Greičiau nei naršyklėje!
15 santykiai: Akmens ežeras, Ančia (ežeras), Austrės, Bentosas, Biomasė (biologija), Draudenių ežeras, Eridu, Juodkalnijos pakrantė, Maurarykštė, Mėrūniškiai (ežeras), Paprastasis vilkešeris, Pūslėtasis guveinis, Smėlinis grundalas, Vėžiagyviai, Vygriai (ežeras).
Akmens ežeras
Akmens ežeras – ežeras, Sūduvos aukštumoje, Vakarų Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje, Suvalkų valsčiuje.
Nauja!!: Litoralė ir Akmens ežeras · Žiūrėti daugiau »
Ančia (ežeras)
120px Ančia – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, į pietus nuo Veisiejų, Veisiejų regioniniame parke.
Nauja!!: Litoralė ir Ančia (ežeras) · Žiūrėti daugiau »
Austrės
Austrės (Ostreidae) – dvigeldžių moliuskų (Bivalvia) šeima.
Nauja!!: Litoralė ir Austrės · Žiūrėti daugiau »
Bentosas
Jūrų zoobentosas Bentose gausu titnagdumblių Bentosas (iš 'gelmės') – organizmų bendrija, gyvenanti įvairių vandens telkinių dugne (vadinamojoje bentalėje).
Nauja!!: Litoralė ir Bentosas · Žiūrėti daugiau »
Biomasė (biologija)
Biomasė ('gyvybė' + masė) – vienos organizmų rūšies, rūšių grupės ar visos bendrijos individų masė, tenkanti ploto ar tūrio vienetui.
Nauja!!: Litoralė ir Biomasė (biologija) · Žiūrėti daugiau »
Draudenių ežeras
Draudenių ežeras – ledyninės kilmės ežeras vakarų Lietuvoje, Tauragės rajono savivaldybės teritorijos vakaruose, 3 km į vakarus nuo Žygaičių.
Nauja!!: Litoralė ir Draudenių ežeras · Žiūrėti daugiau »
Eridu
Eridu (𒉣 𒆠 – šumerų k.), taip pat Irîtu (akadų k.) – seniausias Mesopotamijoje Šumero miestas, dab.
Nauja!!: Litoralė ir Eridu · Žiūrėti daugiau »
Juodkalnijos pakrantė
Juodkalnijos pakrantė prie Budvos Juodkalnijos pakrantė, Primorjė – istorinis regionas Juodkalnijos Adrijos jūros pakrantėje.
Nauja!!: Litoralė ir Juodkalnijos pakrantė · Žiūrėti daugiau »
Maurarykštė
Maurarykštė (Cladophora) – maurarykštiečių (Cladophorales) eilės žaliadumblių gentis.
Nauja!!: Litoralė ir Maurarykštė · Žiūrėti daugiau »
Mėrūniškiai (ežeras)
Mėrūniškių ežeras, Didysis Mėrūniškių ežeras – ežeras, Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje ir Pilypavo valsčiuje.
Nauja!!: Litoralė ir Mėrūniškiai (ežeras) · Žiūrėti daugiau »
Paprastasis vilkešeris
Paprastasis vilkešeris (Dicentrarchus labrax) – ešeržuvių (Perciformes) būrio, dryžųjų ešerių (Moronidae) šeimos, vilkešerių (Dicentrarchus) genties žuvų rūšis.
Nauja!!: Litoralė ir Paprastasis vilkešeris · Žiūrėti daugiau »
Pūslėtasis guveinis
Pūslėtasis guveinis (Fucus vesiculosus) – guveininių (Fucaceae) šeimos rudadumblis. Paplitęs Baltijos ir Šiaurės jūrose, Atlanto vandenyno šiaurėje. Daugiametis, 20–75 cm aukščio ir 0,5–2 m pločio dumblis. Išgyvena iki 3 metų. Jo gniužulai plokšti, išsišakoję, dvišakiai, padengti oro pūslelių poromis. Dauginasi lytiškai. Yra vyriški ir moteriški individai. Reprodukcija vyksta vienąkartąper metus. Gametangės susiformuoja vėlai rudenį filoidų viršūnėse (receptakulėse) specialiose kamerose (konceptakulėse). Šviesąmėgstanti jūrinė rūšis, auga ant riedulių ir uolų litoralėje ir sublitoralėje. Oro pūslelės palaiko guveinį šviesos sraute, kad vyktų fotosintezė. Pūslėtojo guveinio populiacija teikia prieglobstį žieduotosioms kirmėlėms (Spirorbis spirorbis), vėžiagyviams (Idotea), moliuskams (Littorina obtusata). Gali būti naudojamas kaip jūržolė, turtinga jodo ir kitų mikroelementų. Lietuvoje rūšis reta, 2000 m. įtraukta į Raudonąjąknygą(4(I) kategorija). Žinoma 1 radavietė Palangoje, prie Rąžės žiočių, auga ant riedulių 2–2,3 m gylyje. Aptikti tik pavieniai individai. Manoma, kad jie gali augti dar keliose vietose ties Kuršių Nerija. Grėsmę kelia vandens tarša ir mažėjantis vandens skaidrumas. Bladderwrack - geograph.org.uk - 816641.jpg|Ant kranto uolos Flamborough head landing beach.jpg|Pakrantėje Bladder Wrack (Fucus vesiculosus) - geograph.org.uk - 224125.jpg|Matyti daugybė pūslelių.
Nauja!!: Litoralė ir Pūslėtasis guveinis · Žiūrėti daugiau »
Smėlinis grundalas
Smėlinis grundalas (Pomatoschistus minutus) – ešeržuvių (Perciformes) būrio, grundalinių šeimos (Gobiidae) žuvų rūšis. Kūnas 6–9 cm ilgio, nors atskiri individai užauga iki 9,5 cm. Gelsvos ar rusvos spalvos su rūdžių dėmelėmis ant šonų ir uodegos bei balkšvomis dėmelėmis ant pilvo. Pirmasis uodegos pelekas didelis, su tamsia dėme. Galva sudaro apie ketvirtį kūno. Smėlinis grundalas dauginasi vasarą. Ikrus išleidžia po kriauklėmis, uolomis. Juos prižiūri patinas. Gyvenimo trukmė – 15-18 mėnesių. Minta krevetėmis, kirmėlėmis. Smėliniai grundalai gyvena Europos jūrų litoralės zonoje, lagūnose, maršose, estuarijose. Sutinkami Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais.
Nauja!!: Litoralė ir Smėlinis grundalas · Žiūrėti daugiau »
Vėžiagyviai
Vėžiagyviai (Crustacea) – gana gausi rūšių skaičiumi nariuotakojų (Arthropoda) grupė (aprašyta apie 50 000 rūšių), kuri išskiriama į atskirąpotipį.
Nauja!!: Litoralė ir Vėžiagyviai · Žiūrėti daugiau »
Vygriai (ežeras)
Vygrių vienuolyno vaizdas iš ežero Vygriai, Vingriai, Vingiai – ežeras šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Vygrių nacionaliniame parke.
Nauja!!: Litoralė ir Vygriai (ežeras) · Žiūrėti daugiau »
