Galų-italų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Galų-romanų kalbos

Prancūzijos kalbos ir tarmės Galų–romanų kalbos – vienas iš romanų kalbų pogrupių.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Galų-romanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Galininkas

Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »

Galisų kalba

Galisų kalba (galego) – galisų tautos kalba, priklauso Iberijos romanų kalbų pogrupiui.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Galisų kalba · Žiūrėti daugiau »

Germanų kalbos

Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Germanų prokalbė

Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Germanų prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Gilekių kalba

Gilekių kalba – indoeuropiečių kalba, priklausanti iranėnų kalbų grupei, Kaspijos iranėnų kalboms.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Gilekių kalba · Žiūrėti daugiau »

Glotochronologija

Glotochronologija (iš 'kalba', χρóνος 'laikas' ir λόγος 'žodis', 'mokymas') − hipotetinis lyginamosios kalbotyros metodas, kuriuo siekiama nustatyti galimąsusijusių kalbų atsiskyrimo laiką, remiantis hipoteze, kad bazinis kalbos žodynas kinta maždaug tolygiu greičiu.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Glotochronologija · Žiūrėti daugiau »

Gotų kalba

Gotų kalba – išnykusi rytų germanų kalba, vartota gotų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Gotų kalba · Žiūrėti daugiau »

Graikai

Nėra aprašymo.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Graikai · Žiūrėti daugiau »

Graikų kalba

Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Graikų kalba · Žiūrėti daugiau »

Gramatinė giminė

Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Gramatinė giminė · Žiūrėti daugiau »

Graziadio Isaia Ascoli

Graciadijas Izaja Askolis (1829 m. liepos 16 d. Goricija, Austrijos imperija – 1907 m. sausio 21 d. Milanas, Italijos karalystė) – italų kalbininkas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Graziadio Isaia Ascoli · Žiūrėti daugiau »

Gudžaratų kalba

Gudžarati (ગુજરાતી Gujarātī) – indoarijų kalba, viena iš 22 oficialių Indijos kalbų, bei pagrindinė kalba Gudžarato valstijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Gudžaratų kalba · Žiūrėti daugiau »

Harapos kalba

Harapos kalba (dar Indo kalba arba Mohendžo Daro kalba) – nežinomos kilmės kalba, vartota Harapos civilizacijos žmonių, gyvenusių bronzos amžiuje (2 tūkstantmetis pr. m. e.). Nėra jokių žinomų šios kalbos rašytinių šaltinių, kadangi Harapos raštas nėra iššifruotas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Harapos kalba · Žiūrėti daugiau »

Hetitai

Hetitai – senovės indoeuropiečių tauta gyvenusi Mažojoje Azijoje, tiksliau – jos centrinėje dalyje, vadinamoje Kapadokija.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Hetitai · Žiūrėti daugiau »

Hetitų kalba

Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kuriąvartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Hetitų kalba · Žiūrėti daugiau »

Hindi

Hindi kalba (हिन्दी भाषा.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Hindi · Žiūrėti daugiau »

Hindustano kalba

Hindustano kalba, hindustani (हिन्दुस्तानी, ہندوستانی.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Hindustano kalba · Žiūrėti daugiau »

Holger Pedersen

Holgeris Pedersenas (1867 m. balandžio 7 d. Gelbalėje prie Koldingo, Danijoje – 1953 m. spalio 25 d. Helerupe prie Kopenhagos, Danijoje) – Danijos kalbininkas, įnešęs svarų indėlį į istorinę kalbotyrą, maždaug 30-ies darbų apie įvairias kalbas autorius.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Holger Pedersen · Žiūrėti daugiau »

Huritai

Huritai (Ḫu-ur-ri) – tauta III-II tūkst.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Huritai · Žiūrėti daugiau »

Huritų kalba

Huritų kalba – mirusi neaiškios kilmės kalba (arba kalbų grupė), vartota senovės Mesopotamijos gyventojų huritų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Huritų kalba · Žiūrėti daugiau »

Huritų-urartų kalbos

Huritų-urartų kalbos – šeima mirusių kalbų, kurios buvo vartojamos Artimuosiuose Rytuose, Užkaukazėje, Mesopotamijos šiaurėje ir Mažosios Azijos pietryčiuose.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Huritų-urartų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Iberai

Elkso ponia, padaryta iberų. Iberai – žmonės, minimi graikų ir romėnų šaltiniuose, gyvenę Iberų pusiasalio rytiniuose ir pietiniuose krantuose bent nuo VI a. pr. m. e. Tai airenosai, andosinai, ausetanai, bastetanai, bastulai, bergistanai, kastelanai, cesetanai, ceretanai, kontestanai, edetanai, elisicesai, jacetanai, ilerkavonai, ilergetai, indigetai, lacetanai, lajetanai, oretanai, sedetanai, sordonai, svesetanai ir turdetanai (yra abejonių ar visos gentys susijusios lingvistiniu požiūriu).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Iberai · Žiūrėti daugiau »

Iberų-romanų kalbos

Iberų–romanų kalbos – vienas iš romanų kalbų pogrupių.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Iberų-romanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Ilyrų kalbos

Ilyrų kalbos – mirusi grupė giminiškų kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalboms, maždaug tarp VI a. pr. m. e. ir VI a. m. e. vartota ilyrų genčių.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Ilyrų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Imperfektas

Imperfektas ( 'netobulas, nebaigtas') – daugybėje kalbų vartojamas veiksmažodžio laikas, reiškiantis nebaigtinį arba ilgai trunkantį būtąjį laiką.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Imperfektas · Žiūrėti daugiau »

Indijos anglų kalba

Indijos anglų kalba – anglų kalbos regioninė atmaina Indijoje, taip pat plačiai vartojama indų diasporos visame pasaulyje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Indijos anglų kalba · Žiūrėti daugiau »

Indijos kalbos

Indijos kalbos. Žaliai pažymėtos indoarijų kalbos, rausvai – dravidų kalbos, oranžiškai – kinų-tibetiečių kalbos, violetine – austroazijiečių kalbos Indijos kalbos – Indijos subkontinente vartojamos kalbos.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Indijos kalbos · Žiūrėti daugiau »

Indoarijų kalbos

Indoarijų kalbos arba indų kalbos – daugiausia Pietų Azijoje paplitusi indoeuropiečių kalbų šeima.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Indoarijų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečiai

Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Indoeuropiečiai · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija

Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija - indoeuropiečių kalbų kilmės teorija, teigianti, kad indoeuropiečių kalbos kilo Europoje ar greta jos dar paleolito laikais, ten susikūrus pirmosioms vidurinio ar naujojo paleolito laikotarpio gyvenvietėms.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių prokalbė

Indoeuropiečių migracija isbn.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Indoiranėnų kalbos

Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Indoiranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Intarpas

Intarpas – į žodžio šaknį įsiterpęs afiksas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Intarpas · Žiūrėti daugiau »

Iranas

Iranas, oficialiai Irano Islamo Respublika (iki 1935 m. vadintas Persija) – valstybė Vakarų Azijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Iranas · Žiūrėti daugiau »

Iranėnai

Iranėnai – bendros kilmės tautos, kalbančios indoeuropiečių kalbų šeimos indoiranėnų kalbų grupės iranėnų pogrupio kalbomis.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Iranėnai · Žiūrėti daugiau »

Iranėnų kalbos

Iranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Iranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Islandų kalba

