Atidaryti „Google Maps“Turinys
45 santykiai: Šiaulių ekonomija, Čaravačycai, Balata, Baltarusiai, Berestija, Bresto apskritis (1513–1795), Bresto apygarda, Bresto sritis, Bresto vaivadija, Drohičinas, Dzivinas, E85, Ekonomija, Feliksas Baltušis-Žemaitis, FK Kobryn, Gardino gubernija, Grušava, Haradzecas (Kobrynas), Ilaskas, Jaromičai, Jonas Labokas, Jotvingiai, Kazišča, Kobryno apskritis, Kobryno apskritis (1519–1566), Kobryno apskritis (1795–1920), Kobryno apskritis (1919–1940), Kobryno ekonomija, Kobryno kunigaikštystė, Kobryno rajonas, Kobryno valsčius, Lelikava, M1 (Baltarusija), Meir Atlas, Muchavecas, Navasiolkai (Kobrynas), Ostapas Valavičius, Padalesė (Kobrynas), Palenkės Mendzyžecas, Stryhava, Teuliai, Verchalesė, Voluinės kunigaikštystė, Zalesė (Kobrynas), 1897 m. Rusijos gyventojų surašymas.
Šiaulių ekonomija
Šiaulių ekonomijos dvaro parkas šiandien Šiaulių dvaro arklidėse šiandien įsikūręs Šiaulių apygardos teismas Šiaulių ekonomija – Šiaurės Lietuvos valstybinių dvarų valdymo institucija, karališkųjų dvarų suvienijimas, apėmęs Šiaulių, Gruzdžių, Žagarės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio dvarus, įsteigta 1589 m., faktiškai veikusi 1616–1797 m.
Peržiūrėti Kobrynas ir Šiaulių ekonomija
Čaravačycai
Čaravačycai – kaimas pietvakarių Baltarusijoje, 8 km į vakarus nuo Kobryno.
Peržiūrėti Kobrynas ir Čaravačycai
Balata
Balata – kaimas pietvakarių Baltarusijoje, 15 km į pietryčius nuo Kobryno.
Peržiūrėti Kobrynas ir Balata
Baltarusiai
Baltarusiai (blr.: беларусы, biełarusy) arba gudai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį Baltarusijos gyventojų.
Peržiūrėti Kobrynas ir Baltarusiai
Berestija
Berestija arba Brastos žemė – senovės istorinė žemė ir administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs 1080–1320 m.
Peržiūrėti Kobrynas ir Berestija
Bresto apskritis (1513–1795)
Bresto apskritis – LDK Bresto vaivadijos nuo 1566 iki 1795 m. administracinis-teritorinis vienetas, gyvavęs dabartinės Baltarusijos pietvakariuose ir Lenkijos rytuose.
Peržiūrėti Kobrynas ir Bresto apskritis (1513–1795)
Bresto apygarda
Bresto apygarda – Rytų Lenkijos administracinis-teritorinis regionas, įkurtas 1919 m. birželio 7 d. Apygarda užėmė 57 758 km² plotą, 1919 m. Rytų Lenkijos gyventojų surašymas čia surašė 1,12 mln.
Peržiūrėti Kobrynas ir Bresto apygarda
Bresto sritis
Brestas Baranovičiai Bresto sritis – sritis pietvakarių Baltarusijoje.
Peržiūrėti Kobrynas ir Bresto sritis
Bresto vaivadija
Bresto vaivadija (arba Lietuvos Brastos vaivadija) – nuo 1566 m. iki 1569 m. Liublino unijos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1793 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas.
Peržiūrėti Kobrynas ir Bresto vaivadija
Drohičinas
Drohìčinas (arba Drahičinas, Drogičinas) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, 50 km į rytus nuo Kobryno.
Peržiūrėti Kobrynas ir Drohičinas
Dzivinas
Dzìvinas (arba Divinas) – agromiestelis pietvakarių Baltarusijoje, 33 km į pietryčius nuo Kobryno, pasienyje su Ukraina.
