Greičiau nei naršyklėje!
17 santykiai: A, Audeklas, Įvardis, Ę, Ą, Balsis, Būdvardis, Delmonas, Diakritiniai ženklai, E, Germanų prokalbė, I, Kompensacinis pailgėjimas, Lietuvių kalbos abėcėlė, Makulatūra, Skaitvardis, U.
A
A ir a arba a – pirmoji lotynų abėcėlės raidė.
Nauja!!: Nosinė (diakritinis ženklas) ir A · Žiūrėti daugiau »
Audeklas
Skirtingų spalvų audeklai. Audeklas – audinys, megztinė ar neaustinė medžiaga, naudojama drabužiams, užuolaidoms ir kitokiems panašiems gaminiams gaminti.
Nauja!!: Nosinė (diakritinis ženklas) ir Audeklas · Žiūrėti daugiau »
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Nauja!!: Nosinė (diakritinis ženklas) ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »
Ę
Ę ir ę – „E“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu nosine.
Nauja!!: Nosinė (diakritinis ženklas) ir Ę · Žiūrėti daugiau »
Ą
Ą ir ą – „A“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu nosine.
Nauja!!: Nosinė (diakritinis ženklas) ir Ą · Žiūrėti daugiau »
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Nauja!!: Nosinė (diakritinis ženklas) ir Balsis · Žiūrėti daugiau »
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Nauja!!: Nosinė (diakritinis ženklas) ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »
Delmonas
Lietuvninkų rūbai. Prie moteriškų – juodas delmonas Delmonas (arba dalmonas) – lietuvių moterų puošni kišenė, austine juostele (rištuvu) rišta prie juosmens; būdinga tik Mažajai Lietuvai.
Nauja!!: Nosinė (diakritinis ženklas) ir Delmonas · Žiūrėti daugiau »
Diakritiniai ženklai
Diakritiniai ženklai (diakritikós – „skiriamasis“) – prie fonogramų pridedami ženkleliai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingątarimąarba kirčiavimąnuo kitų panašių žodžių.
Nauja!!: Nosinė (diakritinis ženklas) ir Diakritiniai ženklai · Žiūrėti daugiau »
E
E ir e – penktoji lotynų abėcėlės ir septintoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Nosinė (diakritinis ženklas) ir E · Žiūrėti daugiau »
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Nauja!!: Nosinė (diakritinis ženklas) ir Germanų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
I
I (i) – tai devintoji lotynų abėcėlės ir tryliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Nosinė (diakritinis ženklas) ir I · Žiūrėti daugiau »
Kompensacinis pailgėjimas
Kompensacinis pailgėjimas – fonologijos ir istorinės kalbotyros reiškinys, kuomet pailgėja balsis, jei po jo einantis to paties skiemens priebalsis arba balsis nusilpsta, išnyksta.
Nauja!!: Nosinė (diakritinis ženklas) ir Kompensacinis pailgėjimas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalbos abėcėlė
Lietuvių kalbos abėcėlė – modifikuota ir papildyta lotyniškoji abėcėlė, sudaryta iš 32 pagrindinių raidžių.
Nauja!!: Nosinė (diakritinis ženklas) ir Lietuvių kalbos abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Makulatūra
Surinkta makulatūra Makulatūra (iš, 'dėmė') – panaudoti, nebereikalingi popieriaus ir kartono gaminiai, susikaupiantys poligrafijos įmonėse, biuruose, tinkami perdirbti į popierių, kartonąir panašius gaminius.
Nauja!!: Nosinė (diakritinis ženklas) ir Makulatūra · Žiūrėti daugiau »
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Nauja!!: Nosinė (diakritinis ženklas) ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »
U
U ir u – dvidešimt pirmoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt septintoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Nosinė (diakritinis ženklas) ir U · Žiūrėti daugiau »