Islandų kalba – iš germanų prokalbės kilusi indoeuropiečių kalba, priklausanti germanų kalbų grupės šiaurės germanų pogrupiui, kuriam taip pat priklauso danų, švedų, norvegų ir farerų kalbos.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Islandų kalba · Žiūrėti daugiau »

Ispanų kalba

Ispanų kalba (español) – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Ispanų kalba · Žiūrėti daugiau »

Istroromanų kalba

Istroromanų kalba – romanų kalba, kuria šnekama pietvakarinėje Istrijos pusiasalio dalyje Kroatijoje, o būtent Rovinio (Rovinj) ir Vodniano (Vodnjan) miestuose.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Istroromanų kalba · Žiūrėti daugiau »

Italų kalba

Italų kalba (italiano) – viena iš romanų kalbų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Italų kalba · Žiūrėti daugiau »

Italų-romanų kalbos

Italų–romanų kalbos Italų–romanų kalbos – vienas iš romanų kalbų pogrupių, priskiriamas vakarų romanų kalboms, bet pasižymintis ir kai kuriais rytų romanų kalbų bruožais.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Italų-romanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Italijos kalbos

Italijos kalbos – egzistuojančios Italijos kalbos ir tarmės, kurių priskaičiuojama apie 34.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Italijos kalbos · Žiūrėti daugiau »

Italikų kalbos

Italikų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kentuminių kalbų grupė.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Italikų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Italikų-keltų kalbos

Italikų-keltų kalbos, arba keltų-italikų hipotezė – lingvistinis požiūris, pagal kurį italikų ir keltų kalbos laikomos artimiausiomis giminaitėmis, kilusiomis iš bendros prokalbės.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Italikų-keltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Jan Michał Rozwadowski

Janas Michalas Rozvadovskis (1867 m. gruodžio 7 d. Čarnoje, netoli Tarnuvo – 1935 m. kovo 13 d. Varšuvoje) – lenkų kalbininkas, indoeuropiečių kalbų profesorius, dirbęs Krokuvoje, Jogailos universitete.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Jan Michał Rozwadowski · Žiūrėti daugiau »

Japonų kalba

Kandži ženklais užrašyta ''nihongo''. Japonų kalba (日本語) – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Japonijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Japonų kalba · Žiūrėti daugiau »

Japonų kalbos gramatika

Japonų kalbos gramatika – japonų kalbos morfologija ir sintaksė.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Japonų kalbos gramatika · Žiūrėti daugiau »

Jerzy Kuryłowicz

Ježis Kurylovičius (1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Jerzy Kuryłowicz · Žiūrėti daugiau »

Jidiš

Jidiš (ייִדיש jidiš arba אידיש idiš) – viena iš germanų kalbų, vartojama žydų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Jidiš · Žiūrėti daugiau »

Johan Huizinga

Johanas Huizinga (1872 m. gruodžio 7 d. – 1945 m. vasario 1 d.) – Nyderlandų istorikas, kultūros teoretikas, žaidimo teorijos kūrėjas, vienas šiuolaikinės kultūros istorijos pradininkų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Johan Huizinga · Žiūrėti daugiau »

John T. Koch

Džonas T. Kokas – amerikiečių akademikas, istorikas ir kalbininkas, dirbantis keltologijos srityje, ypač telkiantis dėmesį į priešistorę ir ankstyvuosius viduramžius.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir John T. Koch · Žiūrėti daugiau »

Jotvingių kalba

Jotvingių, arba sūduvių kalba, dainuvių kalba – išnykusi vakarų baltų kalba, kuria kalbėjo Jotvos gyventojai.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Jotvingių kalba · Žiūrėti daugiau »

Juodkalniečių kalba

Juodkalniečių kalba vadinamas iljekavų-štokavų dialektas, kuriuo kalbama Juodkalnijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Juodkalniečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Jurijus Otkupščikovas

Jurijus Otkùpščikovas (1924 m. rugpjūčio 29 d. Kazanė, Tarybų Rusija – 2010 m. rugsėjo 25 d. Sankt Peterburgas, Rusija) – Rusijos filologas, kalbininkas, filologijos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto filologijos fakulteto profesorius.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Jurijus Otkupščikovas · Žiūrėti daugiau »

Kašmyrų kalba

Kašmyrų kalba, kašmiri (کٲشُر, कॉशुर.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Kašmyrų kalba · Žiūrėti daugiau »

Kalbų šeimos

Pasaulio kalbos Pasaulio kalbų šeimos Kalbų šeimos ir jų pogrupiai Pasaulio kalbos gali būti skirstomos į kalbų šeimas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Kalbų šeimos · Žiūrėti daugiau »

Kalbų sąjunga

Kalbų sąjunga – kalbų grupė, kuri dėl geografinio artumo ir kalbų kontaktų pasižymi bendrais bruožais.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Kalbų sąjunga · Žiūrėti daugiau »

Kambrų kalba

Kambrų kalba yra išnykusi britų kalbų grupės keltų kalba, kuria kalbėta Anglijos Kambro grafystėje, Lankašyre, dalyje Nortumbrijos ir Jorkšyro bei Škotijos Loulende (Lowlands), t. y. teritorijoje, kuri senovėje vadinta Hen Ogledd.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Kambrų kalba · Žiūrėti daugiau »

Kanados anglų kalba

Kanados anglų kalba (en-CA) – anglų kalbos dialektas, daugiausiai vartojamas Kanadoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Kanados anglų kalba · Žiūrėti daugiau »

Kanešas

Kanešas arba Kiultepė – archeologinė vietovė vidurio Turkijoje, Kaiserio ile, 20 km į šiaurės rytus nuo Kaiserio.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Kanešas · Žiūrėti daugiau »

Katalonų kalba

Katalonų kalba (savivardis: català) – indoeuropiečių šeimos, romanų grupės kalba, artimiausia oksitanų kalbai ir truputį mažiau ispanų kalbai.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Katalonų kalba · Žiūrėti daugiau »

Kazimieras Jaunius

Kazimieras Jaunius (1848 m. gegužės 18 d. Lembe, dab. Šilalės rajonas – 1908 m. kovo 9 d. Peterburge) – teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Kazimieras Jaunius · Žiūrėti daugiau »

Keltai

135px Keltais (galatai) vadinama Vidurio Europos ankstyvojo geležies amžiaus kultūrų grupė (maždaug 500–50/1 m. pr. m. e.), kuriai būdinga panaši materialinė kultūra ir susijusios kalbos.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Keltai · Žiūrėti daugiau »

Keltų kalbos

Keltų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kalbos, kilusios iš bendros keltų prokalbės.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Keltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Keltiberų kalba

Keltiberų kalba – mirusi kalba, priklausiusi keltų kalbų grupės žemyno keltų kalboms.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Keltiberų kalba · Žiūrėti daugiau »

Kinų-tibetiečių kalbos

Kinų-tibetiečių kalbos – kalbų šeima, kuriąsudaro apie 250 Rytų Azijoje vartojamų kalbų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Kinų-tibetiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »

Klitikai

Klitikai – bekirčiai žodžiai (pavyzdžiui, įvardžiai arba dalelytės), gramatiškai savarankiški, bet fonologiškai priklausomi.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Klitikai · Žiūrėti daugiau »

Komitatyvas

Komitatyvas – linksnis, rodantis bendrumą, draugiją('su...', 'kartu su...').

