Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
SiunčiamiPriimamojo
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Paleobalkanų kalbos

Indeksas Paleobalkanų kalbos

Paleobalkanų kalbos Rytų Europoje V–I a. pr. m. e. Paleobalkanų kalbos – sąlyginis pavadinimas keleto indoeuropiečių kalbų, kurių vartotojai iki romėnų užkariavimo ir, matyt, tam tikrąlaikąpo to gyveno Balkanuose.

Turinys

  1. 10 santykiai: Albanų kalba, Armėnų kalba, Dakų kalba, Frygų kalba, Ilyrų kalbos, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Mesapių kalba, Trakų kalba, Vladimiras Oriolas.

Albanų kalba

Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kuriąvartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.

Peržiūrėti Paleobalkanų kalbos ir Albanų kalba

Armėnų kalba

Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirągrupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).

Peržiūrėti Paleobalkanų kalbos ir Armėnų kalba

Dakų kalba

Spėjamai dakiškas įrašas graikų ir lotynų raidėmis ant keramikos dirbinio, rasto Pojanoje Dakų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota dakų, kaip manoma iki VI a. Balkanuose ir priskiriama hipotetinėms paleobalkanų kalboms.

Peržiūrėti Paleobalkanų kalbos ir Dakų kalba

Frygų kalba

Frygų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota Mažojoje Azijoje gyvenusių frygų maždaug tarp VIII a. pr. m. e. ir V a. m. e. Nėra sutarta dėl šios kalbos priskyrimo kokiai nors indoeuropiečių kalbų atšakai – vieni tyrinėtojai jąlinkę gretinti su graikų kalba, kiti – su italikų–keltų spėjama atšaka.

Peržiūrėti Paleobalkanų kalbos ir Frygų kalba

Ilyrų kalbos

Ilyrų kalbos – mirusi grupė giminiškų kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalboms, maždaug tarp VI a. pr. m. e. ir VI a. m. e. vartota ilyrų genčių.

Peržiūrėti Paleobalkanų kalbos ir Ilyrų kalbos

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Peržiūrėti Paleobalkanų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių prokalbė

Indoeuropiečių migracija isbn.

Peržiūrėti Paleobalkanų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė

Mesapių kalba

Mesapių kalba – išnykusi indoeuropiečių kalba, maždaug tarp VI ir I a. pr. m. e. vartota Apeninų pusiasalio pietryčiuose, Apulijoje.

Peržiūrėti Paleobalkanų kalbos ir Mesapių kalba

Trakų kalba

Trakų kalba – indoeuropiečių šeimai priklausanti kalba, viena senųjų kalbų, vartotų Balkanuose Antikos laikais.

Peržiūrėti Paleobalkanų kalbos ir Trakų kalba

Vladimiras Oriolas

Vladimiras Oriolas (1952 m. vasario 9 d. Maskva, Rusijos TFSR – 2007 m. rugpjūčio 5 d. Izraelis) – rusų, žydų ir kanadiečių kalbininkas, vertėjas, filologijos daktaras.

Peržiūrėti Paleobalkanų kalbos ir Vladimiras Oriolas