Turinys
210 santykiai: Ašuotės piliakalnis, Ažugirių kapinynas, Abaševo kultūra, Akmenskinės gyvenvietė, Aliaksandras Liaudanskis, Alsėdžiai, Alytaus kapinynas, Ananjino kultūra, Ančiškio kapinynas, Andronovo kultūra, Ankštakių kapinynas, Ankštakių-Senkų kapinynas, Antininkai, Antininkų ąžuolas, Apuolės kapinynas, Archeologijos paminklas, Archeologinė vieta, Atapuerka, Aukštkiemių kapinynas, Auksūdžio II kapinynas, Auksūdžio III kapinynas, Auksūdžio kapinynas, Įsruties kapinynas, Žąsinas, Žeimelio švedų koplyčia, Žemytės kapinės, Žibininkų kapinynas, Žvainių kapinynas, Čepcos kultūra, Černolesės kultūra, Ėgliškių (Andulių) kapinynas, Badario kultūra, Baičių kapinynas, Balanovo kultūra, Bandužių kapinynas, Barinės kapinynas, Barzdūnų kapinynas, Bazorų kapinynas, Bečių kapinynas, Benaičių senovės gyvenvietė, Bielyčia, Bikavėnų kapinynas, Blumenavos pilkapynas, Botagas, Brūkšniuotosios keramikos kultūra, Brulino Koskai, Carl Engel, Charinos kultūra, Davyd Haradokas, Degėsių kapinynas, ... Išplėsti indeksą (160 daugiau) »
Ašuotės piliakalnis
Ašuotės piliakalnis – piliakalnis Latgaloje, Jekabpilio savivaldybės teritorijoje, Kūkų valsčius, Latvija, 4 į pietryčius nuo Jekabpilio, Dauguvos dešiniajame krante, 100 m į vakarus nuo kelio Ryga – Daugpilis.
Peržiūrėti Kapinynas ir Ašuotės piliakalnis
Ažugirių kapinynas
Ažugirių kapinynas – kapinynas Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Ažugirių kaimo, Pakapių kalne.
Peržiūrėti Kapinynas ir Ažugirių kapinynas
Abaševo kultūra
Abaševo kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra.
Peržiūrėti Kapinynas ir Abaševo kultūra
Akmenskinės gyvenvietė
Akmenskinės gyvenvietė ir kapinynas – archeologinė gyvenvietė ir kapinynas Rietavo savivaldybės teritorijoje, Medingėnų seniūnijoje, Akmenskinės kaime, nedidelėje kalvoje.
Peržiūrėti Kapinynas ir Akmenskinės gyvenvietė
Aliaksandras Liaudanskis
Aliaksandras Liaudanskis (1893 m. rugpjūčio 29 d, Jurovas, Minsko sritis – 1937 m. rugpjūčio 27 d. Minskas) – Baltarusijos archeologas, baltų materialiosios kultūros tyrėjas.
Peržiūrėti Kapinynas ir Aliaksandras Liaudanskis
Alsėdžiai
Alsėdžiai – miestelis šiaurės rytinėje Plungės rajono savivaldybės dalyje, prie Sruojos upės, 20 km į šiaurės rytus nuo Plungės.
Peržiūrėti Kapinynas ir Alsėdžiai
Alytaus kapinynas
Alytaus kapinynas – kapinynas Alytuje, Nemuno dešiniajame krante, aukštoje kalvoje, apie 500 m į šiaurę nuo Alytaus piliakalnio.
Peržiūrėti Kapinynas ir Alytaus kapinynas
Ananjino kultūra
Ananjino kultūra – ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal Ananjino kaime (Totorija) P. Alabino 1858 m.
Peržiūrėti Kapinynas ir Ananjino kultūra
Ančiškio kapinynas
Ančiškio kapinynas – kapinynas Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, Ančiškio kaime.
Peržiūrėti Kapinynas ir Ančiškio kapinynas
Andronovo kultūra
Andronovo kultūra (raudonas spalva) ir jos kaimynės iranėnų pradžia Andronovo kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta Andronovo kaimo (Krasnojarsko kraštas), prie kurio 1914 m.
Peržiūrėti Kapinynas ir Andronovo kultūra
Ankštakių kapinynas
Ankštakių kapinynas (kultūros paminklas: unikalus kodas – 5249, senas registro kodas – A451P, senas kultūros paminklų sąrašo numeris – AR531) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Ankštakių kaime (Kretingos seniūnija), kairiajame Tenžės krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Ankštakių kapinynas
Ankštakių-Senkų kapinynas
Ankštakių, Senkų kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 6265, senas registro kodas – A1712, senas kultūros paminklų sąrašo numeris – AV542) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Ankštakių kaime, ties riba su Senkais (Kretingos seniūnija), kairiajame Tenžės krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Ankštakių-Senkų kapinynas
Antininkai
Antininkai – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurę nuo Bijotų, kairiajame Pelos krante, prie jos ištakų.
Peržiūrėti Kapinynas ir Antininkai
Antininkų ąžuolas
Antininkų ąžuolas – išskirtinis ąžuolas, valstybės saugomas Šilalės rajono savivaldybėje, Bijotų seniūnijoje, augantis Antininkų ir Košių kaimų paribyje, 2,5 km į šiaurės rytus nuo Žemaičių plento.
Peržiūrėti Kapinynas ir Antininkų ąžuolas
Apuolės kapinynas
Apuolės kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas – 3235; senas registro kodas – A469P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR955) – kapinynas centrinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Apuolėje (Aleksandrijos seniūnija), 0,2 km į šiaurės vakarus nuo Apuolės piliakalnio, Luobos dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Apuolės kapinynas
Archeologijos paminklas
Airijoje Pompėja Suvalkų Archeologijos paminklas – archeologinė vieta, susijusi su senovės žmonių gyvenimu ir veikla.
Peržiūrėti Kapinynas ir Archeologijos paminklas
Archeologinė vieta
Suvalkų Archeologinė vieta – akmens, bronzos ar geležies amžių bei feodalizmo laikų iki XVIII a. geografinė vieta, turinti išlikusius išorinius žmonių veiklos požymius.
Peržiūrėti Kapinynas ir Archeologinė vieta
Atapuerka
Atapuerka – archeologinė vietovė Atapuerkos kalnuose, Burgoso provincijoje, Ispanijoje, kurioje rasti seniausi Europoje hominido pėdsakai – griaučių liekanos, datuojamos net 1 milijoną200 tūkstančių metų atgal.
Peržiūrėti Kapinynas ir Atapuerka
Aukštkiemių kapinynas
Aukštkiemių kapinynas – kapinynas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, Sendvario seniūnijoje, prie Aukštkiemių kaimo, į vakarus nuo buvusio Plucių dvaro, 1,3 km į rytus nuo Purmalių piliakalnio, 0,7 km į šiaurės rytus nuo Ringelio ir Dangės santakos, 0,2 km į pietus – pietryčius nuo Akmenos-Dangės kairiojo kranto ir tiek pat į pietryčius nuo kelio Klaipėda-Palanga tilto per Akmeną-Dangę.
Peržiūrėti Kapinynas ir Aukštkiemių kapinynas
Auksūdžio II kapinynas
Auksūdžio II kapinynas, vadinamas Pilale (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 12069; senas registro kodas - A432P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1570) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, 0,65 km į šiaurės vakarus nuo kelio, Auksūdžio kaime, Kulšės kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Auksūdžio II kapinynas
Auksūdžio III kapinynas
Auksūdžio III kapinynas, vadinamas Senkapiais, Kapeliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 16201; senas registro kodas – A1860; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV2032) – kapinynas–ankstyvosios kaimo kapinės Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Auksūdžio kaime, Darbos upelio kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Auksūdžio III kapinynas
Auksūdžio kapinynas
Auksūdžio kapinynas, vadinamas Leišio kalneliu (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 12068; senas vertybės kodas - A433P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1569) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Auksūdžio kaime, 1 km į šiaurės vakarus nuo kelio, Kulšės upelio kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Auksūdžio kapinynas
Įsruties kapinynas
Įsruties kapinynas – du prūsų kapinynai prie Įsruties, dab.
Peržiūrėti Kapinynas ir Įsruties kapinynas
Žąsinas
Žąsinas – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 2 km į pietus nuo Traksėdžio, prie kelio.
Peržiūrėti Kapinynas ir Žąsinas
Žeimelio švedų koplyčia
Žeimelio švedų koplyčia – buvusi koplyčia, stovinti Žeimelyje, Pakruojo rajone, šalia Bauskės gatvės 22–to namo, netoli tilto per Beržtalį, 0,3 km pietvakarius nuo evangelikų liuteronų kapinių, kuriose stovi kapinių koplyčia.