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Komitatyvas · Žiūrėti daugiau »

Konjunktyvas

Konjuntyvas, arba subjunktyvas (arba modus subjunctivus), – keletas ypatingų nuosakos formų, būdingų daugumai indoeuropiečių kalbų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Konjunktyvas · Žiūrėti daugiau »

Konkanių kalba

Konkani (Devanagari: कोंकणी koṃkaṇī), konkanių kalba – viena Indijos kalbų, priklausančių Indoeuropiečių kalbų šeimai. Nors ji kilo iš Sanskrito, tačiau yra perėmusi daug žodžių iš įvairių Dravidų kalbų, kitų Indoarijų kalbų bei portugalų (ypač Goa. Konkani rašoma tiek devanagari raštu, tiek lotyniškuoju alfabetu. Kai kur vartojamas ir Malajalam raštas. Konkani savo gimtąja kalba laiko apie 7,5 mln žmonių, todėl Indijoje ji priskiriama prie nykstančiųjų. Dauguma kalbančiųjų gyvena Goa valstijoje, kur ši kalba yra valstybinė, pietinėje Maharaštros pajūrio dalyje, pajūrio Karnatakoje bei Keraloje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Konkanių kalba · Žiūrėti daugiau »

Korėjiečių kalbos gramatika

Korėjiečių kalbos gramatika – korėjiečių kalbos morfologija ir sintaksė.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Korėjiečių kalbos gramatika · Žiūrėti daugiau »

Kornų kalba

Kornų kalba (Kornvalio keltų kalba, Kernowek) – kalba, priklausanti indoeuropiečių šeimai keltų kalbų grupei, britonų (britų) pogrupiui.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Kornų kalba · Žiūrėti daugiau »

Korsikiečių kalba

Korsikiečių kalba (Corsu) – indoeuropiečių (romanų) kalba, kuria kalbama Korsikoje ir šiaurės Sardinijoje). Korsikiečių kalba yra artima italų kalbos Toskanos dialektui. Korsikoje dažniausiai kelio ženkluose yra parašyta dviem kalbomis: prancūziškai ir korsikietiškai.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Korsikiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Kroatų kalba

Kroatų kalba – pietų slavų kalba, kuria daugiausia kalbama Kroatijoje (4,8 mln. kalbančiųjų).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Kroatų kalba · Žiūrėti daugiau »

Krymo gotų kalba

Krymo gotų kalba greičiausiai buvo gotų kalbos dialektas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Krymo gotų kalba · Žiūrėti daugiau »

Kumzarų kalba

Kumzarų kalba – iranėnų kalba, kuria kalba šihujų (Shihuh) gentis Kumzaro krante Musandamo pusiasalyje, šiaurės Omane.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Kumzarų kalba · Žiūrėti daugiau »

Kurdų kalba

Kurdų kalbos paplitimas Kurdų kalba (sav. كوردی Kurdî) – viena iš indoeuropiečių kalbų, priklausanti iranėnų šakai, vartojama daugiausia kurdų, kurie gyvena Artimuosiuose Rytuose, Kurdistano krašte: Irake, Irane, Sirijoje, Turkijoje, mažiau Afganistane, Armėnijoje, Azerbaidžane, Pakistane, išeivijoje Europos šalyse.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Kurdų kalba · Žiūrėti daugiau »

Ladino kalba

Ladino kalba (Ladino) arba žydų-ispanų kalba (judeo-español/גֿודֿיאו-איספאנייול/Ђудео-Еспањол; t. p. Dzhudezmo, Djudeo Spañol, حاكيتيا/Hakitia, Español sefardita ir kt.) – romanų kalba (indoeuropiečių kalbų šeima), kuri susidarė žydų sefardų bendruomenėje senosios ispanų kalbos pagrindu.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Ladino kalba · Žiūrėti daugiau »

Ladynų kalba

Ladynų kalba – indoeuropiečių kalbų šeimos romanų grupės retoromanų pogrupio kalba, kuria kalba Dolomitinėse Alpėse šiaurės rytų Italijoje gyvenantys ladynai.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Ladynų kalba · Žiūrėti daugiau »

Laringalų teorija

Laringalų teorija – indoeuropeistikos teorija, teigianti, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojama keletas sąlygiškai laringalais vadinamų priebalsinių garsų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Laringalų teorija · Žiūrėti daugiau »

Latgalių kalba

Latgalių kalba turi dvi reikšmes.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Latgalių kalba · Žiūrėti daugiau »

Latvių kalba

Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Latvija

Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Latvija · Žiūrėti daugiau »

Lechitų kalbos

Lechitų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų slavų kalbų pogrupis,Широкова А.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Lechitų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Leksika

Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Leksika · Žiūrėti daugiau »

Liaudies lotynų kalba

Liaudies lotynų kalba, arba liaudies šnekamoji lotynų kalba – šnekamoji lotynų kalbos atmaina, kuri buvo paplitusi Italijoje, o vėliau ir kitose Romos imperijos provincijose.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Liaudies lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuviai

Lietuviai – Europos tauta.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Ligūrų tarmė

Ligūrų tarmė (Ligure) – Italijoje ir Prancūzijoje vartojama italų kalbos tarmė, turinti keletąpatarmių.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Ligūrų tarmė · Žiūrėti daugiau »

Likų kalba

Likų kalba (Trm̃mili) – mirusi indoeuropiečių kalba, priklausanti Anatolijos kalbų šakai.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Likų kalba · Žiūrėti daugiau »

Limburgiečių kalba

Limburgiečių kalba (Limburgs) – indoeuropiečių kalbų šeimos iš germanų prokalbės kilusi germanų kalbų grupės kalba, dažnai laikoma olandų arba vokiečių kalbų tarme.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Limburgiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lombardų kalba

Lombardų kalba (Lumbaart) – kalba, kuria kalbama Šiaurės Italijoje (daugiausia Lombardijoje ir kaimyniniuose regionuose) bei Šveicarijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Lombardų kalba · Žiūrėti daugiau »

Lotynai

Graikai Lotynai − indoeuropietiškos kilmės italikų etninė grupė, gyvenusi senovės Lacijaus žemėse (Italijoje).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Lotynai · Žiūrėti daugiau »

Lotynų kalba

Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »

Lotynų kalbos gramatika

Lotynų kalba, kaip ir kitos senosios indoeuropiečių kalbos, yra linksniuojama, o tai leidžia laisvąžodžių tvarkąsakiniuose.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Lotynų kalbos gramatika · Žiūrėti daugiau »

Lurų kalba

Lurų kalba (لوری.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Lurų kalba · Žiūrėti daugiau »

Luvių kalba

Luvių kalba – mirusi indoeuropiečių kalba (ar kalbų grupė), II–I tūkstm. pr. m. e. vartota Mažojoje Azijoje, Luvijos krašte gyvenusių luvių.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Luvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lyvių kalba

Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Maharaštri

Maharaštri (महाराष्ट्री.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Maharaštri · Žiūrėti daugiau »

Maithilių kalba

Maithilių kalba (मैथिली.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Maithilių kalba · Žiūrėti daugiau »

Makedonų kalba

Makedonų kalba (македонски јазик) – pietų slavų kalba.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Makedonų kalba · Žiūrėti daugiau »

Maldyvų kalba

Maldyvų kalba (Divehi .