Peržiūrėti Kobrynas ir Dzivinas
E85
Europos kelias E85 – tarptautinis greitkelis, einantis nuo Klaipėdos, per Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją, iki Graikijos miesto Aleksandropolio.
Peržiūrėti Kobrynas ir E85
Ekonomija
Ekonomija – LDK valstybinė žemės valda, iš kurios pajamos ėjo Lenkijos karaliui.
Peržiūrėti Kobrynas ir Ekonomija
Feliksas Baltušis-Žemaitis
Feliksas Baltušis-Žemaitis (1897 m. lapkričio 30 d. Apydimuose, dab. Telšių raj. – 1957 m. birželio 1 d. Maskvoje) – TSRS karinis veikėjas, Lietuvos liaudies kariuomenės brigados generolas, Raudonosios armijos generolas majoras.
Peržiūrėti Kobrynas ir Feliksas Baltušis-Žemaitis
FK Kobryn
Kobryno (Kobrino) futbolo klubas arba Kobryno (Kobrino) sporto klubas, o trumpai FK „Kobrynas“ arba SK Kobrynas – Baltarusijos futbolo klubas iš Kobryno.
Peržiūrėti Kobrynas ir FK Kobryn
Gardino gubernija
Gardino gubernija (iki 1840 m., kol galiojo Lietuvos Statutas, vadinta Lietuvos Gardino gubernija) – 1801–1915 m.
Peržiūrėti Kobrynas ir Gardino gubernija
Grušava
Grušava – kaimas Baltarusijos pietvakariuose, Bresto srities Kobryno rajone, Haradzeco apylinkėje.
Peržiūrėti Kobrynas ir Grušava
Haradzecas (Kobrynas)
Haradzècas – agromiestelis pietvakarių Baltarusijoje, 22 km į rytus nuo Kobryno.
Peržiūrėti Kobrynas ir Haradzecas (Kobrynas)
Ilaskas
Ilaskas – kaimas pietvakarių Baltarusijoje, 25 km į šiaurės rytus nuo Kobryno.
Peržiūrėti Kobrynas ir Ilaskas
Jaromičai
Jaromičai – kaimas pietvakarių Baltarusijoje, 12 km į šiaurės rytus nuo Kobryno.
Peržiūrėti Kobrynas ir Jaromičai
Jonas Labokas
Antkapis Rasų kapinėse Jonas Labokas (~1856 m. Rudgalvių kaime (dab. Klaipėdos rajonas) – 1921 m. spalio 4 d. Vilniuje) – Romos katalikų kunigas Lietuvoje ir Rusijoje, vienas garsiausių to meto pamokslininkų.
Peržiūrėti Kobrynas ir Jonas Labokas
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Peržiūrėti Kobrynas ir Jotvingiai
Kazišča
Kazišča – kaimas pietvakarių Baltarusijoje, 18 km į šiaurę nuo Kobryno.
Peržiūrėti Kobrynas ir Kazišča
Kobryno apskritis
Kobryno apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Abiejų Tautų Respublikoje, Rusijos Imperijoje ir Lenkijos Respublikoje.
Peržiūrėti Kobrynas ir Kobryno apskritis
Kobryno apskritis (1519–1566)
Kobryno apskritis – LDK administracinis-teritorinis vienetas, gyvavęs 1519–1566 m.
Peržiūrėti Kobrynas ir Kobryno apskritis (1519–1566)
Kobryno apskritis (1795–1920)
Kobryno apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje Baltarusijoje.
Peržiūrėti Kobrynas ir Kobryno apskritis (1795–1920)
Kobryno apskritis (1919–1940)
Kobryno apskritis – buvęs Lenkijos administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje Baltarusijoje.
Peržiūrėti Kobrynas ir Kobryno apskritis (1919–1940)
Kobryno ekonomija
Kobrino ekonomija – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valstybinė žemės valda, ekonomija, kurios pajamos priklausė Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui kaip atlyginimas už Lietuvos didžiojo kunigaikščio pareigas.
Peržiūrėti Kobrynas ir Kobryno ekonomija
Kobryno kunigaikštystė
Kobrynės kunigaikštystė, Kobryno kunigaikštystė – LDK dalinė kunigaikštystė gyvavusi XV–XVI amžiais istorinio Voluinės regiono šiaurinėje dalyje, dabartinės Baltarusijos Bresto srities vakarinėje dalyje.