Peržiūrėti Kapinynas ir Žeimelio švedų koplyčia
Žemytės kapinės
Žemytės kaimo kapinės yra vakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 70 m į pietryčius nuo kelio Kretinga–Skuodas, Žemytės kaime (Lenkimų seniūnija).
Peržiūrėti Kapinynas ir Žemytės kapinės
Žibininkų kapinynas
Žibininkų kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 5265; senas kultūros paminklo sąrašo Nr. AR547) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės vakarinėje dalyje, Žibininkų kaime (Kretingos seniūnija), Dimitravo miške, Žibos dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Žibininkų kapinynas
Žvainių kapinynas
Žvainių kapinynas (kultūros paminklo sudėtinė dalis; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV504) – kapinynas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Žvainių kaime (Imbarės seniūnija), ties Salantų miesto riba, į šiaurę nuo Žvainių pilkapyno, kairiajame Salanto krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Žvainių kapinynas
Čepcos kultūra
Čepcos kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, IX a. – XV a. paplitusi Prieuralėje (Rusija), Viatkos kairiojo intako Čepcos upės baseine.
Peržiūrėti Kapinynas ir Čepcos kultūra
Černolesės kultūra
Černolesės kultūra arba Čiornyj Leso kultūra – vėlyvojo bronzos amžiaus ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1949 m.
Peržiūrėti Kapinynas ir Černolesės kultūra
Ėgliškių (Andulių) kapinynas
Ėgliškių, Andulių kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 5269; senas registro kodas - A463P, istorijos ir kultūros paminklų sąrašo Nr. AR551) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Ėgliškių kaime, 70 m į pietus nuo kelio Kretinga–Triušiai, Danės kairiajame ir Šaltupio (Kapupio) dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Ėgliškių (Andulių) kapinynas
Badario kultūra
Badario kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra Egipte.
Peržiūrėti Kapinynas ir Badario kultūra
Baičių kapinynas
Baičių kapinynas – kapinynas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Baičių kaimo kapinių, Minijos kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Baičių kapinynas
Balanovo kultūra
Balanovo kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1933–1957 m.
Peržiūrėti Kapinynas ir Balanovo kultūra
Bandužių kapinynas
Bandužių kapinynas – I a. – XIII a. kapinynas Klaipėdos pietrytinėje miesto dalyje, prie Bandužių kaimo kapinių.
Peržiūrėti Kapinynas ir Bandužių kapinynas
Barinės kapinynas
Barinės kapinynas – kapinynas Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Barinės kaimo, Nevėžio kairiajame krante, Šilalės miškelyje, Krekenavos regioniniame parke.
Peržiūrėti Kapinynas ir Barinės kapinynas
Barzdūnų kapinynas
Barzdūnų kapinynas – buvęs kapinynas Šilutės apskrityje, prie Barzdūnų kaimo.
Peržiūrėti Kapinynas ir Barzdūnų kapinynas
Bazorų kapinynas
Bazorų kapinynas – kapinynas Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Bazorų kaime.
Peržiūrėti Kapinynas ir Bazorų kapinynas
Bečių kapinynas
Bečių kapinynas – kapinynas Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Bečių kaimo, Veprių seniūnija, į vakarus nuo Veprių ežero.
Peržiūrėti Kapinynas ir Bečių kapinynas
Benaičių senovės gyvenvietė
Benaičių senovės gyvenvietė ir kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 30296, senas registro kodas – A1861) – neolito pabaigos – žalvario amžiaus kapinynas bei žalvario ir geležies amžiaus gyvenvietė Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakariniame pakraštyje, Šventosios kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Benaičių senovės gyvenvietė
Bielyčia
Bielyčià (arba Bielicà) – agromiestelis vakarų Baltarusijoje, 30 km į pietus nuo Lydos, prie plento Lyda–Slanimas, Nemuno dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Bielyčia
Bikavėnų kapinynas
Bikavėnų kapinynas, Pajūriškių kapinynas – kapinynas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Bikavėnų ir Pajūriškių kaimų, Vainuto seniūnija, Jūros ir jos bevardžio intako dešiniajame krante, 0,3 km į šiaurę–šiaurės rytus nuo Žvingių tilto kelyje per Jūrą, 0,2 km į šiaurės rytus nuo šio kelio bei tiek pat į šiaurę–šiaurės vakarus nuo Jūros dešiniojo kranto ir 0,1 km į šiaurės rytus nuo Bikavėnų kaimo kapinių.
Peržiūrėti Kapinynas ir Bikavėnų kapinynas
Blumenavos pilkapynas
Blumenavos pilkapynas ir kapinynai – prūsų pilkapynas ir du kapinynai Semboje, prie Blumenavos (nuo 1946 m., Kaliningrado sritis).
Peržiūrėti Kapinynas ir Blumenavos pilkapynas
Botagas
Ilgasis botagas Trumpieji botagai Botagas – įnagis gyvuliams varyti ar arkliams raginti dirbant ar jojant.
Peržiūrėti Kapinynas ir Botagas
Brūkšniuotosios keramikos kultūra
Brūkšniuotosios keramikos kultūra – susiformavusi vėlyvojo bronzos amžiaus pabaigoje, ankstyvojo geležies amžiaus bei romėniškojo laikotarpio pradžios (III a.) archeologinė kultūra.
Peržiūrėti Kapinynas ir Brūkšniuotosios keramikos kultūra
Brulino Koskai
Brulino Koskai – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Čyževo valsčiuje, Mazovijos Vysokio apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Kapinynas ir Brulino Koskai
Carl Engel
Karlas Engelis (1895 m. spalio 2 d. Magdeburgas – 1947 m. sausio 25 d. Noibrandenburgas prie Greifsvaldo) – vokiečių archeologas, baltų priešistorės tyrėjas, daktaras.
Peržiūrėti Kapinynas ir Carl Engel
Charinos kultūra
Charinos kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta nuo 1900–1901 m.
Peržiūrėti Kapinynas ir Charinos kultūra
Davyd Haradokas
Davýd Haradòkas (arba Davi̇̀d Gorodòkas) – miestas pietų Baltarusijoje, Bresto srityje, 75 km į šiaurę nuo Pinsko, prie Horynės upės.
Peržiūrėti Kapinynas ir Davyd Haradokas
Degėsių kapinynas
Degėsių kapinynas – kapinynas Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Degėsių kaimo, Guostagalio seniūnija, Kapų kalnu vadinamojoje kalvoje ir jos pašlaitėje, 0,4 km į šiaurės vakarus nuo kelių Linkuva-Butniūnai ir Vaškai sankryžos ir 0,15 km į vakarus nuo Plonės upės kairiojo kranto.
Peržiūrėti Kapinynas ir Degėsių kapinynas
Detlevsruho kapinynas
Detlevsruho kapinynas – kapinynas Alnos dešiniajame krante prie buvusio Detlevsruho kaimo, netoli Kukėnų (nuo 1946 m. Ladožskoje, Pravdinsko rajonas, Kaliningrado sritis, Rusijos federacija).
Peržiūrėti Kapinynas ir Detlevsruho kapinynas
Didkiemis
Didkiemis – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 13 km į pietus nuo Šilalės, Jūros upės kairiajame krante, prie Balskų tvenkinio šiaurinės pakrantės.
Peržiūrėti Kapinynas ir Didkiemis
Didvyčių kapinynas
Didvyčių kapinynas arba Jazdaičių kapinynas, Didviečių kapinynas – kapinynas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, Didvyčių kaime, 1,45 km į šiaurės rytus nuo kelio iš Skuodo į keliąŠiauliai-Palanga, 1 km į pietus nuo Surblių, Jodėnų piliakalnio, vad.
Peržiūrėti Kapinynas ir Didvyčių kapinynas
Diktarų kapinynas
Diktarų kapinynas – kapinynas Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Diktarų kaime, 0,6 km į pietvakarius nuo Laimučio (Miežintos) ištakos iš Smulkio ežerąir 0,1 km į šiaurės vakarus nuo kelio Utena-Ukmergė, Laimučio (Miežintos) dešiniajame krante, kalvelėje.