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Maldyvų kalba · Žiūrėti daugiau »

Marathų kalba

Marathų kalba (मराठी.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Marathų kalba · Žiūrėti daugiau »

Max Vasmer

Maksas Julijus Frydrichas Fasmeris (1886 m. vasario 28 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija – 1962 m. lapkričio 30 d. Vakarų Berlynas, Vakarų Vokietija) – rusų ir vokiečių kalbininkas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Max Vasmer · Žiūrėti daugiau »

Mazenderanių kalba

Mazenderanių kalba – indoeuropiečių kalba, priklausanti iranėnų kalbų grupei, Kaspijos iranėnų kalboms.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Mazenderanių kalba · Žiūrėti daugiau »

Meniečių kalba

Meniečių kalba, menksas (men. Gaelg, Gailck) – keltų kalbų grupės goidelų pogrupio kalba, kuria šnekama Meno saloje, esančioje Airijos jūroje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Meniečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Mesapių kalba

Mesapių kalba – išnykusi indoeuropiečių kalba, maždaug tarp VI ir I a. pr. m. e. vartota Apeninų pusiasalio pietryčiuose, Apulijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Mesapių kalba · Žiūrėti daugiau »

Michailas Petersonas

Michailas Petersònas (1885 m. rugsėjo 22 d. Kerenskas, Penzos gubernija, Rusijos imperija – 1962 m. lapkričio 22 d., Maskva, Rusijos TFSR) – XX a. Rusijos kalbininkas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Michailas Petersonas · Žiūrėti daugiau »

Miguel Villanueva Svensson

Migelis Karlas Viljanueva Svensonas (g. 1973 m. Marbeljoje, Ispanijoje), p. 307 – ispanų kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentas, daktaras.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Miguel Villanueva Svensson · Žiūrėti daugiau »

Mikėnų kalba

Mikėnų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba, seniausia graikų kalbos forma, kuri buvo paplitusi žemyninėje Graikijoje ir Kretoje nuo XVI iki XI a. pr. m. e. prieš dorėnų invaziją.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Mikėnų kalba · Žiūrėti daugiau »

Mirandų kalba

Mirandų kalba (sav. lhéngua mirandesa, mirandés) – romanų kalbų grupės kalba (indoeuropiečių kalbų šeima), vartojama šiaurės rytų Portugalijoje (Miranda do Doro, Mogadoro bei Vimiozo savivaldybėse).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Mirandų kalba · Žiūrėti daugiau »

Mitanija

Mitanija – istorinė Mesopotamijos ir Sirijos valstybė, egzistavusi XV–XIV a. pr.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Mitanija · Žiūrėti daugiau »

Moldavų kalba

Moldavų kalba (limba moldovenească) – valstybinė Moldovos kalba.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Moldavų kalba · Žiūrėti daugiau »

Monako istorija

Monako herbas Monako istorija susijusi su strategine Monako uolos, kuri yra svarbus srities geologinis objektas, reikšme.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Monako istorija · Žiūrėti daugiau »

Monegaskų kalba

Monegaskų kalba – ligūrų kalbos dialektas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Monegaskų kalba · Žiūrėti daugiau »

Morfema

Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Morfema · Žiūrėti daugiau »

Naujoji norvegų kalba

Naujoji norvegų kalba, arba niunoškas (nynorsk) – vienas iš dviejų norvegų kalbos standartų (kartu su bokmål).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Naujoji norvegų kalba · Žiūrėti daugiau »

Neapoliečių kalba

Neapoliečių kalba/tarmė (savivardis nnapulitano) – italų kalbos tarmė.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Neapoliečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Nepalų kalba

Nepalų kalba – indoarijų kalba, kuria kalbama Nepale, Butane, kai kuriose Indijos dalyse ir Mianmare.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Nepalų kalba · Žiūrėti daugiau »

Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba

Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba – kalba, kurioje su galininko (akuzatyvo) reikalaujančiais veiksmažodžiais agentas (aktyvus veiksmo atlikėjas) reiškiamas vardininku (nominatyvu), o patientas (objektas, į kurį nukreiptas veiksmas) – galininku: pavyzdžiui, Saulė(vardininkas) apšviečia kiemą(galininkas).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba · Žiūrėti daugiau »

Normandų kalba

Normandų kalba (Normand) – indoeuropiečių kalbų šeimai, romanų kalbų grupei priklausanti kalba, vartojama daugiausia Prancūzijos regione Normandijoje bei Jungtinei Karalystei pavaldžiose Normandijos salose.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Normandų kalba · Žiūrėti daugiau »

Norvegų kalba

Norvegų kalba - indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kilusi iš germanų prokalbės ir priklausanti germanų kalbų šakai.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Norvegų kalba · Žiūrėti daugiau »

Nostratinė kalba

Nostratinė kalba – hipotetinė pirminė kalba, kuria, pagal nostratinę teoriją, kalbėjo Eurazijos gyventojai.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Nostratinė kalba · Žiūrėti daugiau »

Nuosaka

Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »

Nuristaniečių kalbos

Nuristaniečių kalbos – viena iš trijų indoiranėnų kalbų šakų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Nuristaniečių kalbos · Žiūrėti daugiau »

Oksitanų kalba

Oksitanų kalba – kalba, priklausanti romanų kalboms.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Oksitanų kalba · Žiūrėti daugiau »

Olandų kalba

Olandų kalba, arba nyderlandų kalba (Nederlands) – iš germanų prokalbės kilusi vakarų germanų kalba, kuria kalba apie 22 milijonai žmonių, daugiausia Nyderlanduose ir Belgijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Olandų kalba · Žiūrėti daugiau »

Opšrūs

Opšrūs arba barsukai (Meles) – kiauninių šeimos plėriųjų žinduolių gentis.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Opšrūs · Žiūrėti daugiau »

Optatyvas

Optatyvas – viena iš indoeuropiečių prokalbei būdingų nuosakų, reiškiančių kalbėtojo norą, pageidavimą.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Optatyvas · Žiūrėti daugiau »

Orijų kalba

Orijų kalba (ଓଡ଼ିଆ.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Orijų kalba · Žiūrėti daugiau »

Osetinai

Osetinai – iranėnų etninė grupė, nuo senovės gyvenanti Osetijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Osetinai · Žiūrėti daugiau »

Osetinų kalba

Osetinų kalba (Ирон ӕвзаг, Иронау) – indoeuropiečių šeimos, šiaurės rytų iranėnų grupės kalba, vartojama osetinų tautos, gyvenančios daugiausia Osetijos regione, Kaukaze.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Osetinų kalba · Žiūrėti daugiau »

Oskų kalba

Oskų kalba – išnykusi italikų kalba, vartota pietinėje Apeninų pusiasalio dalyje (Samnijuje, Kampanijoje, Lukanijoje, Kalabrijoje, Abrucyje) gyvenusių oskų ir samnitų genčių.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Oskų kalba · Žiūrėti daugiau »

Pahariai

Pahariai ( – „kalniečiai“) – tautų grupė, gyvenanti Himalajų priekalnėse šiaurės Indijoje ir Nepale.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Pahariai · Žiūrėti daugiau »

Paišači

Paišači (पैशाची.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Paišači · Žiūrėti daugiau »

Palanga

Palanga – miestas Žemaitijoje, prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, klimatinis ir balneologinis kurortas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Palanga · Žiūrėti daugiau »

Paleobalkanų kalbos

Paleobalkanų kalbos Rytų Europoje V–I a. pr. m. e. Paleobalkanų kalbos – sąlyginis pavadinimas keleto indoeuropiečių kalbų, kurių vartotojai iki romėnų užkariavimo ir, matyt, tam tikrąlaikąpo to gyveno Balkanuose.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Paleobalkanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Pali