Peržiūrėti Kobrynas ir Kobryno kunigaikštystė
Kobryno rajonas
Kobryno rajonas – rajonas pietvakarių Baltarusijoje, Bresto srityje.
Peržiūrėti Kobrynas ir Kobryno rajonas
Kobryno valsčius
Kobryno valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje pietvakarių Baltarusijos teritorijoje.
Peržiūrėti Kobrynas ir Kobryno valsčius
Lelikava
Lelikava – kaimas pietvakarių Baltarusijoje, 47 km į pietryčius nuo Kobryno, pasienyje su Ukraina.
Peržiūrėti Kobrynas ir Lelikava
M1 (Baltarusija)
Magistralinis kelias M1 – keturių juostų kelias Baltarusijoje.
Peržiūrėti Kobrynas ir M1 (Baltarusija)
Meir Atlas
Meiras Atlasas (1848 m. Baisogaloje, Rusijos imperija – 1926 m. Šiauliuose, Lietuva) – rabinas, mokytojas, vienas iš Telšių ješivos įkūrėjų.
Peržiūrėti Kobrynas ir Meir Atlas
Muchavecas
Muchavecas (brus. ir) – upė Baltarusijoje, Bresto srityje; Vakarinio Bugo dešinysis intakas.
Peržiūrėti Kobrynas ir Muchavecas
Navasiolkai (Kobrynas)
Navasiòlkai – agromiestelis pietvakarių Baltarusijoje, 25 km į pietus nuo Kobryno.
Peržiūrėti Kobrynas ir Navasiolkai (Kobrynas)
Ostapas Valavičius
Ostapas (Eustachijus) Valavičius (apie 1520 m. – 1587 m. lapkričio 20 d. Sandomieras) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis ir karinis veikėjas, vienas iš Lietuvos Statuto autorių.
Peržiūrėti Kobrynas ir Ostapas Valavičius
Padalesė (Kobrynas)
Padalesė – kaimas pietvakarių Baltarusijoje, 12 km į šiaurės rytus nuo Kobryno.
Peržiūrėti Kobrynas ir Padalesė (Kobrynas)
Palenkės Mendzyžecas
Šv. Mikalojaus bažnyčia Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Potockių rūmai Palénkės Mendzýžecas – miestas ir miesto tipo valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, Palenkės Bialos apskrityje.
Peržiūrėti Kobrynas ir Palenkės Mendzyžecas
Stryhava
Stryhava – agromiestelis pietvakarių Baltarusijoje, 10 km į šiaurės vakarus nuo Kobryno.
Peržiūrėti Kobrynas ir Stryhava
Teuliai
Teuliai – kaimas pietvakarių Baltarusijoje, 17 km į šiaurės vakarus nuo Kobryno.
Peržiūrėti Kobrynas ir Teuliai
Verchalesė
Verchalesė – kaimas pietvakarių Baltarusijoje, 18 km į pietus nuo Kobryno.
Peržiūrėti Kobrynas ir Verchalesė
Voluinės kunigaikštystė
Kijevo Rusia 1054-1132 m. Voluinės kunigaikštystė arba Vladimiro kunigaikštystė – kunigaikštystė, egzistavusi nuo X a. iki 1199 m.
Peržiūrėti Kobrynas ir Voluinės kunigaikštystė
Zalesė (Kobrynas)
Zalesė – kaimas pietvakarių Baltarusijoje, 7 km į rytus nuo Kobryno.
Peržiūrėti Kobrynas ir Zalesė (Kobrynas)
1897 m. Rusijos gyventojų surašymas
1897 m. Rusijos gyventojų surašymas vyko 1897 m. sausio 28 d. Tai buvo pirmasis visuotinis Rusijos gyventojų surašymas.
Peržiūrėti Kobrynas ir 1897 m. Rusijos gyventojų surašymas
Taip pat žinomas kaip Kobrinas, Kobrinė, Kobrynė.