Peržiūrėti Kapinynas ir Diktarų kapinynas
Dimitravo kapinynas
Dimitravo, Tarvydų, Joskaudų kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 5206, senas registro kodas - A434P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR488) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Tarvydų kaimo Dimitravo (seniau – Joskaudų) miške, 0,43 km į šiaurę nuo kelio Tarvydai–Rūdaičiai, Tenžės kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Dimitravo kapinynas
Diržių kapinynas
Diržių kapinynas – kapinynas Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, Diržių kaime, Žeimelio seniūnija, Švedkapiu vadinamoje kalvoje, 2,2 km į pietus – pietryčius nuo Lauksodžio Šv. Aloyzo bažnyčios, 0,35 km į pietvakarius nuo Diržių kaimo kapinių, ta pačia kryptimi 0,2 km nuo kapinių II ir 0,15 km nuo kelio Diržiai-Mikoliškis tilto per Beržtalį, 0,25 km į pietus nuo kelių į Linkuvą, Žeimelį ir Mikoliškį kryžkelės, Beržtalio kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Diržių kapinynas
Dubašiai
Dubašiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės centrinėje dalyje, 5 km į pietryčius nuo Darbėnų, į šiaurę nuo Kašučių kaimo.
Peržiūrėti Kapinynas ir Dubašiai
Dulokaimio kapinynas
Dulokaimio kapinynas – senovės prūsų kapinynas Sembos pusiasalyje, prie Dulokaimio kaimo (dab. Kovrovo, Zelenogradsko rajonas, Kaliningrado sr.), XIX a. apardytas tiesiant kelią.
Peržiūrėti Kapinynas ir Dulokaimio kapinynas
Duobelinės keramikos kultūra
Panašiai skambanti 4200–2000 m.
Peržiūrėti Kapinynas ir Duobelinės keramikos kultūra
Duonkalnis
Duonkalnis (tarmiškai Donkalnis), Duonkalnio gyvenvietė, alkas ir kapinynas – senovinė gyvenvietė, alkas ir kapinynas Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Kalniškių kaime, buvusioje Biržulio ežero saloje, dabar kalvelėje, vadinamoje Duonkalniu, Pabiržulio archeologiniame draustinyje (Varnių regioninis parkas).
Peržiūrėti Kapinynas ir Duonkalnis
Duvzarė
Duvzarė (Duvzare, kitos formos Dovsare, Dovzare, Duvzeren, Duizare, Devzare Donzare) – senovinė kuršių žemė, buvusi Baltijos pakrantėje.
Peržiūrėti Kapinynas ir Duvzarė
Erškėtyno šaltinis ir akmuo
Erškėtyno (Erškėtynės) šaltinis ir akmuo – šventvietė, esanti Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, prie Joskaudų ir Kadagynų kaimų, 4,5 km į pietvakarius nuo Darbėnų, 0,4 km į šiaurės vakarus nuo Tenžės upelio, miške.
Peržiūrėti Kapinynas ir Erškėtyno šaltinis ir akmuo
Fatjanovo kultūra
Fatjanovo kultūra – neolito pabaigos ir eneolito archeologinė kultūra, pavadinta 1875 m.
Peržiūrėti Kapinynas ir Fatjanovo kultūra
Gaiteinių kapinynas
Gaiteinių kapinynas – prūsų kapinynas Sembos pusiasalyje, netoli Gaiteinių arba Gaitėnų kaimo (Žuvininkų apskritis, nuo 1946 m., Zelenogradsko rajonas, Kaliningrado sritis, prie Aleikos upelio tvenkinio.
Peržiūrėti Kapinynas ir Gaiteinių kapinynas
Galąstuvas
Galąstuvas peiliams galąsti Galąstuvas su skylute Galąstuvas – priemonė pjovimo įrankiams aštrinti (galąsti) abrazyviniu būdu.
Peržiūrėti Kapinynas ir Galąstuvas
Gauterio pilkapynas
Gauterio pilkapynas ir kapinynas – prūsų pilkapynas ir kapinynas Sembos pusiasalyje, Gaučių arba Gauteno kaime ir prie jo, buv.
Peržiūrėti Kapinynas ir Gauterio pilkapynas
Geležies dirbiniai
Geležinis kirvis Geležiniai papuošalai Geležies rūda Geležies dirbiniai – archeologinių tyrimų metu archeologinėse kultūrose randami dirbiniai iš geležies.
Peržiūrėti Kapinynas ir Geležies dirbiniai
Genaičių kapinynas
Genaičių kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas – 13070, senas registro kodas – A404P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV1873) – kapinynas šiaurinėje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Genaičiuose (Dauparų-Kvietinių seniūnija), 3,18 km į rytus nuo kelio Kretinga–Gargždai, Minijos dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Genaičių kapinynas
Genčų I kapinynas
Genčų I kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas – 5235, senas registro kodas – A1819, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR517) – kapinynas centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Genčų kaimo pietvakariniame pakraštyje, 1,25 km į šiaurę – šiaurės rytus nuo Tūbausių tilto per Akmeną, Tūbausių tvenkinio vakariniame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Genčų I kapinynas
Genčų II kapinynas
Genčų II kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 12262, senas registro kodas – A1820, naujai išaiškinamų kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2409A, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR516) – kapinynas centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Genčų šiaurės vakariniame pakraštyje, 0,4 km į šiaurės rytus nuo Akmenos ir Kunigupio santakos, Tūbausių tvenkinio vakariniame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Genčų II kapinynas
Gerzos kultūra
Gerzos kultūra – eneolito archeologinė kultūra, pavadinta Gerzos kapinyno (Žemutinis Egiptas) vardu.
Peržiūrėti Kapinynas ir Gerzos kultūra
Gibaičių kapinynas
Gibaičių kapinynas – buvęs kapinynas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, Gibaičių kaimo (Meškuičių seniūnija) pietvakariniame pakraštyje, Kulpės dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Gibaičių kapinynas
Gintarų kapinynas
Gintarų kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 13075; senas registro kodas - A444P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV1878) – kapinynas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Gintaruose (Kartenos seniūnija), 1,5 k į šiaurės rytus nuo Kartenos, Minijos kairiojo kranto terasoje.
Peržiūrėti Kapinynas ir Gintarų kapinynas
Girkalių kapinynas
Girkalių kapinynas – kapinynas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Girkalių kaimo (Kretingalės seniūnija), 2,3 km į šiaurės rytus nuo kelio Klaipėda-Palanga kryžkelės su keliu į Girkalius, 0,35 km į pietus nuo Vydmantų kaimo kapinių ir 0,25 km į šiaurės rytus nuo kelio Anaičiai-Girkaliai, į rytus nuo Girkalių kapinių.
Peržiūrėti Kapinynas ir Girkalių kapinynas
Glazkovo kultūra
Glazkovo kultūra – bronzos amžiaus pradžios archeologinė kultūra, pavadinta pagal Irkutsko Glazkovo priemiestyje 1887 m.
Peržiūrėti Kapinynas ir Glazkovo kultūra
Gniozdovo kurganai
Gniozdovo piliakalnis Gniozdovo kurganai – archeologinis paminklas, kurganinių kapinynų grupė ir piliakalnis Rusijoje, Smolensko srityje, 12 km į vakarus nuo Smolensko, Dniepro pakrantėje.
Peržiūrėti Kapinynas ir Gniozdovo kurganai
Godelių kapinynas
Godelių kapinynas – buvęs kapinynas, vadinamas Milžinkapiu Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, Godelių kaime (Šateikių seniūnija), 2 km į šiaurės rytus nuo kelio iš Skuodo į keliąŠiauliai-Palanga, 1,9 km į vakarus – šiaurės vakarus nuo Surblių kapinyno, vadinamo Varių kalva, 0,6 km į šiaurės vakarus nuo Godelių kaimo kapinių ir tiek pat į pietryčius nuo Ataugo ir Vadaksnies santakos, 0,4 km į šiaurės rytus nuo kelio Vydeikiai-Godeliai tilto per Vadaksnį, 0,3 km į pietryčius nuo Ataugo kairiojo kranto ties jo vingiu, į šiaurės vakarus nuo kelio Vydeikiai-Godeliai.
Peržiūrėti Kapinynas ir Godelių kapinynas
Graibavos kapinynas
Graibavos kapinynas – prūsų kapinynas Sembos pusiasalyje, prie buv.
Peržiūrėti Kapinynas ir Graibavos kapinynas
Graibyčių pilkapynas
Graibyčių pilkapynas ir kapinynai – prūsų pilkapynas ir du kapinynai Sembos pusiasalyje, 3 km į pietvakarius nuo Girmavos miestelio, prie Graibyčių kaimo (Žuvininkų apskritis, nuo 1946 m., Zelenogradsko rajonas, Kaliningrado sritis).