Pali (पाळि, Pāḷi (ISO 15919)) – kalba, priklausanti indų (arba indoarijų) kalbų atšakai, susidarė iš šnekamųjų kalbų prakritų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Pali · Žiūrėti daugiau »

Pamario kultūra

Pamario kultūra, dar vadinama Pomeranijos kultūra arba Veidinių urnų kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Pamario kultūra · Žiūrėti daugiau »

Pandžabų kalba

Pandžabų kalba (Panjābī) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, priklausanti indoarijų pogrupiui.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Pandžabų kalba · Žiūrėti daugiau »

Pederseno dėsnis

Pederseno dėsnis, arba ruki taisyklė, – fonetinis dėsnis, kurį slavų kalboms nepriklausomai vienas nuo kito 1894 m.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Pederseno dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Peeter Arumaa

Pėteris Aruma (iki 1927 m. Peeter Blaubrück, 1900 m. spalio 11 d. Peltsama, Rusijos imperija, dab. Estija – 1982 m. birželio 21 d. Stokholmas, Švedija) – estų kalbininkas, indoeuropeistas, poliglotas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Peeter Arumaa · Žiūrėti daugiau »

Pensilvanijos vokiečių tarmė

Pensilvanijos vokiečių tarmė (pačia tarme Deitsch) – vokiečių kalbos tarmė, kuriąvartoja dalis vokiečių migrantų palikuonių, gyvenančių JAV šiaurės rytuose, ypač Pensilvanijos valstijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Pensilvanijos vokiečių tarmė · Žiūrėti daugiau »

Persų kalba

Persų kalba, arba farsi (.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Persų kalba · Žiūrėti daugiau »

Pfalco vokiečių tarmė

Pfalco vokiečių tarmė – vokiečių kalbos tarmė, vartojama Vokietijoje, Reino krašto-Pfalco žemėje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Pfalco vokiečių tarmė · Žiūrėti daugiau »

Pietų Afrikos anglų kalba

Pietų Afrikos anglų kalba (en-ZA) – anglų kalbos dialektas, daugiausiai naudojamas Pietų Afrikos Respublikoje, skirtingų kalbų žmonės anglų kalba naudojasi kaip lingua franca.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Pietų Afrikos anglų kalba · Žiūrėti daugiau »

Pietų Afrikos Respublika

Pietų Afrika, oficialiai Pietų Afrikos Respublika (PAR) – valstybė Afrikos pietuose, prie Atlanto ir Indijos vandenynų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Pietų Afrikos Respublika · Žiūrėti daugiau »

Pietų aukštaičių patarmė

Pietų aukštaičių patarmė (iš dalies vadintina dzūkų tarme) – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama pietiniame šios tarmės areale.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Pietų aukštaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »

Pietų žemaičių patarmė

Pietų žemaičių patarmė (arba dūnininkų tarmė) – žemaičių pietinė patarmė, vartojama pietų ir pietryčių Žemaitijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Pietų žemaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »

Pietų slavų kalbos

Pietų slavų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų kalbų grupė.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Pietų slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Pikardų kalba

Pikardų kalba − indoeuropiečių kalbų šeimai, romanų kalbų grupei priklausanti kalba, kartais laikoma prancūzų kalbos tarme.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Pikardų kalba · Žiūrėti daugiau »

Pjemonto kalba

Pjemonto kalba (sav. Piemontèis) – indoeuropiečių kalbų šeimos, romanų grupės kalba, vartojama šiaurės vakarų Italijoje, Pjemonto regione, bei išeivių iš Pjemonto Lotynų Amerikoje. Šia kalba kalba ~2 mln. žmonių. Dauguma Europos ir JAV lingvistų pjemonto kalbąlaiko nepriklausoma kalba, tačiau Italijoje ji laikoma italų kalbos dialektu. Pjemonto kalbos lingvistinis žemėlapis.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Pjemonto kalba · Žiūrėti daugiau »

Portugalų kalba

Portugalų kalba – romanų kalbų grupei priklausanti kalba, nepaisant to, kad kilo iš nedidelės šalies Portugalijos, tačiau dėl jos intensyvios kolonistinės politikos ši kalba plačiai paplito po pasaulį.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Portugalų kalba · Žiūrėti daugiau »

Prancūzų kalba

Prancūzų kalba (français) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Prancūzų kalba · Žiūrėti daugiau »

Prūsų kalba

Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »

Priešdėlis

Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Priešdėlis · Žiūrėti daugiau »

Puštūnų kalba

Puštūnų kalba, dar žinoma kaip afganų kalba, – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Afganistane ir šiaurės vakarų Pakistane.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Puštūnų kalba · Žiūrėti daugiau »

Rankas Matasovičius

Rankas Matasovičius (g. 1968 m. gegužės 14 d. Zagrebe, Kroatijoje) – kroatų kalbininkas ir filologas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Rankas Matasovičius · Žiūrėti daugiau »

Reduplikacija

Reduplikacija ( – 'sudvejinimas') – žodžio arba jo dalies atkartojimas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Reduplikacija · Žiūrėti daugiau »

Retų kalba

Retų kalba (Rhaetic) − mirusi kalba, kuria buvo kalbama senovės Retijos regione Rytų Alpėse romėnų ir ankstesniais laikais.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Retų kalba · Žiūrėti daugiau »

Retoromanų kalba

Retoromanų kalba, arba romanšių kalba (Romansch arba Rumantsch) − viena iš keturių oficialių Šveicarijos Konfederacijos kalbų, kuria kalba apie 1 % šalies piliečių Graubiundeno kantone.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Retoromanų kalba · Žiūrėti daugiau »

Ripuarų tarmės

Ripuarų tarmė – vokiečių kalbos dialektinė grupė.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Ripuarų tarmės · Žiūrėti daugiau »

Rohinjų kalba

Rohinjų kalba (Ruáingga) – indoeuropiečių kalba, priklausanti indoarijų kalbų grupei, bengalų–asamų pogrupiui.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Rohinjų kalba · Žiūrėti daugiau »

Romanų kalbos

Kultūrinė, bet neoficiali kalba. Rumunų. Romanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos italikų kalbų pogrupis.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Romanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Rumunų kalba

Rumùnų kalbà (limba română) – penkta pagal kalbančiųjų skaičių romanų kalba.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Rumunų kalba · Žiūrėti daugiau »

Rusų kalba

Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Rusų kalba · Žiūrėti daugiau »

Rusėnų kalba

Rusėnų kalba, arba rutėnų kalba (kiti pavadinimai, kurie skiriasi ukrainiečių ir baltarusių filologijoje: рутенский язык, староукраинский язык, южнорусский язык, русинский язык, славянский язык Великого княжества Литовского, канцелярский язык Великого княжества Литовского, старобелорусский литературный язык, белорусское письмо ir kt.) – rytų slavų kalba, buvusi oficiali kanceliarinė kalba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a.–1696 m. Rusėnų kalba surašyti Lietuvos ir lietuvių kultūros fenomenai – Lietuvos Statutai, Lietuvos Metrika, metraščiai.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Rusėnų kalba · Žiūrėti daugiau »

Rusinų kalba

Rusinų kalba – rytų slavų pogrupio kalba, kuria kalba rusinai Užkarpatėje, Slovakijoje, Vengrijoje ir kai kuriose buvusios Jugoslavijos valstybėse, taip pat didelėse emigrantų bendruomenėse Kanadoje ir JAV.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Rusinų kalba · Žiūrėti daugiau »