Peržiūrėti Kapinynas ir Graibyčių pilkapynas
Greižėnų kapinynas
Greižėnų kapinynas – kapinynas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje (unikalus kodas), prie Greižėnų kaimo (Lauksargių seniūnija), Jūros slėnio kalvoje, greta – Greižėnų piliakalnis.
Peržiūrėti Kapinynas ir Greižėnų kapinynas
Griežės kapinynas
Griežės kapinynas – kapinynas Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Griežės kaimo (Židikų seniūnija), apie 1 km į pietus nuo Griežės pirmojo ir antrojo piliakalnių, Varduvos kairiajame krante, ant kalvų.
Peržiūrėti Kapinynas ir Griežės kapinynas
Griniūnų kapinynas
Griniūnų kapinynas – buvęs kapinynas Panevėžio raj.
Peržiūrėti Kapinynas ir Griniūnų kapinynas
Grublėtoji keramika
Grublėtoji keramika – degto molio lipdyta keramika grublėtu paviršiumi.
Peržiūrėti Kapinynas ir Grublėtoji keramika
Gytis Grižas
Gytis Grižas (g. 1968 m. lapkričio 11 d. Kaune) – Lietuvos archeologas, muziejininkas.
Peržiūrėti Kapinynas ir Gytis Grižas
Imbarės kapinynas
Imbarės kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas –, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2402/A) – kapinynas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Imbarėje (Imbarės seniūnija), 0,14 km į vakarus nuo kelio Nasrėnai–Gedgaudžiai, Salanto kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Imbarės kapinynas
Imbarės piliakalnis
Imbarės piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete (valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklų kompleksas: unikalūs objektų kodai: komplekso -, piliakalnio -, priešpilio -, gyvenvietės -; senas vertybių komplekso kodas - 1710K; senas kultūros paminklų sąrašo Nr.
Peržiūrėti Kapinynas ir Imbarės piliakalnis
Imptų pilkapynas
Imptų pilkapynas ir kapinynas – prūsų pilkapynas ir kapinynas prie Imptų kaimo, Vėluvos apskritis, dab.
Peržiūrėti Kapinynas ir Imptų pilkapynas
Jakštaičių-Meškių kapinynas
Jakštaičių-Meškių kapinynas – kapinynas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Jakštaičių ir Meškių kaimų (Bubių seniūnija).
Peržiūrėti Kapinynas ir Jakštaičių-Meškių kapinynas
Jaknico kapinynas
Jaknico kapinynas – prūsų kapinynas kalvoje prie Juknyčių kaimo, Cintų valsčius, Šventapilės apskritis, dab.
Peržiūrėti Kapinynas ir Jaknico kapinynas
Jastorfo kultūra
Jastorfo kultūra – ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta kapinyno, rasto prie Jastorfo (Žemutinė Saksonija) vardu.
Peržiūrėti Kapinynas ir Jastorfo kultūra
Jauneikių kapinynas
Jauneikių kapinynas – kapinynas Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, į pietvakarius nuo Jauneikių kaimo, Sidabros kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Jauneikių kapinynas
Jazdų, Negarbos kapinynas
Negarbos, Jazdų kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 5254, senas registro kodas – A455, senas kultūros paminklų sąrašo numeris – AR536) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Negarboje (Kretingos seniūnija), dešiniajame Tenžės krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Jazdų, Negarbos kapinynas
Jogučių kapinynas
Jogučių, Spirkių kapinynas (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas – 6203, senas registro kodas – A1560, senas kultūros paminklų sąrašo numeris – AV480) – kapinynas šiaurės vakarinėje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Stančių kaime (Kretingalės seniūnija), Dangės dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Jogučių kapinynas
Jonas Stankus
Jonas Stankus (g. 1937 m. kovo 8 d. Vileišių kaime, Pamockės seniūnija, Kuršėnų valsčius) – Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras.
Peržiūrėti Kapinynas ir Jonas Stankus
Juškėnų kapinynas
Juškėnų kapinynas – kapinynas Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, Juškėnų kaimo (Zarasų seniūnija) rytinėje dalyje, 0,2 km į šiaurę nuo Izito ežero.
Peržiūrėti Kapinynas ir Juškėnų kapinynas
Juodsodės kapinynas
Juodsodės kapinynas arba Gargždo lauko kapinynas – kapinynas Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Juodsodės kaimo (Degaičių seniūnija) pietryčių dalyje, kalvoje Pateklos (Tausalo) kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Juodsodės kapinynas
Jurgaičių kapinynas
Jurgaičių kapinynas arba Jomantų kapinynas, dar vadinamas Milžinkapiais, kultūros vertybės kodas A493P – kapinynas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Jurgaičių ir Jomantų (Švėkšnos seniūnija) kaimų, Teisinos kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Jurgaičių kapinynas
Kaštaunalių kapinynas
Kaštaunalių kapinynas – kapinynas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kaštaunalių (Laukuvos seniūnija) kaimo, vadinamame Pakapės lauke.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kaštaunalių kapinynas
Kašučių kapinynas
Kašučių, Dubašių kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 5207, senas registro kodas - A435P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR489) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, 1,13 km į šiaurės rytus nuo kelio Darbėnai–Kūlupėnai, ties Kašučių ir Dubašių kaimų riba (Darbėnų seniūnija), prie Kašučių ežero, Akmenos dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kašučių kapinynas
Kaimė
Kaimė, Kaimiai (nuo 1938 m. Kaimen, nuo 1946 m.) – gyvenvietė dab.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kaimė
Kaimkalnių kapinynas
Kaimkalnių kapinynas – prūsų kapinynas prie Kaimkalnių kaimo, (buv. Šventapilės apskritis, nuo 1946 m., Kaliningrado sr.). Vietovė 1419 m. minima Kamkaln, 1444 m. – Kaymekallen.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kaimkalnių kapinynas
Kairėnėlių kapinynas
Kairėnėlių kapinynas – plokštinis kapinynas Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kairėnėlių kaimo (Grinkiškio seniūnija) bei Šušvės ir Kiaunytės santakos.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kairėnėlių kapinynas
Kalniškių kapinynas
Kalniškių kapinynas – kapinynas Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kalniškių kaimo (Ariogalos seniūnija), Dubysos dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kalniškių kapinynas
Kalno Grikštai
Kalno Grikštai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietinėje dalyje, į pietryčius nuo Raguviškių ir į šiaurę nuo Baublių, Minijos kairiajame krante, abipus jos intako Kartenalės II upelio.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kalno Grikštai
Kalno Grikštų kapinynas
Kalno Grikštų kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas – 12315; senas registro kodas – A466P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2469A) – kapinynas pietinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kalno Grikštuose (Žalgirio seniūnija), 0,21 km į vakarus nuo kelio Raguviškiai–Baubliai, Minijos ir Kartenalės II kairiuosiuose krantuose.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kalno Grikštų kapinynas
Kalnuvėnų kapinynas
Kalnuvėnų kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus objekto kodas – 26637; senas registro kodas – A1652) – kapinynas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Klaipėdos–Liepojos kelio (Sendvario seniūnija).
Peržiūrėti Kapinynas ir Kalnuvėnų kapinynas
Kampiškiemių kapinynas
Kampiškiemių kapinynas – prūsų kapinynas prie Kampiškiemių kaimo ir dvaro (nuo 1938 m. Angereck, buv. Gumbinės apskritis, nuo 1946 m., Gusevo rajonas, Kaliningrado sr.), Unguros upės krante, smėlėtoje kalvoje.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kampiškiemių kapinynas
Kapas
XIX a. krikščioniškas kapas. Kėdainių Kauno gatvės kapinės Kapas – vieta, kurioje palaidotas velionis, paprastai kaip nors pažymėta, išskirta iš aplinkos.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kapas
Karaičių kapinynas
Karaičių kapinynas – prūsų kapinynas prie Karaičių kaimo (buv. Žuvininkų apskritis, nuo 1946 m., Zelenogradsko rajonas, Kaliningrado sr.), Girmavos upės pakrantėje, kalvos šlaite.
Peržiūrėti Kapinynas ir Karaičių kapinynas
Karališkių gyvenvietė ir kapinynas
Karališkių gyvenvietė ir kapinynas – archeologinė gyvenvietė (kultūros vertybės kodas A1462) ir kapinynas Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Karališkių (Gelvonų seniūnija) kaimo, Širvintos dešiniojo kranto slėnyje.