Rytų aukštaičių patarmė

Rytų aukštaičių patarmė (etnografiškai vadintina aukštaičių tarme) – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama rytiniame šios tarmės areale.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Rytų aukštaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »

Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai

Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai – archeogenetinis terminas, naudojamas apibūdinti specifinį genetinės kilmės komponentą, kuris rodo mezolito medžiotojų-rinkėjų, kilusių iš Rytų Europos, kilmę.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai · Žiūrėti daugiau »

Rytų fryzų kalba

Rytų fryzų kalba arba Zaterlando fryzų kalba – iš germanų prokalbės kilusi kalba, vartojama šiaurės vakarų Vokietijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Rytų fryzų kalba · Žiūrėti daugiau »

Rytų germanų kalbos

Rytų germanų kalbos – išnykusi indoeuropiečių šeimos, germanų kalbų grupė.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Rytų germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Rytų romanų kalbos

Rytų romanų kalbos – romanų kalbų pogrupis.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Rytų romanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Rytų slavų kalbos

Rytų slavų kalbos – viena iš trijų regioninių slavų kalbos šakų, kuria šiuo metu kalbama Rytų Europoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Rytų slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Salų keltų kalbos

Salų keltų kalbos – vienintelės iki šiol išlikusios keltų kalbos.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Salų keltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Sanskritas

Sanskritas (skr. संस्कृत.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »

Saraikių kalba

Saraikių kalba arba seraikių kalba (.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Saraikių kalba · Žiūrėti daugiau »

Sardų kalba

Sardų kalba (sardu, limba sarda, lingua sarda) – romanų kalba (indoeuropiečių kalbų šeima), vartojama iš esmės Sardinijos saloje, priklausančioje Italijai, gyvenančių sardų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Sardų kalba · Žiūrėti daugiau »

Satemizacija

Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Satemizacija · Žiūrėti daugiau »

Sėliai

Sėliai – baltų gentis, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Sėliai · Žiūrėti daugiau »

Senoji anglų kalba

Senoji anglų kalba (dar vadinama anglosaksų kalba) – iš germanų prokalbės kilusi ankstyviausioji anglų kalbos forma, vartota nuo V iki XII amžiaus Anglijos ir pietinės Škotijos teritorijose.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Senoji anglų kalba · Žiūrėti daugiau »

Senoji bažnytinė slavų kalba

Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – pirmoji literatūrinė slavų kalba, sudaryta X a. Salonikų apylinkėse, Graikijos Makedonijoje vartotos slavų tarmės pagrindu.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Senoji bažnytinė slavų kalba · Žiūrėti daugiau »

Senoji persų kalba

Pasargaduose senąja persų kalba Senoji persų kalba – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, vartota Achemenidų imperijoje (Senovės Persija), viena iš dviejų raštiškai užfiksuotų senųjų iranėnų kalbų (drauge su Avestos kalba).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Senoji persų kalba · Žiūrėti daugiau »

Senoji valų kalba

Senoji valų kalba – valų kalbos istorijos laikotarpis nuo 800 m.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Senoji valų kalba · Žiūrėti daugiau »

Senoji venetų kalba

Senoji venetų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota venetų tautos, gyvenusios Adrijos jūros šiaurinėse pakrantėse, į šiaurės rytus nuo Po deltos (dab. Italijos Venetas, dalis Slovėnijos).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Senoji venetų kalba · Žiūrėti daugiau »

Senovės graikų kalba

Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Senovės graikų kalba · Žiūrėti daugiau »

Senovės makedonų kalba

Pelos užrašas Senovės makedonų kalba – senovės makedonų kalba arba senovės graikų kalbos tarmė, ar atskira helėnų kalba, kuri buvo vartojama Makedonijos karalystėje 1-ajame tūkstantmetyje pr.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Senovės makedonų kalba · Žiūrėti daugiau »

Serbų kalba

Nėra aprašymo.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Serbų kalba · Žiūrėti daugiau »

Serbų-kroatų kalba

Serbų-kroatų kalba (cрпскохрватски / srpskohrvatski) – pietų slavų kalba, kurios paplitimo arealas apima dabartinės Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Juodkalnijos teritorijas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Serbų-kroatų kalba · Žiūrėti daugiau »

Siciliečių kalba

Siciliečių kalba (sicilianu) – indoeuropiečių kalbų šeimos, romanų atšakos kalba, vartojama pietų Italijoje: visoje Sicilijos saloje bei aplinkinėse salelėse, taip pat pietų ir vidurio Kalabrijoje, vietomis pietų Apulijoje ir Kampanijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Siciliečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Sindhų kalba

Sindhų kalba (سنڌي, सिन्धी.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Sindhų kalba · Žiūrėti daugiau »

Sinhalų kalba

Sinhalų kalba – indoeuropiečių kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama daugiausia Šri Lankoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Sinhalų kalba · Žiūrėti daugiau »

Skandinavai

Skandinavai – šiaurės Europos tautos.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Skandinavai · Žiūrėti daugiau »

Skandinavų kalbos

Šiaurės germanų kalbos, arba skandinavų kalbos, – vartojamos Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Farerų salose, Grenlandijoje (greta grenlandų kalbos), Suomijoje (regionuose greta suomių kalbos, kur koncentruojasi Suomijos švedai) kaip valstybinės tų šalių kalbos.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Skandinavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Skandinavų prokalbė

Skandinavų prokalbė (arba norvegų prokalbė, archajinė skandinavų kalba, šiaurės germanų prokalbė ir kiti pavadinimai) – indoeuropiečių kalba, kuri pirmaisiais mūsų eros amžiais rutuliojosi kaip germanų prokalbės šiaurinis dialektas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Skandinavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Skitų kalba

Skitų kalba – senovės iranėnų kalba ar kalbų grupė, vartota Eurazijos stepėse gyvenusių skitų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Skitų kalba · Žiūrėti daugiau »

Slavų kalbos

Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Slavų prokalbė

Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Slavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Slovakų kalba

Slovakų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, vakarų slavų kalbų šakai (kartu su lenkų, čekų ir sorbų kalbomis).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Slovakų kalba · Žiūrėti daugiau »

Slovėnų kalba

Slovėnų kalba – pietų slavų kalba, vartojama slovėnų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Slovėnų kalba · Žiūrėti daugiau »

Sorbų kalbos

Sorbų kalbos – vakarų slavų kalbų grupė, kuriai priklausančios kalbos, vartojamos Lužicos regione rytų Vokietijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Sorbų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Suomiai

Baltijos suomiai (iliustracija knygoje The Races of Europe, D. Appelton and Company, New York 1899) Suomiai (suom. suomalaiset) – tauta, gyvenanti daugiausiai Suomijoje ir kalbanti suomių kalba. Kas yra suomiai, apibrėžiama įvairiai. Visais atvejais suomiais vadinami suomiškai kalbantys Suomijos gyventojai. Kartais jiems priskiriami suomiškai kalbantys Švedijos gyventojai ar švediškai kalbantys Suomijos gyventojai, nors pastarųjų priskyrimas suomiams diskutuotinas. Mažesnės žmonių grupės, kurias galima vadinti suomiais, yra kvenai Norvegijoje, tornedalai Švedijoje, Ingrijos suomiai Rusijoje. Pagal tarmes suomiai skirstomi į gentis (heimo), bet šis skirstymas prarado reikšmę dėl vidinės migracijos. Suomių kalba priklauso Uralo kalboms ir yra artimiausia karelų kalbai ir estų kalbai, o švedų kalba priklauso indoeuropiečių kalboms. Suomių kalba turi daug skolinių iš švedų ir kitų indoeuropiečių kalbų, bet švedų kalboje yra ir suomiškų skolinių.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Suomiai · Žiūrėti daugiau »

Suomių kalba

Savonijos. 7. Pietryčių. Suomių kalba – kalba, kuria kalba dauguma Suomijos gyventojų ir etniniai suomiai, gyvenantys už Suomijos ribų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Suomių kalba · Žiūrėti daugiau »

Supletyvizmas

Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Supletyvizmas · Žiūrėti daugiau »

Suržykas

Suržykas – pidžinas, susidaręs iš rusų ir ukrainiečių kalbų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Suržykas · Žiūrėti daugiau »

Tadžikų kalba

Tadžikų kalba (тоҷикӣ, تاجیکی‎, tojikí) – persų kalbos variantas, vartojamas Vidurinėje Azijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Tadžikų kalba · Žiūrėti daugiau »

Talyšų kalba

Talyšų kalba (Tolışə zıvon, Tолышә зывон) – indoeuropiečių šeimos, iranėnų kalbų šakos šiaurės vakarų kalba, vartojama talyšų, gyvenančių pietryčių Azerbaidžane ir šiaurės Irane, aplink Talyšo kalnus.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Talyšų kalba · Žiūrėti daugiau »

Tamaz Gamkrelidze

Tamazas Gamkrelidzė (1929 m. spalio 23 d. – 2021 m. vasario 10 d.) – Gruzijos kalbininkas, orientalistas, indoeuropeistas, tikrasis TSRS mokslų akademijos narys (1984), Rusijos mokslų akademijos akademikas (1991), Gruzijos mokslų akademijos prezidentas (2005–2013).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Tamaz Gamkrelidze · Žiūrėti daugiau »

Taranto tarmė

Taranto tarmė (savivardis dialètte tarandíne) – italų kalbos tarmė.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Taranto tarmė · Žiūrėti daugiau »

Tarteziečių kalba

Tarteziečių kalba – mirusi (maždaug po V a. pr. m. e.) paleoispaninė kalba, kurios rašytinių paminklų randama Pirėnų pusiasalio pietvakariuose.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Tarteziečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Tšcineco kultūra

Tšcìneco kultūra (pagal Lenkijos kaimąTrzciniec) – bronzos amžiaus archeologinė kultūra (XIX a. pr. m. e. – XI a. pr. m. e.). Ankstyvajame bronzos amžiuje į pietus ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos jau buvo susiformavusios Rytų ir Vakarų Tšcineco, Komarovo ir Sosnicos kultūros, kitaip Tšcineco kultūrinė bendrija.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Tšcineco kultūra · Žiūrėti daugiau »

Teonimas

Teonimas (iš 'dievas + 'vardas'), dievavardis – dievybės vardas (tikrinis daiktavardis).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Teonimas · Žiūrėti daugiau »

Tocharų kalbos

Tocharų kalbos – indoeuropiečių kalbų, kurios III–II tūkstantmetyje pr.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Trakų kalba

Trakų kalba – indoeuropiečių šeimai priklausanti kalba, viena senųjų kalbų, vartotų Balkanuose Antikos laikais.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Trakų kalba · Žiūrėti daugiau »

Trans Naujosios Gvinėjos kalbos

Trans Naujosios Gvinėjos kalbos arba transnaujagvinėjinės kalbos – išplėstinė papuasų kalbų šeima (arba superšeima), kurios kalbomis yra šnekama Naujojoje Gvinėjoje ir kaimyninėse salose.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Trans Naujosios Gvinėjos kalbos · Žiūrėti daugiau »

Turkijos istorija

Turkijos istorija apima Anatolijos istorijąiki atvykstant turkams ir jų įkurtų valstybių įstorijąiki šių laikų.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Turkijos istorija · Žiūrėti daugiau »

Ukrainiečių kalba

Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Ukrainiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Umbrų kalba

Umbrų kalba – išnykusi italikų kalba, vartota umbrų tautos, gyvenusios Apeninų pusiasalio vidurinėje srityje, Umbrijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Umbrų kalba · Žiūrėti daugiau »

Uralo prokalbė

Uralo kalbos Uralo prokalbė – tai hipotetinė kalba, Uralo kalbų šeimos pramotė, rekonstruojama lyginamosios istorinės kalbotyros metodu.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Uralo prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Urartų kalba

Urartų kalba – išnykusi senovinė kalba, vartota Urartu valstybėje, besidriekusioje Mažosios Azijos rytuose, Armėnijos kalnyne.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Urartų kalba · Žiūrėti daugiau »

Urdu

Urdu kalba (.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Urdu · Žiūrėti daugiau »

Vakarų armėnų kalba

Vakarų armėnų kalba arba vakarų armėnų tarmės (արեւմտահայերէն.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vakarų armėnų kalba · Žiūrėti daugiau »

Vakarų aukštaičių patarmė

Vakarų aukštaičių patarmė – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama vakariniame ir pietvakariniame šios tarmės areale.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vakarų aukštaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »

Vakarų žemaičių patarmė

Vakarų žemaičių patarmė (arba donininkų tarmė) – žemaičių vakarinė patarmė, vartota didžiojoje Klaipėdos krašto dalyje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vakarų žemaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »

Vakarų centrinės vokiečių tarmės

Vakarų centrinės vokiečių tarmės – tarmės, priklausančios centrinės vokiečių ir vokiečių aukštaičių tarmių šeimai.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vakarų centrinės vokiečių tarmės · Žiūrėti daugiau »

Vakarų germanų kalbos

Vakarų germanų kalbos yra didžiausia germanų kalbų atšaka.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vakarų germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Vakarų romanų kalbos

Romanų kalbų klasifikavimo schema Vakarų romanų kalbos – vienas iš dviejų pagrindinių pogrupių, išskiriamų šiuolaikinėje romanų kalbų grupėje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vakarų romanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Vakarų slavų kalbos

Vakarų slavų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų kalbų grupė.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vakarų slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Vakarų stepių pastoralistai

Vakarų stepių pastoralistai – archeogenetinis terminas, kuriuo apibūdinamas atskirągenetinės kilmės komponentas, siejamas su kilme iš Duobinių kapų kultūros, egzistavusios Ponto stepėje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vakarų stepių pastoralistai · Žiūrėti daugiau »

Vakernagelio dėsnis

Vakernagelio dėsnis – Šveicarijos kalbininko Jakobo Vakernagelio suformuluota taisyklė, nustatanti indoeuropiečių prokalbės bekirčių žodžių padėtį.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vakernagelio dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Valų kalba

Valų kalba, arba velsiečių kalba (savivardis Cymraeg, tarti, arba y Gymraeg, tarti) – skirtingai nuo Velso anglų kalbos (Velse susidariusios anglų kalbos tarmės), priklauso keltų kalbų britų pogrupiui.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Valų kalba · Žiūrėti daugiau »

Valonų kalba

Valonų kalba (Walon) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, priklausanti romanų kalbų grupei.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Valonų kalba · Žiūrėti daugiau »

Vandalų kalba

Vandalų kalba – išnykusi rytų germanų kalba, greičiausiai buvusi artima gotų kalbai.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vandalų kalba · Žiūrėti daugiau »