Peržiūrėti Kapinynas ir Karališkių gyvenvietė ir kapinynas
Karšuvos giria
Eičių Karšuvos giria (Smalininkų−Viešvilės miškai) − tai ketvirtas pagal plotąLietuvos miškų masyvas esantis Jurbarko ir Tauragės rajonuose prie plento Klaipėda − Jurbarkas.
Peržiūrėti Kapinynas ir Karšuvos giria
Karbių kapinynas
Karbių kapinynas – prūsų kapinynas prie Karbių kaimo (buv. Šventapilės apskritis, nuo 1947 m., Kaliningrado sr.).
Peržiūrėti Kapinynas ir Karbių kapinynas
Karmėlavos piliakalnis
Karmėlavos piliakalnis ir kapinynas – piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Karmėlavoje.
Peržiūrėti Kapinynas ir Karmėlavos piliakalnis
Kūlsodžio kapinynas
Kūlsodžio kapinynas, vadinamas Kapkalniu (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas –; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV514) – kapinynas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kūlsodyje (Kūlupėnų seniūnija), 0,5 km į pietryčius nuo tilto per Salanto upę kelyje Nasrėnai-Gedgaudžiai, Blendžiavos dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kūlsodžio kapinynas
Kejėnų piliakalnis
Kejėnų piliakalnis, dar vadinamas Kaukuru, Švedų bokštu – piliakalnis, pilkapynas ir kapinynas Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kejėnų kaimo (Ariogalos seniūnija), Šventupio kairiajame krante, miške.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kejėnų piliakalnis
Kernavės kapinynas
Kernavės kapinynas – kapinynas Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, miestelio pietiniame pakraštyje, Pajautos slėnyje, Neries ir Pajautos dešiniuosiuose krantuose, apie 0,3 km į pietus nuo Aukuro kalno piliakalnio.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kernavės kapinynas
Kiauleikių I kapinynas
Kiauleikių I kapinynas, vadinamas Kirminų kalnu (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 5250, senas registro kodas - A452P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR532) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Kiauleikių kaimo pietvakariniame ir Vydmantų gyvenvietės vakariniame pakraštyje (Kretingos seniūnija).
Peržiūrėti Kapinynas ir Kiauleikių I kapinynas
Kiauleikių II kapinynas
Kiauleikių II kapinynas – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pietvakarinėje dalyje, Kiauleikių kaimo žemių šiaurės rytiniame pakraštyje (Kretingos seniūnija).
Peržiūrėti Kapinynas ir Kiauleikių II kapinynas
Kijėliai
Kijėliai – kaimas Molėtų rajono savivaldybės centrinėje dalyje, 1 km į šiaurės vakarus nuo Molėtų, prie kelio.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kijėliai
Kikladų kultūra
Kikladų kultūra (arba Kikladų civilizacija) – bronzos amžiaus archeologinė kultūra.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kikladų kultūra
Kirpainių kapinynas
Kirpainių kapinynas – prūsų kapinynas Semboje, prie Kirpainių, buv.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kirpainių kapinynas
Kivtų gyvenvietė
Kivtų gyvenvietė ir kapinynas – finougrų senovinė gyvenvietė ir baltų kapinynas Cirmos ežero šiauriniame krante, Žvirgždenės valsčius, Ciblos savivaldybė, Latvija.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kivtų gyvenvietė
Klaišių kapinynas
Klaišių-Truikinų kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 3239, senas registro kodas - A472, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR959) – kapinynas šiaurinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Klaišių kaimo pietvakariniame pakraštyje, ties riba su Truikinais (Aleksandrijos seniūnija), 2,25 km į šiaurę nuo kelio Skuodas–Mažeikiai.
Peržiūrėti Kapinynas ir Klaišių kapinynas
Koločino kultūra
Koločino kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal Koločino gyvenvietę ir piliakalnį (Rečicos rajonas, Gomelio sritis, Baltarusija), jąišskyrė E. Simonovičius.
Peržiūrėti Kapinynas ir Koločino kultūra
Komarovo kultūra
Komarovo kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1934 m.
Peržiūrėti Kapinynas ir Komarovo kultūra
Konrad Jażdżewski
Konradas Jaždževskis (1906 m. lapkričio 23 d. Klučborkas – 1985 m. balandžio 21 d. Lodzė) – lenkų archeologas.
Peržiūrėti Kapinynas ir Konrad Jażdżewski
Kremacija
Kremuojamas kūnas Kremavimas, kremacija ('sudeginimas') – mirusio žmogaus palaikų sudeginimas krematoriume arba specialiai paruoštoje ugniavietėje.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kremacija
Kretingos kapinynas
Kretingos, Padvarių kapinynas (regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma kultūros vertybė, turinti archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį: unikalus kodas, senas registro kodas A1822, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2462A) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Padvariuose (Kretingos seniūnija), prie šiaurinio Kretingos miesto pakraščio, Akmenos kairiajame krante, prie Kretingos dvaro tvenkinio.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kretingos kapinynas
Kretingos muziejus
Kretingos muziejus Grafų Tiškevičių dvaras XIX a. Restauruojami malūno ir kiti ūkiniai pastatai saulės laikrodžiu Kretingos muziejus – Kretingos krašto ir Šiaurės vakarų Žemaitijos archeologijos, etnografijos, istorijos muziejus Kretingoje, Vilniaus g. 43, 97104 Kretinga.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kretingos muziejus
Kriemalos kapinynas
Kriemalos kapinynas – kapinynas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kriemalos kaimo (Batniavos seniūnija), Nemuno dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kriemalos kapinynas
Kušnarenkovo kultūra
Kušnarenkovo kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, jąišskyrė V. Geningas pagal 1955–1959 m.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kušnarenkovo kultūra
Kukių kapinynas
Kukių kapinynas, Petrelių kapinynas – kapinynas, senovinė gyvenvietė ir du lobiai Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Kukių kaimo, 0,4 km į pietryčius nuo Kvistės dešiniojo kranto, Varduvos tvenkinio pietvakariniame krante, Židikų seniūnija.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kukių kapinynas
Kulautuvos lobiai
Kulautuvos senovinė gyvenvietės vieta Kulautuvos lobiai – Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Kulautuvoje 1993–1996 m.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kulautuvos lobiai
Kuršų kapinynas
Kuršų kapinynas – kapinynas Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kuršų kaimo (Luokės seniūnija).
Peržiūrėti Kapinynas ir Kuršų kapinynas
Kurmaičių II kapinynas
Kurmaičių II kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 12311, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2465A) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kurmaičių šiaurės vakariniame pakraštyje (Kretingos seniūnija), 0,53 km į rytus nuo kelio Kretinga–Darbėnai, Akmenos dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kurmaičių II kapinynas
Kurmaičių kapinynas
Kurmaičių kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas –, senas registro kodas – A1713, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR519) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kurmaičių kaime (Kretingos seniūnija), 0,17 km į rytus nuo kelio, 0,11–0,2 km į vakarus nuo Akmenos upės (Padvarių tvenkinio), dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kurmaičių kapinynas
Kurumčios kultūra
Kurumčios kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal Kurumčios vietovę (Bajandajevo rajonas, Irkutsko sritis).
Peržiūrėti Kapinynas ir Kurumčios kultūra
Kvecių kapinynas
Kvecių kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 5252, senas registro kodas - A453P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR534) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kveciuose (Kretingos seniūnija), 0,9 km į pietvakarius nuo kelio ir 0,23 km į šiaurę nuo kelio Kretingsodis–Kiauleikiai, Tenžės kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Kvecių kapinynas
Labota
Labota arba Muromskojė (nuo 1945 m., nuo 1946 m.) – gyvenvietė Rusijoje, Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, nuo 2006 m. gruodžio 28 d. Kovrovo kaimo gyvenvietės kaimas.
Peržiūrėti Kapinynas ir Labota
Laidojimo paminklas
Laidojimo paminklas – kultūros paminklas, archeologinė vieta, kuriose laidoti mirusieji.
Peržiūrėti Kapinynas ir Laidojimo paminklas
Laistų piliakalnis
Laistų piliakalnis su gyvenviete, Liliškiai, Piliališkiai, Švedų pylimas, Pilies kalnas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A398KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR456) – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Laistų kaimo (Priekulės seniūnija).