Vardininkas

Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »

Václav Blažek

Vaclavas Blažekas (1959 m. balandžio 23 d. Sokolovas, Čekoslovakija) – čekų kalbininkas, lyginamosios-istorinės kalbotyros specialistas, Masaryko universiteto (Brno, Čekija) profesorius, taip pat dėsto Vakarų Čekijos universitete Pilzene.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Václav Blažek · Žiūrėti daugiau »

Venetų kalba

Venetų kalba – romanų kalbų grupei priklausanti kalba.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Venetų kalba · Žiūrėti daugiau »

Vengrų kalba

Vengrų kalba (veng. magyar nyelv) – Uralo kalbų šeimos ugrų kalbų pogrupio kalba.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vengrų kalba · Žiūrėti daugiau »

Vepsų kalba

Uralo kalbų paplitimas Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vepsų kalba · Žiūrėti daugiau »

Viačeslavas Ivanovas

Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Viačeslavas Ivanovas · Žiūrėti daugiau »

Viduržemio kalbos

Įrašas iberų kalba Stela su įrašu etruskų kalba Viduržemio kalbos – Pietų Europos ir Viduržemio jūros salų kalbos, nepriskiriamos indoeuropiečių ar semitų-chamitų kalbų šeimoms.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Viduržemio kalbos · Žiūrėti daugiau »

Vidurinė persų kalba

Vidurinė persų kalba (𐭯𐭠𐭫𐭮𐭩𐭪.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vidurinė persų kalba · Žiūrėti daugiau »

Vidurinė valų kalba

Vidurinė valų kalba – valų kalbos istorijos laikotarpis nuo XII iki XIV a., vidurinė valų kalba paliudyta žymiai geriau nei ankstesni valų kalbos laikotarpiai.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vidurinė valų kalba · Žiūrėti daugiau »

Vidurio Frankonijos tarmės

Vidurio Frankonijos tarmės (mittelfränkische Mundarten, mittelfränkische Mundart, Mittelfränkisch) – vakarų centrinių vokiečių tarmių grupė, kuriąsudaro šios tarmės.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vidurio Frankonijos tarmės · Žiūrėti daugiau »

Vilhelm Thomsen

Vilhelmas Liudvigas Peteris Tomsenas (1842 m. sausio 25 d. Kopenhaga – 1927 m. gegužės 12 d. Kopenhaga) – danų kalbininkas ir istorikas, profesorius, Rusijos mokslų akademijos užsienio narys korespondentas (nuo 1894 m.). Veikalų apie indoeuropiečių, Baltijos finų ir tiurkų kalbas autorius, taip pat rašė apie etruskų kalbąbei apie kalbotyros ir Europos istoriją.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vilhelm Thomsen · Žiūrėti daugiau »

Vimisojerių kalba

Wymysojer (Wymysöryś) – vakarų germanų nykstanti kalba, vartojama pasienyje tarp Silezijos ir Mažosios Lenkijos.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vimisojerių kalba · Žiūrėti daugiau »

Vladislavas Ilič Svityčius

Vladislavas Ilič Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologijąir ginčytinąnostratinę teoriją.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vladislavas Ilič Svityčius · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių žemaičių tarmė

Vokiečių žemaičių arba saksų žemaičių tarmė (arba Niederdeutsch) – vakarų germanų kalba, kuria daugiausiai kalbama šiaurės Vokietijoje ir rytų Nyderlanduose.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vokiečių žemaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių kalba

Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Volapiukas

Volapiuk simbolis Volapiukas (sav. Volapük) – yra dirbtinė kalba, 1879–1880 m.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Volapiukas · Žiūrėti daugiau »

William Jones

Viljamas Džounsas (William Jones, 1746 m. rugsėjo 28 d. – 1794 m. balandžio 27 d.) – anglų filologas, vertėjas, vienas mokslinių Indijos studijų bei lyginamosios kalbotyros pradininkų Europoje.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir William Jones · Žiūrėti daugiau »

Witold Taszycki

Vitoldas Tašyckis (1898 m. birželio 20 d. Zagužanų k., Rusijos imperija – 1979 m. rugpjūčio 8 d. Krokuva, Lenkija) – lenkų kalbininkas, lenkų kalbos istorikas, onomastikos ir istorinės dialektologijos tyrėjas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Witold Taszycki · Žiūrėti daugiau »

Wolfgang P. Schmid

Volfgangas Paulas Šmidas (1929 m. spalio 25 d. Berlynas, Vokietija – 2010 m. spalio 22 d. Frydlandas, Vokietija) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas, Mainco mokslo ir literatūros akademijos akademikas (1966), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (1994), Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys (1994).

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Wolfgang P. Schmid · Žiūrėti daugiau »

Wolfram Euler

Volframas Oileris (1950 m. gegužės 5 d.) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Wolfram Euler · Žiūrėti daugiau »

Zazų kalba

Zazų kalba (Zazaki) – indoeuropiečių kalbų šeimos, iranėnų atšakos kalba, vartojama Turkijos rytuose gyvenančių zazų tautybės žmonių.

Nauja!!: Indoeuropiečių kalbos ir Zazų kalba · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Indoeuropiečių kalba, Indoeuropiečių kalbų šeima.

Unijapedija yra sąvoka žemėlapį ar semantinį tinklą, organizuotu kaip enciklopedijos - žodyno. Ji suteikia trumpą apibrėžimą kiekviena sąvoka ir jos santykius.

Tai yra milžiniškas internete psichikos žemėlapis, kuris tarnauja kaip koncepcijos diagramas. Tai laisvai naudoti ir kiekvienas gaminys, ar dokumentas gali būti atsisiųsta. Tai įrankis, išteklių arba nuoroda studijų, mokslinių tyrimų, švietimo, mokymosi ar mokymo, kuris gali būti naudojamas mokytojų, pedagogų, mokinių ir studentų; už akademinio pasaulio: mokyklų, pirminė, antrinė, vidurinės mokyklos, vidurinės techninės laipsnį, kolegijoje, universitete, bakalauro, magistro ar daktaro laipsnius; už dokumentų, ataskaitų, projektų, idėjų, dokumentų, tyrimų santraukos arba baigiamasis darbas. Čia yra apibrėžimas, paaiškinimai, aprašymas, arba vienas didelis, dėl kurių jums reikia informacijos prasmė, ir jų atitinkamas sąvokas kaip žodynėlis sąrašas. Turimas Lietuvos, Anglų, Ispanų, Portugalų, Japonijos, Kinijos, Prancūzų kalba, Vokiečių kalba, Italų kalba, Lenkas, Olandų, Rusų, Arabiškas, Hindi, Švedijos, Ukrainiečių, Vengrų, Katalonų, Čekijos, Hebrajų, Danų, Suomijos, Indoneziečių, Norvegijos, Rumunų, Turkų kalba, Vietnamiečių, Korėjiečių, Thai, Graikų kalba, Bulgarų kalba, Kroatų, Slovakijos, Filipinų, Latvijos, Estijos ir Slovėnų Daugiau kalbų netrukus.

Visa informacija buvo išgauti iš Vikipedija, ir tai pateikiamas pagal licenciją Creative Commons Attribution/Share-Alike Licenciją.

Unijapedija nėra patvirtinta Wikimedia Foundation ir nėra su juo susijusi.

„Google Play“, „Android“ ir „Google Play“ logotipas yra „Google Inc.“ prekių ženklai.

Privatumo politika