Peržiūrėti Kapinynas ir Laistų piliakalnis
Laiviai
Laiviai – kaimas šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės pakraštyje, Imbarės seniūnijoje, į šiaurės rytus nuo Salantų, abipus kelio, Salanto kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Laiviai
Laivių kapinynas
Laivių kapinynas (valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas: unikalus kodas -, senas registro kodas - A442P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR495) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Laivių kaime (Imbarės seniūnija), 0,85 km į šiaurės vakarus nuo kelių Seda-Salantai ir Plateliai-Salantai kryžkelės, Bubino dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Laivių kapinynas
Laukžemė
Laukžemė (seniau Laukžemis) – kaimas šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės pakraštyje, prie kelio, 6 km į šiaurės vakarus nuo Darbėnų, prie sienos su Latvija.
Peržiūrėti Kapinynas ir Laukžemė
Lauksvydų kapinynas
Lauksvydų kapinynas – kapinynas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Lauksvydų kaime (Vilkijos apylinkių seniūnija).
Peržiūrėti Kapinynas ir Lauksvydų kapinynas
Lazdininkų kapinynas
Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas (valsybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 5208; senas registro kodas – A1708; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR490) – kapinynas, senovės gyvenvietė ir senovės gamybos vieta Kretingos rajono savivaldybės vakarinėje dalyje, Lazdininkų kaime (Darbėnų seniūnija), Kalnalaukio kalvoje tarp Darbos ir Lazdupio upelių.
Peržiūrėti Kapinynas ir Lazdininkų kapinynas
Leipalingio kapinynas
Leipalingio kapinynas, kitaip – Leipalingio senkapis, Leipalingio senosios kapinės (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas - 6334, senas registro kodas - A95, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV611) – neveikiančios kapinės (kapinynas) šiaurės vakarinėje Druskininkų savivaldybės teritorijos dalyje, Leipalingio vakariniame pakraštyje, dešiniajame Seiros krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Leipalingio kapinynas
Lejasbitėnų kapinynas
Lejasbitėnų kapinynas ir gyvenvietė – kapinynas Dauguvos dešiniajame krante, Aizkrauklės savivaldybėje, buv.
Peržiūrėti Kapinynas ir Lejasbitėnų kapinynas
Lendjelio kultūra
Lendjelio kultūra – neolito archeologinė kultūra, jąaustrų archeologas Osvaldas Menginas pavadino pagal XIX a. radinius Lengyeli vietovėje (Tolnos komitatas, Vengrija).
Peržiūrėti Kapinynas ir Lendjelio kultūra
Liepiniškių kapinynas
Liepiniškių kapinynas (arba Liepiniškių senkapis) – kapinynas Utenos rajono savivaldybėje, Liepiniškių kaimo šiaurinėje dalyje, prie kaimo kapinių, Kuktiškių seniūnija.
Peržiūrėti Kapinynas ir Liepiniškių kapinynas
Lieporių kapinynas
Lieporių kapinynas – kapinynas Šiaulių miesto pietinėje dalyje, į vakarus nuo kelio Šiauliai–Kelmė, ant kalvelės, tarp Vijolės ir Šventupio upelių, tarp buv.
Peržiūrėti Kapinynas ir Lieporių kapinynas
Linksmučių kapinynas
Linksmučių kapinynas – kapinynas Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, prie Linksmučių kaimo, Kruojos kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Linksmučių kapinynas
Lužitėnų kultūra
Lužitėnų kultūros arealas Lužitėnų kultūros keramika iš Bielsko Lužitėnų kultūra – bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal Lužicos srities (Vokietija) kasinėtus kapinynus ir gyvenvietes.
Peržiūrėti Kapinynas ir Lužitėnų kultūra
Lylavėnai
Lylavėnai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, kairiajame Jūros upės krante, 4 km į pietvakarius nuo Pagramančio.
Peržiūrėti Kapinynas ir Lylavėnai
Mažųjų Mostaičių kapinynas
Mažųjų Mostaičių kapinynas, kitaip – Mažųjų Mostaičių senkapis II (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 6646; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV924) – kapinynas pietvakarinėje Plungės rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Mažuosiuose Mostaičiuose (Kulių seniūnija), 0,17 km į pietus nuo Rietavo kelio, Alanto kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Mažųjų Mostaičių kapinynas
Maciuičių kapinynas
Maciuičių kapinynas ir senosios kapinės, vadinamas Markapiais, Kapeliais, Pilale (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 5199, senas registro kodas - A1707, senas kultūros paminklo Nr. AR481) – kapinynas ir neveikiančios kapinės Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, 0,65 km į pietus nuo kelio, kelio Gargždai–Lyveriai kairėje pusėje, Minijos kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Maciuičių kapinynas
Margininkų kapinynas
Margininkų kapinynas – buvęs kapinynas vakariniame Skuodo rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Margininkų kaime (Lenkimų seniūnija), 60 m į šiaurės vakarus nuo pagrindinės kaimo gatvės, Graumenalio upelio dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Margininkų kapinynas
Maudžiorų kapinynas
Maudžiorų kapinynas – kapinynas Kelmės rajono savivaldybės Maudžiorų kaime (Užvenčio seniūnija), Ušnos upelio dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Maudžiorų kapinynas
Mezolitas
Mezolitas (iš.
Peržiūrėti Kapinynas ir Mezolitas
Mikytų kapinynas
Mikytų kapinynas – kapinynas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, Lekėčių seniūnija, Nemuno kairiajame krante, 1,7 km.
Peržiūrėti Kapinynas ir Mikytų kapinynas
Miniatiūrinė keramika
Miniatiūrinė keramika – archeologinių tyrimų metu randami smulkūs nuo 3–4 iki 8–12 cm aukščio ir nuo 3 iki 10–12 cm skersmens moliniai indeliai.
Peržiūrėti Kapinynas ir Miniatiūrinė keramika
Monteoru kultūra
Monteoru kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal Sarata–Monteoru gyvenvietę (Rumunija).
Peržiūrėti Kapinynas ir Monteoru kultūra
Narkūnų kapinynas
Narkūnų kapinynas – kapinynas (unikalus objekto MC kodas 13146; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AV1949; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A947) Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Narkūnų kaimo, Leliūnų seniūnija.
Peržiūrėti Kapinynas ir Narkūnų kapinynas
Negarbos kapinynas
Negarbos kapinynas (regioninio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 36670) – kapinynas vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Rūdaičių kaime (Kretingos seniūnija), dešiniajame Tenžės krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Negarbos kapinynas
Nekropolis
Nekropolis Prancūzijoje Nekropolis – senovinis laidojimo kompleksas; kapinynas.
Peržiūrėti Kapinynas ir Nekropolis
Ona Kuncienė
Ona Navickaitė-Kuncienė (g. 1926 m. sausio 18 d. Cibiliekai, Krokialaukio valsčius – 1999 m. gegužės 30 d. Vilnius) – Lietuvos archeologė, istorijos mokslų daktarė.
Peržiūrėti Kapinynas ir Ona Kuncienė
Otto Tischler
Otas Tišleris (1843 m. liepos 24 d. Breslau, dab. Lenkija – 1891 m. birželio 18 d. Karaliaučius) – vokiečių archeologas.
Peržiūrėti Kapinynas ir Otto Tischler
Paštuvos kapinynas
Paštuvos kapinynas – kapinynas, esantis Kauno rajone, Batniavos seniūnijoje, Paštuvos kaime (formaliai – gretimame Brūžės kaime), Nemuno dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Paštuvos kapinynas
Pagrybio kapinynas
Pagrybio kapinynas yra Žemaičių aukštumos pietiniame šlaite, Šilalės rajone.
Peržiūrėti Kapinynas ir Pagrybio kapinynas
Pajomantis
Pajomantis – kaimas Rietavo savivaldybėje, 1,5 km į šiaurės rytus nuo Žemaičių plento.
Peržiūrėti Kapinynas ir Pajomantis
Paragaudžio kapinynas
Paragaudžio kapinynas – kapinynas, esantis Šilalės rajone, Paragaudžio kaime (Kvėdarnos sen.). Valstybės saugomas archeologijos paminklas nuo 1992 m. 2022 m. duomenimis, kapinyno senkapis buvo pažymėtas seno pavyzdžio betoniniu paminklo ženklu.
Peržiūrėti Kapinynas ir Paragaudžio kapinynas
Pavandenės kalnas
Pavandenės kalnas, dar vadinams Sklepkalniu, taip pat Pavandenės alkakalnis, Sakelių mauzoliejus – alkakalnis, stūksantis Kelmės rajono savivaldybėje, Pavandenės kaime (Užvenčio sen.), apie 1,5 km į šiaurės rytus nuo Pavandenės miestelio, 300 m į šiaurės vakarus nuo Gludo ežero kranto.
Peržiūrėti Kapinynas ir Pavandenės kalnas
Paveisininkų piliakalnis
Paveisininkų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir papėdės gyvenvietė Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos pietvakarinėje dalyje, 2 km į šiaurę nuo Paveisininkų, pietiniame Veisiejo ežero krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Paveisininkų piliakalnis
Pavirvytės kapinynas
Pavirvytės kapinynas arba Gudų kapinynas – kapinynas Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, netoli Gudų ir Pavirvytės (Viekšnių seniūnija) kaimų, Virvytės kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Pavirvytės kapinynas
Pūčkorių kapinynas
Pūčkorių kapinynas, kitaip – Pūčkorių senkapis (Lietuvos Respublikos registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas 16190, senas registro kodas AV2021) – kapinynas Plungės rajono savivaldybės teritorijos šiauriniame pakraštyje, Pūčkorių kaime (Žemaičių Kalvarijos seniūnija), 0,23 km į pietus nuo kelio Žemaičių Kalvarija–Gegrėnai–Medsėdžiai.
Peržiūrėti Kapinynas ir Pūčkorių kapinynas
Požerės kapinynas
Požerės kapinynas – kapinynas Šilalės rajone, Upynos seniūnijoje.
Peržiūrėti Kapinynas ir Požerės kapinynas
Prūsijos piliakalniai
Prūsijos piliakalniai – piliakalniai senovės prūsų gyventoje teritorijoje, tai – dabartinės Lietuvos Respublikos Klaipėdos kraštas, Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis bei Lenkijos Respublikos Pamario vaivadija, Varmijos Mozūrų vaivadija ir Palenkės vaivadijos vakarinė dalis.
Peržiūrėti Kapinynas ir Prūsijos piliakalniai
Pryšmančių I kapinynas
Pryšmančių I kapinynas, vadinamas Varnų pušynėliu (valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas: unikalus kodas –, senas registro kodas – A457P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR538) – kapinynas pietvakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Pryšmančiuose (Kretingos seniūnija), 1,3 km į pietus nuo kelio, Tenžės dešiniajame, jos intako Gadeikupio kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Pryšmančių I kapinynas
Pryšmančių II kapinynas
Pryšmančių II kapinynas, vadinamas Milžinkapiu, Švedkapiais (valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas: unikalus kodas –, senas registro kodas – A456P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR537) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Pryšmančiuose (Kretingos seniūnija), kelio dešinėje pusėje, Tenžės dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Pryšmančių II kapinynas
Pryšmančių III kapinynas
Pryšmančių III kapinynas (regioninio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 35948) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Pryšmančiuose (Kretingos seniūnija), 0,3 km į pietus nuo kelio, Tenžės dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Pryšmančių III kapinynas
Prystovų kapinynas
Prystovų kapinynas, vadinamas Milžinkapiais, Senkapiais – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Prystovų kaime (Kūlupėnų seniūnija), 0,35 km į pietryčius nuo Minijos ir Mišupės santakos, Minijos dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Prystovų kapinynas
Puodkalių kapinynas
Puodkalių kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 16223; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2054A) – kapinynas šiaurės vakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Puodkaliuose (Skuodo seniūnija), 0,5 km į vakarus nuo Puodkalių piliakalnio, Erlos (Kernų tvenkinio) dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Puodkalių kapinynas
Raguviškių II kapinynas
Raguviškių II kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 6272, senas registro kodas - A65, senas kultūros paminklo sąrašo Nr. AV549) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Raguviškių kaime (Žalgirio seniūnija), 1,1 km į šiaurę nuo kelio Kretinga-Budriai, kaimo kelio Raguviškiai-Rubuliai (N.
Peržiūrėti Kapinynas ir Raguviškių II kapinynas
Raguviškių kapinynas
Raguviškių kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas –, senas registro kodas – A64, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2470A) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Raguviškių kaime (Žalgirio seniūnija), 0,85 km į šiaurę nuo kelio, 0,4 km į vakarus nuo Minijos dešiniojo kranto, N.
Peržiūrėti Kapinynas ir Raguviškių kapinynas
Reketės kapinynas
Reketės kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 33469) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Reketės kaime (Imbarės seniūnija), 1,34 km į pietvakarius nuo plento Plungė-Skuodas, Blendžiavos dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Reketės kapinynas
Sakuočių kapinynas
Sakuočių kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 12264; senas registro kodas – A29) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Sakuočių kaime (Kartenos seniūnija), apie 5 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo Kartenos, Minijos kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Sakuočių kapinynas
Sauginių kapinynas
Sauginių kapinynas, vadinamas Užbitės kalnu, Užbytos kalva – plokštinis kapinynas Sauginių gyvenvietės šiaurės vakarinėje dalyje, į pietvakarius nuo Švendrės miško, Bytos upelio dešiniajame krante, 1,41 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo Sauginių piliakalnio ir 1 km į šiaurę nuo sunaikinto I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Sauginių II kapinyno.
Peržiūrėti Kapinynas ir Sauginių kapinynas
Sauserių kapinynas
Sauserių kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas –, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR513) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje (Kūlupėnų seniūnija), 1,9 km į rytus nuo Kūlupėnų, 0,6 km į šiaurės rytus nuo Minijos ir Salanto santakos, 0,5 km į pietus nuo geležinkelio Kretinga-Šiauliai tilto per Salanto upę, 0,36 km į pietus nuo kelio Kūlupėnai-Prystovai, kairiajame Salanto krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Sauserių kapinynas
Sūdėnai
Sūdėnai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakariniame pakraštyje, 3 km į šiaurės rytus nuo Laukžemės, kairiajame Šventosios krante, abipus kelio Laukžemė-Senoji Įpiltis.
Peržiūrėti Kapinynas ir Sūdėnai
Sūdėnų I kapinynas
Sūdėnų kapinynas, vad.
Peržiūrėti Kapinynas ir Sūdėnų I kapinynas
Sūdėnų II kapinynas
Sūdėnų II kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 28710, senas vertybių registro kodas – A1818) – kapinynas šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Latvijos pasienyje, Sūdėnų kaimo vakariniame pakraštyje, 1,0 km į šiaurės vakarus nuo kelių ir Žyneliai–Sūdėnai kryžkelės, Šventosios kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Sūdėnų II kapinynas
Senkų kapinynas
Senkų kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas – 5262, senas registro kodas – A459P, senas kultūros paminklų sąrašo numeris – AR544) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Senkuose (Kretingos seniūnija), kairiajame Tenžės krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Senkų kapinynas
Senosios Įpilties I kapinynas
Senosios Įpilties kapinynas, vadinamas Karių kapeliais (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 5247, senas registro kodas - A439P, senas kultūros paminklo Nr. AR529) – kapinynas šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Senojoje Įpiltyje, 1,35 km į vakarus nuo kelio, Šventosios kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Senosios Įpilties I kapinynas
Senosios Įpilties I senosios kapinės
Senosios Įpilties senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais, Maro kapais, Senkapiais (saugotinas kultūros paveldo objektas) – neveikiančios kapinės šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Senojoje Įpiltyje, 1,36 km į vakarus nuo kelio, Šventosios kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Senosios Įpilties I senosios kapinės
Senosios Įpilties II kapinynas
Senosios Įpilties II kapinynas (saugotinas kultūros paveldo objektas) – kapinynas šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Senojoje Įpiltyje, 0,8 km į vakarus nuo kelio, Įpilties kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Senosios Įpilties II kapinynas
Senosios Įpilties III kapinynas
Senosios Įpilties III kapinynas (saugotinas kultūros paveldo objektas) – kapinynas šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Senojoje Įpiltyje, 0,2 km į vakarus nuo kelio, Šventosios kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Senosios Įpilties III kapinynas
Senosios Įpilties IV kapinynas
Senosios Įpilties kapinynas (saugotinas kultūros paveldo objektas) – kapinynas šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Senojoje Įpiltyje, Graistupio dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Senosios Įpilties IV kapinynas
Senovės baltų šventyklos
Senovės baltų dievų šventyklos – senovės baltų kulto ir apeigų vietos.
Peržiūrėti Kapinynas ir Senovės baltų šventyklos
Skuodo muziejus
Skuodo muziejus – krašto muziejus, įsikūręs buvusio Skuodo dvaro patalpose, Šaulių g. 3.
Peržiūrėti Kapinynas ir Skuodo muziejus
Sukuras (Nigerija)
Sukuras – kaimas ir jo apylinkės šiaurės rytų Nigerijoje, Adamavos valstijos šiaurėje, Adamavos plokščiakalnyje (Mandaros kalnuose), Kamerūno pasienyje.
Peržiūrėti Kapinynas ir Sukuras (Nigerija)
Tauzų kapinynas
Tauzų kapinynas, vadinamas Papilale (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 16287; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1629) – kapinynas pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Tauzuose (Mosėdžio seniūnija), 0,45 km į rytus nuo kelio Skuodas–Plungė, kairiajame Bartuvos upės krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Tauzų kapinynas
Tūbausių kapinynas
Tūbausių kapinynas, vadinamas Pilale, Senovės kapais (nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugomas paminklas, turintis archeologinį vertingųjų savybių pobūdį: unikalus kodas, senas registro kodas A449P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR520) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Tūbausiuose (Kretingos seniūnija), 0,45 km į rytus nuo kelio, Juodupio dešiniajame krante, Tūbausių miške.
Peržiūrėti Kapinynas ir Tūbausių kapinynas
Tulpiakiemio kapinynas
Tulpiakiemio kapinynas – kapinynas, esantis Ukmergės rajone, Tulpiakiemio kaime (Siesikų sen.). Valstybės saugoma archeologinė vieta yra atokiau nuo pagrindinės gyvenvietės, 0,8 km į pietvakarius, dirbamų laukų apsuptyje, 1,5 m aukščio kalvelėje Obelies upelio kairiajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Tulpiakiemio kapinynas
Uoksų piliakalnis
Uoksų piliakalnis su gyvenviete (arba Gailaičių piliakalnis, Mataičių piliakalnis, Šarkiškių piliakalnis, Uoksų pilaitė; registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A491KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1084) – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Uoksų ir Šarkiškių kaimų (Švėkšnos seniūnija).
Peržiūrėti Kapinynas ir Uoksų piliakalnis
Urvinis žmogus
Prancūzijoje. Urvinis žmogus – žymaus XVIII a. mokslininko Karlo Linėjaus – padėjusio pagrindąšiuolaikiniai biologijos taksonomijai – įvesta sąvoka, kuri galiausiai buvo pripažinta klaidinga.
Peržiūrėti Kapinynas ir Urvinis žmogus
Varduvos senkapis
Varduvos senkapis yra XI–XIII a. kapinynas Kryžauninkės kalne Žemaičių Kalvarijos teritorijoje, Plungės r. Šiuo metu ant jo yra pastatytos trys Kryžiaus kelio koplyčios.
Peržiūrėti Kapinynas ir Varduvos senkapis
Veitelių kapinynas
Veitelių kapinynas ir senosios kapinės, vadinamas Milžinkapiais, Pilkapiais – buvęs kapinynas ir senosios kapinės šiaurės rytinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Veiteliuose (Aleksandrijos seniūnija), Veretos pakrantėje.
Peržiūrėti Kapinynas ir Veitelių kapinynas
Veitelių piliakalnis
Veitelių piliakalnis, vadinamas Pilale (regioninio reikšmingumo kultūros paveldo objektas: unikalus kodas 16172, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV2003) – piliakalnis šiaurės rytinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Veitelių kaime, Aleksandrijos seniūnija, Apšės dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kapinynas ir Veitelių piliakalnis
Vytogalos kapinynas
Vytogalos kapinynas, dar vadinamas senkapiu, Milžinkapiu, Maro kapeliais – kapinynas, esantis Šilalės rajone, Vytogalos kaime (Upynos sen.). Valstybės saugomas archeologijos paminklas – nedidelė kalvelė, esanti prie pat kelio, Vytogalos kaimo pietrytiniame pakraštyje, šalia riboženklio atvažiuojant iš Upynos.
Peržiūrėti Kapinynas ir Vytogalos kapinynas
Yliškių kapinynas
Yliškių kapinynas – prūsų kapinynas prie Yliškių kaimo (Vėluvos apskritis, nuo 1946 m. – Divnoje, Gvardeisko rajonas, Kaliningrado sritis).
Peržiūrėti Kapinynas ir Yliškių kapinynas
, Detlevsruho kapinynas, Didkiemis, Didvyčių kapinynas, Diktarų kapinynas, Dimitravo kapinynas, Diržių kapinynas, Dubašiai, Dulokaimio kapinynas, Duobelinės keramikos kultūra, Duonkalnis, Duvzarė, Erškėtyno šaltinis ir akmuo, Fatjanovo kultūra, Gaiteinių kapinynas, Galąstuvas, Gauterio pilkapynas, Geležies dirbiniai, Genaičių kapinynas, Genčų I kapinynas, Genčų II kapinynas, Gerzos kultūra, Gibaičių kapinynas, Gintarų kapinynas, Girkalių kapinynas, Glazkovo kultūra, Gniozdovo kurganai, Godelių kapinynas, Graibavos kapinynas, Graibyčių pilkapynas, Greižėnų kapinynas, Griežės kapinynas, Griniūnų kapinynas, Grublėtoji keramika, Gytis Grižas, Imbarės kapinynas, Imbarės piliakalnis, Imptų pilkapynas, Jakštaičių-Meškių kapinynas, Jaknico kapinynas, Jastorfo kultūra, Jauneikių kapinynas, Jazdų, Negarbos kapinynas, Jogučių kapinynas, Jonas Stankus, Juškėnų kapinynas, Juodsodės kapinynas, Jurgaičių kapinynas, Kaštaunalių kapinynas, Kašučių kapinynas, Kaimė, Kaimkalnių kapinynas, Kairėnėlių kapinynas, Kalniškių kapinynas, Kalno Grikštai, Kalno Grikštų kapinynas, Kalnuvėnų kapinynas, Kampiškiemių kapinynas, Kapas, Karaičių kapinynas, Karališkių gyvenvietė ir kapinynas, Karšuvos giria, Karbių kapinynas, Karmėlavos piliakalnis, Kūlsodžio kapinynas, Kejėnų piliakalnis, Kernavės kapinynas, Kiauleikių I kapinynas, Kiauleikių II kapinynas, Kijėliai, Kikladų kultūra, Kirpainių kapinynas, Kivtų gyvenvietė, Klaišių kapinynas, Koločino kultūra, Komarovo kultūra, Konrad Jażdżewski, Kremacija, Kretingos kapinynas, Kretingos muziejus, Kriemalos kapinynas, Kušnarenkovo kultūra, Kukių kapinynas, Kulautuvos lobiai, Kuršų kapinynas, Kurmaičių II kapinynas, Kurmaičių kapinynas, Kurumčios kultūra, Kvecių kapinynas, Labota, Laidojimo paminklas, Laistų piliakalnis, Laiviai, Laivių kapinynas, Laukžemė, Lauksvydų kapinynas, Lazdininkų kapinynas, Leipalingio kapinynas, Lejasbitėnų kapinynas, Lendjelio kultūra, Liepiniškių kapinynas, Lieporių kapinynas, Linksmučių kapinynas, Lužitėnų kultūra, Lylavėnai, Mažųjų Mostaičių kapinynas, Maciuičių kapinynas, Margininkų kapinynas, Maudžiorų kapinynas, Mezolitas, Mikytų kapinynas, Miniatiūrinė keramika, Monteoru kultūra, Narkūnų kapinynas, Negarbos kapinynas, Nekropolis, Ona Kuncienė, Otto Tischler, Paštuvos kapinynas, Pagrybio kapinynas, Pajomantis, Paragaudžio kapinynas, Pavandenės kalnas, Paveisininkų piliakalnis, Pavirvytės kapinynas, Pūčkorių kapinynas, Požerės kapinynas, Prūsijos piliakalniai, Pryšmančių I kapinynas, Pryšmančių II kapinynas, Pryšmančių III kapinynas, Prystovų kapinynas, Puodkalių kapinynas, Raguviškių II kapinynas, Raguviškių kapinynas, Reketės kapinynas, Sakuočių kapinynas, Sauginių kapinynas, Sauserių kapinynas, Sūdėnai, Sūdėnų I kapinynas, Sūdėnų II kapinynas, Senkų kapinynas, Senosios Įpilties I kapinynas, Senosios Įpilties I senosios kapinės, Senosios Įpilties II kapinynas, Senosios Įpilties III kapinynas, Senosios Įpilties IV kapinynas, Senovės baltų šventyklos, Skuodo muziejus, Sukuras (Nigerija), Tauzų kapinynas, Tūbausių kapinynas, Tulpiakiemio kapinynas, Uoksų piliakalnis, Urvinis žmogus, Varduvos senkapis, Veitelių kapinynas, Veitelių piliakalnis, Vytogalos kapinynas, Yliškių kapinynas.